Lietuvos verslas

Siekiant populiarinti Europos Sąjungos (ES) maisto produktus Europoje ir pasaulyje, Lietuvai šią savaitę skirta 1,6 mln. eurų lietuviško midaus ir putojančio vyno populiarinimui Kinijoje ir JAV. Midaus ir putojančio vyno (su vyninių vynuogių veislių nuoroda) viešinimui Kinijoje skirta 376 tūkst. eurų, o JAV –1,38 mln. eurų.

Apie suaktyvėjusią būsto rinką didžiuosiuose šalies miestuose kalbama ne vienerius metus. Šis aktyvumas matomas plika akimi – Vilniuje ir Kaune nauji daugiabučių kvartalai kyla vienas po kito. Būtent Vilniui ir naujų statybų bumą išgyvenančiam Kaunui pastaraisiais metais teko didžiausias nekilnojamojo turto plėtotojų dėmesys. Vis tik ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuos miestus sparčiai vejasi ir Klaipėda.

Nuo gimimo iki piršlybų, nuo darbo santykių iki šeimos įkalbėjimo rinktis vieną ar kitą kelionės tikslą – visur pristatome savo idėjas ir visada norime, kad jos būtų priimtos teigiamai. Deja, blogas pristatymas – net ir geriausios idėjos žudikas. Štai tokiais žodžiais savo pranešimą „Gyvenimas – idėjos pristatymas, todėl geriau mokėkite prisistatyti“ Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros metinėje konferencijoje pradėjo vokietis Christophas Sollichas.

Keturių darbo dienų savaitė – tikriausiai apie ją svajoja kiekvienas šeimą ar pomėgių turintis gyventojas. Atrodytų, kad Europa žengia šio kelio link, o kartu ir Lietuvoje atsiranda vis daugiau pavyzdžių, kai darbuotojams leidžiama darbui atsiduoti mažiau nei 40 darbo valandų per savaitę. Visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo atvejis, kai Norvegijos kapitalo įmonė „Atea“, dirbanti informacinių technologijų srityje, vasaros metu darbo savaitę sutrumpino iki keturių dienų.

Teismas leido valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ atnaujinti maždaug 250 mln. eurų vertės Vilniaus geležinkelio mazgo ir ruožo Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimo konkursą. Vilniaus apygardos teismas (VAT) penktadienį patvirtino „Lietuvos geležinkelių“ ir Prancūzijos transporto, infrastruktūros ir energetikos grupės „Alstom“ bendrovės „Alstom Transport“ taikos sutartį bei panaikino rugsėjo pradžioje priimtą sprendimą laikinai stabdyti konkursą.

Sukčiai iš užsienio toliau intensyviai taikosi į Lietuvos įmones, perspėja bankų saugumo ekspertai. Apsimesdami verslo partneriais ir aukšto lygio vadovais jie iš įmonių bando išvilioti vis didesnes pinigų sumas. Banko duomenimis, nuo tokių sukčiavimo schemų šįmet jau yra nukentėję apie 10 šalies įmonių, o bendrai jų patirti nuostoliai siekia daugiau kaip 0,6 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.  Bankui yra pavykę užblokuoti tokius pavedimus ir apsaugoti bendroves nuo pinigų praradimo.

Posakis „cirkas Vyriausybėje“, pasirodo, gali būti naudojamas tiesiogine prasme, mat Vyriausybė dar prieš porą metų tapo „Baltijos cirko“ dalininke. Į šį dar 2015 metais priimtą įstatymo projektą dėmesį atkreipė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, „Facebook“ rašydamas: „Sklando gandai, kad Vyriausybei priklauso ir... cirkas“.  Dar 2015-ųjų birželį Vyriausybė pritarė, kad valstybė perimtų „Baltijos cirko“ dalininko teises.

Sisteminių paslaugų, užtikrinančių elektros tiekimo kokybę ir patikimumą, kaina kitais metais auga 16 proc. Ji lemia galutinį elektros tarifą vartotojams.

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su benzinu. Vilnietis Andrius motociklą vairuoja maždaug du mėnesius, tačiau per šį laiką jau spėjo pastebėti, kad apsilankymai degalinėse jam vis labiau paplonina piniginę. „Nuo vasaros tai pabrango turbūt, kiek čia, 15 centų tai tikrai. – sakė motociklo vairuotojas Andrius.

Vyriausybei antradienį pritarus 2019-ųjų valstybės biudžeto projektui, finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį jį pateikė Seimui. Parlamentarai ministrą užvertė klausimais, kuriuos šiuo metu kelia dauguma darbuotojų – kaip keisis jaunųjų medikų bei pedagogų algos. Preliminariai planuojama, kad kitąmet valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšas, bei išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus didesnis, nei numatyta šiemet.

Lietuvos žemdirbiai, reikalaudami didesnių Europos Sąjungos tiesioginių išmokų, ketvirtadienį Briuselyje rengia protesto akciją. Be Lietuvos, joje dalyvauja Lenkijos, Latvijos ir Čekijos žemdirbių atstovai. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus šią savaitę sakė, jog Lietuvos ūkininkai norėtų gauti ES šalims mokamų išmokų vidurkį. „Mes ilgą laiką gyvenome pažadais, kad ekonominės paramos sąlygos bus suvienodintos, tačiau Lietuva šiuo metu paramos gauna mažiau negu 70 proc.

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų harmoningas ir vientisas. Pavyzdžiui, jeigu tvora yra pagaminta iš akmens ar metalo, rekomenduojama rinktis vartus, pagamintus iš tų pačių medžiagų.

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių runkelių augintojus bei baltojo cukraus gamintojus. Tačiau faktas lieka faktu: tokio pigaus baltojo cukraus, koks jis buvo šių metų vasaros pabaigoje, Lietuvoje nematėme daugiau nei du dešimtmečius. Vien per pastaruosius metus vidutinė jo kaina mažmeninėje rinkoje sumažėjo daugiau nei penktadaliu.

Didžiosios prekybos drabužiais bendrovės mažina bendrą turimų parduotuvių skaičių, jas keisdamos didesnio ploto parduotuvėmis, dažniausiai žinomuose prekybos centruose, teigia didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ vadovas Rimantas Perveneckas. „Jeigu kalbėtume apie pagrindinius (prekybos drabužiais – BNS) pasaulio žaidėjus, akivaizdi tendencija - mažai kas kalba apie plėtrą, bet kalba apie parduotuvių skaičiaus mažinimą ir apie plotų didinimą.

Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo reitinge smuko dviem pakopomis žemyn ir užėmė 40 vietą. Estijai šiemet atiteko 32, o Latvija – 42 pozicija (2017 metais – atitinkamai 30 ir 42 vieta). Pagal makroekonominio stabilumo srities rodiklių – metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos – vertinimus Lietuva, Latvija ir Estija užėmė 1 vietą iš 140 pasaulio valstybių, pranešė Statistikos departamentas.

Kylančios kuro kainos dar gali nustebinti Kuro kainos kyla: kas laukia ateityje?/Ar teks mokėti daugiau/Gali tekti mokėti dar daugiau

Anksčiau nei planuota pabaigus Lietuvos jungties su Švedija „NordBalt“ remontą elektros kainos praėjusią savaitę mažėjo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, elektra pigo 3 proc. iki 57,83 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 1 proc. iki 57,80 euro, Estijoje kainos kritimas buvo didžiausias – 17 proc.

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ekonomistai ir darbdaviai pažymi, kad šis rodiklis – tik „popierinis“, kur kas geriau būtų, jei Lietuva pirmautų pagal vidutinį darbo užmokestį.

Klaipėdos daugiabučių gyventojams nuo kitų metų 4 proc. brangs šaltas vanduo. Kainų komisija pirmadienį suderino bendrovės „Klaipėdos vanduo“ 1,38 euro už kubą (be PVM) paslaugos kainą. Tačiau abonentinis mokestis mažėja 2 proc.

Mėsos, išskyrus paukštieną, gamyba per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje augo. Sausio–rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje buvo pagaminta 68,8 tūkst. tonų mėsos – 2,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, nurodo žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Kiaulienos šiemet pagaminta 41,9 tūkst. tonų – 5,8 proc. daugiau nei pernai. Tačiau mažėjo galvijų ir avių mėsos gamyba: galvijienos pagaminta 26,8 tūkst. tonų – 1,2 proc. mažiau, avienos – 79,9 tūkst. tonų – 6,7 proc. mažiau.

Europos Komisija dar šiemet ruošiasi pradėti konsultacijas su Rusija dėl Baltijos šalių elektros tinklų atjungimo nuo posovietinės sistemos ir sinchronizavimo su Vakarų Europa. „Per kitą susitikimą su Rusijos energetikos ministru lapkričio mėnesį mes informuosime Rusijos ministrą apie desinchronizavimo procesą“, – interviu BNS sakė už energetiką atsakingas Europos Komisijos viceprezidentas Marošas Šefčovičius.

Net ir po šiemet praūžusio skandalo dalyje Lietuvos gydymo įstaigų teikiamo maisto kokybė nepagerėjo. Kaip rodo Santaros klinikų buvusios pacientės daryti maisto kadrai – apetito nekelia ne tik patiekalų išvaizda, juose galima rasti ir medžio bei metalo „pagardų“. Į portalą tv3.lt kreipėsi Santaros klinikų Neurologijos skyriuje savaitę šiemet gulėjusi pacientė Simona (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), susidūrusi su gydymo įstaigoje patiektu nekokybišku maistu.

Elektros rinkos kaina Lietuvoje kitąmet preliminariai bus 20 proc. didesnė nei šiemet. Tai lems ir galutinį elektros tarifą buitiniams vartotojams. Kainų komisija pirmadienį spręs, ar nustatyti prognozuojamą 4,348 cento už kilovatvalandę (kWh) kainą 2019-iems metams (šiemet ji yra 3,613 cento). Pasak komisijos specialistų, didžiausios įtakos kainos pokyčiui turėjo palyginti sausa vasara, jungties su Švedija „NordBalt“ remontas, dėl kurio nebuvo galima įsigyti pigesnės energijos, bei padidėjusios...

 Metinis pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį buvo mažiausias Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba per metus – rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu – Lietuvoje išaugo 3 proc., rodo penktadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje pramonės gamyba per metus ūgtelėjo 6,4 proc., Estijoje – 5,6 procento. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa, Lietuvoje pramonė augo 1,4 proc., Latvijoje – 2,3 proc., Estijoje – 1,5 procento.

Lietuvos bankas (LB) padidino šių ir kitų metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę – banko ekspertai prognozuoja, kad šiemet jis augs 3,4 proc. (anksčiau prognozuota 3,2 proc.), o 2019-aisiais – 2,8 proc. (2,7 proc.). LB pranešė, kad ūkio augimas Lietuvoje tebėra spartus, o darbo rinka, ypač didmiesčiuose, jau įkaitusi dėl darbuotojų trūkumo. Vidaus rinkos įkarštį esą vėsina lėčiau augantis eksportas.

Apribojus parduotuvių darbo laiką pagal griežčiausią scenarijų šalies biudžetas netektų 68,2 mln. eurų mokesčių per metus, mažmeninės prekybos įmonių pajamos kristų šimtais milijonų eurų, o bendras vartojimas sumažėtų beveik trečdaliu. „Akivaizdu, kad ribojimai žalingi tiek darbuotojams, tiek įmonėms, tiek ekonomikai apskritai.

Atliekų vežėjams pabranginus pakuočių atliekų surinkimą, trys Lietuvoje veikiančios pakuočių tvarkymo organizacijos nusprendė padidinti paslaugos įkainius savo nariams – keliems tūkstančiams įmonių. Gamintojai ir importuotojai teigia dar skaičiuojantys, kaip tai paveiks jų prekių kainas.

Iki šiol tik kalbose nugulęs skaičius, kad minimali alga nuo kitų metų galėtų kilti iki 430 eurų, pamažu virsta kūnu – Finansų ministerija kitų metų biudžetą skaičiuoja pasitelkdama būtent šią sumą. Rugsėjo pabaigoje Trišalės tarybos narių ginčas dėl minimalios algos baigėsi šnipštu – taryba išsiskirstė neradusi bendro sutarimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Todėl galutinį sprendimą priimti ėmėsi Vyriausybė.

Mėgėjiškuose soduose siūloma leisti bet kokią komercinę veiklą, bet tik su bendrijos pritarimu. Tokias Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas leidžiančias veiklas, nesusijusias su mėgėjų sodininkyste, registravo penkios „valstietės“ Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Aušrinė Norkienė, Laimutė Matkevičienė bei Guoda Burokienė ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė.

Vidutinė šilumos kaina spalį, palyginti su rugsėju, didėja 5,78 proc. Per metus – palyginti su pernai spaliu – šiluma brango 5,11 proc., skelbia Kainų komisija. Spalį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje siekia 4,94 cento už kilovatvalandę (kWh) (be PVM). Tarp penkių didžiųjų miestų spalį už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. Pasak komisijos, kainos didėjimą didžiuosiuose ir kituose miestuose lėmė biokuro kainos augimas.

350 žmonių. 3 lėktuvai. 7 tonos bagažo. Taip visai savaitei „Tesonet”, viena didžiausių IT sprendimų paslaugas teikiančių lietuviškų įmonių, savo biurą perkėlė į šiltus kraštus. Inovatyviose Vakarų šalių kompanijose taikomą darbo, komandos formavimo bei atostogų derinimą (angl. workation) darbuotojams vis dažniau taiko ir Lietuviškos kompanijos. Tiesa, ši įmonė tai daro didžiausiu mastu jau beveik dešimtmetį. Dirba 4 val.

Vieną didžiausių Lietuvoje vaistinių tinklų valdanti bendrovė „Benu vaistinė Lietuva“ nubausta už vartotojų klaidinimą skelbiant kosmetikos produktams taikomas nuolaidas. Už įstatymo pažeidimą bendrovei skirta 1 tūkst. eurų bauda, pranešė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Tarnyba tyrimą pradėjo dėl vartotojo skundo, kad vaistinės reklaminiame leidinyje buvo skleidžiama informacija, jog „Bioderma“ kosmetikai taikoma 25 proc.

Lietuva 2008 metais buvo beveik ant bankroto ribos, teigia Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis. Pasak jo, 2008-ųjų pabaigoje tarptautinės rinkos užsidarė, todėl vienintelė išeitis Lietuvai buvo skolinimasis vidaus rinkoje. „Lietuva buvo traktuojama kaip esanti vos ne ant bankroto ribos. 2008 metų pabaigoje reitingų agentūros dar labiau numušė Lietuvos reitingus ir pasidarė tai, ką patyrė Graikija, ir iš ko šiaip ne taip sugebėjome išbristi.

Liepos pradžioje reformuota vaiko teisių apsaugos sistema stebina ne tik gausiai nuo šeimų atskiriamais vaikais, bet ir dar neregėtais atlyginimais savo naujiems darbuotojams. Štai liepą vieno darbuotojo mėnesinė alga nesiekė nė 10 eurų, o rugpjūtį jis dar ir liko skolingas savo darbdaviui. Į portalą tv3.lt kreipėsi vienas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojas, kurį pribloškė jo gautas algalapis.

Nuo rugpjūčio vidurio remontuojama jungtis su Švedija „NordBalt“ pradės veikti kur kas anksčiau nei planuota – spalio 12 dieną, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. „Visus remonto darbus pavyko atlikti sklandžiai, oro sąlygos buvo palankios. Rangovai savo darbe laikėsi griežčiausių kokybės reikalavimų, ir mes kartu dedame visas pastangas, kad rinka galėtų kuo daugiau išnaudoti infrastruktūrą“, – pranešime sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Rusijos koncerno „Eurochem“ valdoma Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ baigė naujojo cecho statybas, į kurias investavo 14,2 mln. eurų ir sukūrė 26 naujas darbo vietas. Bendrovė antradienį oficialiai atidarė visiškai vandenyje tirpių trąšų – kristalinio karbamido fosfato gamybos cechą. Jame per metus bus pagaminama iki 25 tūkst. tonų trąšų. Pasak „Lifosos“ generalinio direktoriaus Jono Dastiko, cechas yra itin modernus, nedarantis beveik jokio poveikio aplinkai.

Nors iki oficialių pokyčių, kurie numatyti lapkričio 1-ąją, dar liko kiek daugiau kaip trys savaitės, tačiau jau šiandien dalyje Lietuvoje veikiančių degalinių vairuotojai gali pastebėti atsiradusį naują degalų žymėjimą. Tai yra rezultatas dar pavasarį priimtų Prekybos naftos produktais pakeitimų, kuriais buvo nustatyta nauja degalų žymėjimo tvarka. Naujas degalų žymėjimo standartas priimtas siekiant suvienodinti esamą sistemą visoje Europos Sąjungoje.

Po beveik dešimtmečio diskusijų Seimas leido Lietuvoje vystyti naują transporto priemonę – metro. Seimas antradienį priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą: už balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 31. Seimas metro idėjai pritarus, sudaromos sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų. Įstatymas numato, kad savivaldybės pačios organizuos visus metro įrengti reikalingus teritorijų planavimo, sprendinių parengimo ir jų priėmimo darbus.

Turtingiausi viešieji Lietuvos asmenys yra europarlamentaras Antanas Guoga, Vilniaus tarybos narys Vidmantas Martikonis ir Seimo narys „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbti duomenys (VMI). A. Guoga pernai deklaravo 26,5 mln. eurų turtą. 24 mln. iš šių lėšų sudaro akcijų vertė. V. Martikonis deklaravo 19,1 mln. eurų turtą, iš kurio 16,9 mln. eurų yra akcijų vertė. R. Karbauskis deklaravo 15,3 mln. eurų dydžio turtą, iš kurio 9,7 mln.

Ekonomistai neabejoja, kad krizės kartojasi kas tam tikrą laiką, tačiau jas gali sukelti labai skirtingos priežastys. Lietuvos banko ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo apie tai, kas gali sukelti kitą krizę. „Dabar lyg ir kelia galvą toks pasakojimas, naratyvas: nereikia laukti krizės iš kažko vieno didelio, reikia laukti krizės iš kelių srovelių, kurios susijungusios gali reikšti kažką.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog atnaujinus Metinių gyventojų (šeimos) turto deklaracijų išrašų teikimo formą, duomenys peržiūrai pateikiami pagal papildomus kriterijus, taip pat skelbiamas 200 didžiausią turtą už 2017 m. deklaravusių viešų asmenų sąrašas, kurį vartotojai galės atsisiųsti ir Excel formatu. „Šiemet ženkliai išaugo skelbiamų gyventojų turto deklaracijų išrašų kiekis, kadangi nuo 2018 m. sausio mėn.

Praeitą savaitę atšalus orams ir nurimus vėjui, elektros kainos išaugo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje kaina augo kiek daugiau nei Latvijoje, bet mažiau nei Estijoje. Skirtingi elektros kainų pokyčiai Estijoje kaina stiebėsi daugiausiai – 17 proc. iki 50,56 EUR/MWh, Lietuvoje – 12 proc. iki 59,41 EUR/MWh ir Latvijoje – 10 proc. iki 58,59 EUR/MWh.

Ekonominės rizikos padidėjimas, kurį išprovokavo įtampa prekybos santykiuose ir kylantys įsiskolinimo lygiai, Tarptautinį valiutos fondą (TVF) paskatino pabloginti pasaulio ūkio augimo šiais ir kitais metais prognozes. Atsižvelgęs į tai, kad pasaulio prekybos augimas dėl JAV ir Kinijos prekybos karo turėtų gerokai sulėtėti, TVF pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio 2018 ir 2019 metais prognozes sumažino po du dešimtadalius iki 3,7 proc.

Pasaulio ūkio augimas tebėra tvirčiausias per pastaruosius keletą metų, tačiau sustiprėjusios rizikos, visų pirma tarptautinėje prekyboje, ima neigiamai veikti globalios ekonomikos „garvežius“: Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kinijos ir euro zonos ekonomikos artimiausiais metais augs lėčiau, nei anksčiau tikėtasi.

Vyriausybė ir Registrų centras duomenis žiniasklaidai žada atverti jau šią savaitę, trečiadienį priėmus laikiną sprendimą. Vyriausybė taip pat trečiadienį žada Seimui skubos tvarka teikti Visuomenės informavimo ir Civilinio kodekso pataisas – iki tol duomenis naudoti leistų trečiadienį Ministrų kabineto planuojamas priimti nutarimas. „Sprendimai rasti, tačiau tai užtruko keletą savaičių. Mes negalime ignoruoti ir Vyriausybės, ir ministerijų teisininkų nuomonės dėl įstatymo pataisų.

Žiniasklaidai paskelbus, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio aplinka stiprina įtaką valstybės grūdų rezervą bei kitas maisto atsargas saugančioje bendrovėje „Jonavos grūdai“ bei galbūt nori ją privatizuoti, R. Karbauskis teigia, kad tai yra neįmanoma tiek dėl jo paties pozicijos, tiek dėl įstatymų.

Šiandien paskelbta, kad po Lietuvos banko teikimo Europos Centrinis Bankas išdavė kredito unijai „Mano unija“ banko licenciją. Ji suteikia teisę paslaugas teikti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Šis sprendimas yra svarbus Lietuvos finansų sistemai, nes „Mano unija“ tapo pirmuoju specializuotu banku šalyje.

Vyriausybei ketinant nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 30 eurų – iki 430 eurų (realiai ji sieks 555 eurus), ekonomikos ekspertai sutinka, kad tai padidins mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamąją galią, tačiau tuo pačiu brangs prekės ir paslaugos. Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė pateikti prognozes, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytas MMA didinimas pakeis šalies ekonominę situaciją.

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos centrų užmojai – daržovės sparčiai brango dėl įmantrių pakuočių. Per metus daugelio populiariausių lietuviškų daržovių kainos kaip reikiant šoktelėjo į viršų, rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.