Karantinas paskatino pirkti nekilnojamąjį turtą regionuose: gamtos išsiilgę miestiečiai graibsto viską ir brangiai

Panašu, karantinui prikausčius būti namuose, lietuviai labiau įvertino gamtą. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad miestų gyventojai ypač noriai perka turtą užmiesčiuose bei regionuose, o ir tam skiria didžiules sumas pinigų. 

Kaip teigia „Capital“ NT brokerė Vilniaus regione Inga Kavaliukienė, kad tokia tendencija jau buvo matoma pirmojo karantino metu ir tęsiasi iki šiol.

„Labai akivaizdžiai matosi, kad ir pirmo karantino metu ir dabar žmonės žymiai drąsiau renkasi nekilnojamąjį turtą toliau nuo Vilniaus. Jei anksčiau norėdavo arčiau, tai dabar klientų nebegąsdina ir 21 kilometro atstumas“, – pasakoja I. Kavaliukienė. 

Didesnė paklausa kelia rinkos kainas, o graibstomas net nepaklausus turtas

I. Kavaliukienė pastebi, kad sklypai užmiestyje ir sodybos įgavo likvidumą. Pasak jos, jeigu sklypas prieš pandemiją buvo neperkamas 3-4 metus, tarkime, dėl per didelės lūkestinės kainos ar nelygaus reljefo, šiai dienai klientai perka ir tokius sklypus. 

„Matau tai, kad tie sklypai ar sodybos, kurie skelbimuose stovėdavo ilgesnį laiką, kurie nebuvo įdomūs, tai šiuo metu tampa įdomūs ir paklausūs. O dar jei objektas patenkina visus pirkėjo lūkesčius, tai tuomet jis noriai moka net didesnę negu rinkos kainą. Tai tas susidomėjimas rinkos kainas tikrai kelia“, – pastebi. I. Kavaliukienė. 

Susidomėjimą gamta ir sodybomis jaučia ir Panevėžyje dirbantys nekilnojamojo turto ekspertai. 

„Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas mano, kad miesto žmonės tikrai noriau perka nekilnojamąjį turtą užmiestyje. Tačiau susiduriama su kita problema – nėra pakankamos pasiūlos, nors panevėžiečiai už sodybą pasiryžę pakloti ir 100 tūkst. eurų.

„Kalbant apie Aukštaitijos dalį ties Utenos ar Ignalinos rajonais, šiuo metu daug pasiūlymų ten neturime, tačiau tikrai yra daug norinčių pirkti, taip pat daug norinčių pirkti brangias sodybas. Tokie klientai nori arčiau Aukštaitijos nacionalinio parko. Tačiau ten šiuo metu nėra didelės pasiūlos.

REKLAMA

Tokiais atvejais renkasi pirkti mažesnes ir pigesnes sodybas. Žmonės dabar dažniausiai sodyboms skiria nuo 50 iki 100 tūkst. eurų. Pigesnės sodybos dažniausiai būna ne visai prie ežero, kažkokie pavieniai sklypai, be pakrantės, tai tokias sodybas parduoda ir už 20 tūkst.“, – pasakoja R. Paulauskas. 

Vilniečiams reikia miško, panevėžiečiams – ežerų

Pasak I. Kavaliukienės, šiuo metu miestiečiai tiek išsiilgo gamtos, kad tai tapo kone svarbiausiu faktoriumi renkantis būstą. 

„Vilniečiai, rinkdamiesi nekilnojamąjį turtą, labai nori gamtos – jiems tai svarbu. Jie nori miško, jiems svarbu, kad kiemas būtų orientuotas į pietų pusę. Tai už tokius sklypus žmonės linkę mokėti ir didesnę kainą“, – pastebi. I. Kavaliukienė. 

„Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas R. Paulauskas sako, kad panevėžiečiams ypač svarbūs vandens telkiniai, o už sodybą prie ežero jie linkę mokėti didžiules sumas. 

„Pagrindinis faktorius yra vieta. Patraukliausios yra prie ežero su ežero pakrante, kad būtų gražus krantas, patogus privažiavimas prie pat sodybos, kad būtų toliau kaimynai, ypač kad nebūtų šalia kaimo turizmo sodybų, kad nebūtų didelio triukšmo. Svarbu, kad būtų elektra. Bet tai dalykas, kurį galima padaryti, o gražios vietos nesukursi – ją reikia atrasti“, – pastebi R. Paulauskas.


Rašyti komentarą...
D
Dinas
2021-03-06 12:15:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Čia jau senai beveik viskas nupirkta liko tik eksliuzivas nuo 250 tuk
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų