Gyventojams verslo pradžiai siūlo iki 40 tūkst. eurų, tačiau keliami reikalavimai daugelį gąsdina

Lietuvoje darbo daugiausiai neturi 15–24 metų jaunuoliai. Antra didžiausia bedarbių amžiaus grupė – 25–34 m. gyventojai. Daliai šių jaunų žmonių dėl įvairių priežasčių sunku sėkmingai įsilieti į darbo rinką – trūksta patirties ar pasirinktos krypties darbo vietų. Tad darbo nerandantys jaunuoliai vis dažniau linkę sau patys susikurti darbo vietą.

Valstybės institucijos ir įvairios organizacijos jaunų verslininkų verslams gali suteikti finansavimą, tik galbūt ne visi žino, kur tiksliai jo ieškoti.

Visgi, norint pretenduoti į vieną šių finansavimų, nepakanka išreikšti noro – būtina turėti kruopščiai, iki smulkmenų parengtą verslo planą bei išpildyti finansavimo programos dalyviams keliamus reikalavimus.

Finansuoja darbo vietos įrangą ir priemones

Užimtumo tarnyboje jaunuoliams iki 29 metų savarankiško užimtumo rėmimas teikiamas nuo 2017-ųjų. Parama skirta vienkartinėms verslo steigimo išlaidoms padengti – darbo vietos įsirengimui ir priemonių įsigijimui. Maksimalus Užimtumo tarnybos teikiamas finansavimas – 18 835 eurai.

Tiesa, šiemet Užimtumo tarnyboje paraiškų teikimo terminas jau baigėsi, tačiau galima ruoštis kitam teikimui. Pagal programoje užsiregistravusių jaunų verslininkų kiekį, Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė sako, kad savarankiškas darbas jauniems žmonėms yra patrauklus ir jie drąsiai ryžtasi pradėti savo verslą.

„Šiais metais atrankai pateikta per 1000 paraiškų, valstybės paramos poreikis – 15,7 mln. eurų. Tikslesni atrankos rezultatai paaiškės kovo pradžioje, tada ir galima bus pateikti informaciją, kokia dalis prašymų bus patenkinta“, – komentuoja M. Jankauskienė.

Užimtumo tarnybos atstovė prideda, kad pernai savarankiško užimtumo rėmimo priemonėje patvirtintos 272 asmenų iki 29 m. amžiaus paraiškos, o vidutinis vienam verslui suteiktas finansavimo dydis – 14 tūkst. eurų.

REKLAMA

„Dėl maksimalios arba beveik maksimalios, apie 18 000 eurų sumos, pernai kreipėsi kas penktas paraiškos teikėjas“, – sako M. Jankauskienė.

Atstovės teigimu, kurdamas darbo vietą sau, per pirmuosius dvejus metus vienas jaunuolis papildomai planuoja įkurti ir bent vieną papildomą darbo vietą.

Išeitis norintiems verslą kurti kaime

Dar vienas būdas gauti finansavimą verslui – kreiptis į Žemės ir ūkio ministeriją (ŽŪM). Institucijos administruojama finansinė priemonė teikiama išskirtinai verslo kaime kūrimui. Ministerija atkreipia dėmesį, kad jų kaimo verslų finansavimo programoje gali dalyvauti ir jau ne visiški jaunuoliai – svarbu suspėti iki 40-ies.

Tiesa, ministerija prideda, kad šios paramos galima kreiptis ne vėliau kaip per 24 mėn. po žemės ūkio valdos ir ūkininko ūkio įregistravimo dienos.

Ministerijos teigimu, nuo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos pradžios, ministerija kasmet sulaukia vis didesnio kiekio paraiškų dėl verslo kaime finansavimo.

„Išskirtinai nuo 2016 m., kiekvienais metais paraiškų ūkio įkūrimui pateikiama vis daugiau. Taigi, tendencija – ši veiklos sritis populiarėja“, – praneša ŽŪM.

ŽŪM patikslina, kad pernai iš viso gautos 2 254 paraiškos, tačiau lėšų skirta tik daliai – 1 422 paraiškoms. Iš bendro paraiškų kiekio, jaunuolių iki 29 metų buvo registruoti 744 finansiniai prašymai. Finansavimas suteiktas 635 besikreipusiems asmenims.

„Pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ skiriama fiksuoto dydžio išmoka iki 40 000 eurų pateiktam verslo planui įgyvendinti. Dauguma ūkininkų ir prašo tokios sumos, tik nedidelė dalis prašo mažesnės.

Pagal veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, didžiausias išmokos dydis vienam paramos gavėjui gali siekti nuo 18 800 eurų, jei sukuriama ne mažiau viena darbo vieta, iki 37600 eurų, kai sukuriama ne mažiau dviejų darbo vietų“, – verslo kaime finansavimo sąlygas detalizuoja ŽŪM.

REKLAMA

Ministerijos teigimu, žvelgiant į pernai pateiktas paraiškas dėl paramos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, daugiausia paramos prašančių – 34 proc. – planuoja užsiimti gyvulininkyste. Kiek daugiau nei penktadalis nurodo užsiimsiantys daržininkyste, po dešimtadalį augalininkyste ir uogininkyste.

Pretendentai į paramą ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse, savo veiklos sritimis daugiausiai nurodė fizinės gerovės užtikrinimą (masažai, procedūros ir pan.), pramogų ir poilsio organizavimą, drabužių siuvimą, prekybą, internetinė prekybą įvairiomis prekėmis.

„Taip pat kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamybą, baldų gamybą, medienos pjaustymą ir obliavimą, kraštovaizdžio tvarkymą, apskaitos, buhalterijos ir audito veiklą, konsultacijas mokesčių klausimais, konditerijos gaminių gamybą, restoranų ir pagaminto valgio tiekimo veiklą, statybviečių paruošimą, žemės darbus statybų aikštelėse, kitus statybų darbus“, – papildo ministerija.

Tiesa, finansavimo programoje yra sąlygų – programos įgyvendinimo taisyklėse pateiktame neremtinų veiklų sąraše – alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba, tabako gaminių gamyba ir prekyba, ginklų ir šaudmenų gamyba ir prekyba, taip pat azartinių lošimų ir lažybų organizavimas.

Galima rinktis paskolą

Finansavimo verslui pradėti galima kreiptis ir į bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“). Viena iš įstaigos teikiamų verslo finansavimo priemonių – lengvatinė paskola.

Tiesa, „lengvatinė“ šiuo atveju reiškia ne mažesnes palūkanas ar ilgesnį paskolos grąžinimo laikotarpį, bet faktą, kad „Invegos“ paskolą verslui pradėti gauti lengviau nei iš kredito unijų.

Visgi, šia paramos forma jauni verslininkai, panašu, naudojasi mažiau nei kitomis verslo finansavimo priemonėmis.

Tai pastebi ir „Invegos“ marketingo vadovė Asta Slapšienė. Jos teigimu, paskolų sutarčių, kurias pasirašė jaunuoliai iki 29 m. imtinai, skaičius mažėja kasmet. Ir nors 2017 ir 2018 m. dėl lengvatinės paskolos pasirašytų sutarčių skaičiai buvo panašūs, nuo 2019 m. matomas mažėjimas, o pernai verslo pradžios ar veiklos, vykdomos iki 1 m. plėtrai, buvo 45 proc. mažiau, palyginti su 2018 m.

REKLAMA

„Paskolos verslo pradžiai ir ankstyvajai plėtrai maksimali suma yra 25 tūkst. eurų. Kiekvienu atveju finansavimo dydis yra nustatomas individualiai, atsižvelgiant į poreikį, rizikas ir verslo planą. Vidutinė paskolos suma – apie 17 000 eurų“, – dalijasi A. Slapšienė.

A.Slapšienė prideda, kad daugiausiai paskolų buvo suteikta mažmeninei prekybai, specializuotai statybos veiklai, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninei ir mažmeninei prekybai bei remontui, didmeninei prekybai vykdyti.

Visgi A. Slapšienė primena, kad tai – tik vienos „Invegos“ jaunų žmonių verslams kurti ir plėtoti siūlomos priemonės apžvalga.

Pradėti verslą – vis dar iššūkis

Vis dėlto, nors ir finansavimo spektras atrodo platus, vienos verslo skatinimo organizacijos darbuotoja sako, kad realybėje jauniems, pradedantiesiems verslininkams gauti pinigų dažnai vis vien kyla sunkumų.

„Pavyzdžiui, jei verslas jau įregistruotas (arba jau prieš tai žmogus užsiėmė ekonomine veikla) – subsidija nesuteikiama. Įsivaizduokite, moksleivis būdamas paaugliu surenka savo kieme obuolius ir kelias dienas jais prekiauja išsiėmęs verslo liudijimą turgavietėje. Tai jis, kad ir po 10 metų, nebegalės pretenduoti į subsidiją, nes tai nėra jo pirmas verslas.

Suprantama, kad verslūs žmonės kuria ir bando ne kartą ir tikrai ne visiems iš pirmojo karto pavyksta. Tai žmonės dabar priversti labai atsakingai pagalvoti prieš įteisindami bet kokią veiklą, nes ją pradėję jau nebegalės pretenduoti į finansavimą“, – prideda moteris.

Darbuotojos teigimu, ieškančius finansavimo dažnai atgraso ir finansavimo programų keliami įsipareigojimai – reikalavimas veiklą nuo įregistravimo vykdyti bent 3 metus ir įdarbinti bent vieną darbuotoją, be to, į negražintiną subsidiją gali pretenduoti tik bedarbiai iki 29 m. arba asmenys virš 45 m. turintys neįgalumą ir, būtina sąlyga – jei tik nėra vykdę jokios ekonominės veiklos.

REKLAMA

„Be to, pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos finansavimas skirtas ilgalaikiam turtui, ne apyvartinėms lėšoms. Todėl, kai nėra galimybių gauti subsidijos, belieka kreiptis į „Invegą“ dėl lengvatinės paskolos.

Iš tiesų ir šis žodis gana apgaulingas, nes paskola pati nėra lengvatinė, ją tiesiog paprasčiau gauti nei iš kredito įstaigų. Tad Lietuvoje pradėti verslą ir gauti tam finansavimą vis dar yra nemažas iššūkis“, – neslepia darbuotoja.


Rašyti komentarą...
a
a
2021-03-07 13:44:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pradedanciam verslui problema ne pinigai o mokesiai.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų