Lietuvos verslas

Suomijos energetikos bendrovė „Fortum“ pasirašė sutartį dėl savo centralizuoto šilumos tiekimo verslo Baltijos šalyse pardavimo „Partners Group“ įmonei. Bendra sandorio vertė, be įsiskolinimų ir grynųjų pinigų, yra 800 mln. eurų. Tikimasi, kad jis bus baigtas šių metų antrąjį ketvirtį, pranešė Suomijos bendrovė.  Pasak jos, sandoris yra jos strategijos vykdymo dalis, nes bendrovė nuolat peržiūri savo verslus ir optimizuoja portfelį vertės kūrimui.

Nuo liepos siūloma keisti kompensuojamų vaistų išdavimo pacientams reikalavimus dėl mažiausios priemokos.    Seime penktadienį registruotos tai numatančios aštuonių parlamentarų Farmacijos įstatymo pataisos. Seimui jas numatyta pateikti kitą ketvirtadienį.

Baltarusija penktadienį informavo apie planuojamus bandymus šios šalies energetikos objektuose, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, gavusi kaimyninės šalies operatorės raštą.  Baltarusijos operatoriaus laiške yra prašoma dėl vyksiančių bandymų suderinti visų keturių Lietuvos ir Baltarusijos elektros sistemas jungiančių 330 kV linijų atjungimą ir prijungimą balandžio 5-11 dienomis.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ birželį pradės skraidyti nauja kryptimi iš Vilniaus į Graikijos salą Santoriną.  Pirmasis skrydis į salą numatomas birželio 12 dieną, pranešė įmonė. „Nors kelionės šiuo metu ribojamos, tikimės, kad iki vasaros situacija Europoje stabilizuosis ir keliautojai galės užtikrinčiau planuoti artėjančias vasaros atostogas“, – pranešime sakė „Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Andras Rado.

Dauguma rinkdamiesi nešiojamą kompiuterį, planuoja jį naudoti ne tik darbui ar mokymuisi, bet ir kokybiškam laisvalaikiui. Todėl ieško geriausio varianto už gerą kainą. Deja, geri įrenginiai turi tendenciją kainuoti daug. Bet yra gudrybė, leisianti turint ribotą biudžetą, įsigyti gerą nešiojamąjį kompiuterį, rašoma pranešime spaudai. Maža gudrybė suteikia daug naudos „Renkantis nešiojamą kompiuterį patariama pirkti tokį, kuris yra aprūpintas SSD, o ne HDD disku.

Metinis pramonės augimas Lietuvoje sausį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 11,8 proc., daugiau pramonė augo tik Airijoje – 27,5 proc., rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Latvijoje per metus ji augo 2,9 proc., o Estijoje – 1 procentu.  Per mėnesį – sausį, palyginti su gruodžiu – pramonė Lietuvoje augo 2,2 proc., Latvijoje ir Estijoje smuko po 1,5 procento.

Galimas įmonių bankrotų daugėjimas neturėtų stipriai paveikti šalies ekonomikos, prognozuoja Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas.  „Kadangi mūsų ekonomika yra pakankamai lanksti ir atvira, tai nemanau, kad tai būtų toks sukrečiantis faktorius, nes vis dėlto dvi dedamosios svarbiausios Lietuvos ekonomikai – tai eksportas ir vidaus vartojimas.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas teigia, kad mokesčių pertvarka negali būti skubota ir jai parengti reikia laiko.  Vitas Vasiliauskas komentavo Finansų ministerijos darbo grupės planus suformuluoti siūlymus dėl mokesčių lengvatų ir kitų pakeitimų spalio mėnesį.  „Centrinis bankas kaip laikėsi tos pozicijos, kad reikia sisteminio priėjimo, taip ir toliau jos laikosi.

Siekiant paspartinti nuo pandemijos nukentėjusiam verslui teikiamą paramą, reikėtų daugiau komunikuoti ir mažiau tikrinti mikroįmones, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  Tai ji penktadienį aptarė su už paramos skirstymą atsakingų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovais. „Mes paprašėme trijų pagrindinių dalykų – pirmiausiai būti proaktyviems, proaktyviai identifikuoti problemas, technines ar kitokias.

Centralizuotai tiekiama šiluma šalyje kovo mėnesį kainuoja 4,38 cento už kilovatvalandę (be PVM). Per metus šiluma atpigo 2,45 poc., tačiau per mėnesį brango 2,82 procento. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, šių metų kovą šilumos kaina išlieka viena žemiausių nuo 2012 metų. Palyginti su 2012-ųjų kovo mėnesiu, kaina mažėjo 43 procentais. Pasak tarybos, šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos.

Covid-19 ir karantinas visiškai pakeitė darbo vietos sąvoką. Šiandien biuro stalą ir kėdę daugeliui atstoja paprastas stalas ir kėdė namuose. Tačiau nuo aplinkos, kurioje dirbdami praleidžiam daugiausiai laiko, priklauso ne tik darbų kokybė, bet ir psichologinė savijauta. Inovatyvūs ir ergonomiški baldai tame vaidina milžinišką vaidmenį ir tai ypač supranta bendrovė ERGOLAIN. Pasinaudokite Europos Sąjungos parama negrąžinamai paramai gauti, skirtai kurti originalius produktus.

„Metė pelningą darbą geroje bendrovėje ir išėjo į niekur“, „galėjo kopti karjeros laiptais, bet pasirinko dirbti laisvai samdomu darbuotoju“. Jei tokios ar panašios antraštės priverčia istorijos herojumi įsivaizduoti save, labai tikėtina, kad darbe nesijaučiate gerai. Tiesa, praradus pasitenkinimą darbu, yra būdų jį vėl pamilti, o vis dėlto nutarus pakeisti karjeros kryptį, nebūtina imtis kardinalių permainų.

Po trijų mėnesių pertraukos pirkėjams atveriamos statybos, remonto ir buities prekių parduotuvės „Senukai“ – nuo kovo 15-osios pradeda veikti visi prekių skyriai, atidaroma lauko bei įvažiuojamoji prekyba.  „Esame pasiruošę pasitikti pirkėjus, vadovaudamiesi aukščiausiais saugumo reikalavimais. Kaip tik dabar prasideda namų remonto, būsto bei kiemo atnaujinimo, sodininkystės darbai.

Kovo 16 dieną sueis metai nuo pirmojo karantino pradžios Lietuvoje. Nors per pastaruosius dvylika mėnesių Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas daugiau nei 220 dienų, ekonomika per šį sudėtingą laikotarpį nesugriuvo, ir net priešingai, teigiamai nustebinome ir save, ir visą pasaulį. Tačiau ekonomikos pokyčiai tėra tik viena iš šalies ir kiekvieno gyventojo gyvenimo dėlionės dalių.

Bankrutavusios Marijampolės bendrovės „Arvi kalakutai“ gamyklą bei prekės ženklą išsinuomojusi ir darbuotojus perėmusi bendrovė „Krekenavos agrofirma“ neslepia ketinimų įsigyti šį verslą, rašo portalas vz.lt. „Krekenavos agrofirmos“ generalinis direktorius Linas Grikšas sako, kad išsinuomojus Marijampolės gamyklą buvo išplėstas bendrovės krepšelis, kuriame be kiaulienos ir jautienos atsirado ir kalakutiena.

Energetikos ministras Dainius Kreivys Varšuvoje susitiks su Lenkijos klimato ir aplinkos ministru Michaliu Kutyrka bei Vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotiniu Piotru Naimskiu. Ministras ketina aptarti Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentine Europą projektą, gamtinių dujų rinką, Lietuvos-Lenkijos dujotiekio GIPL tiesimo eigą, atsinaujinančios energetikos perspektyvas, teigiama Energetikos ministerijos pranešime.

Lėtai nuo pandemijos nukentėjusiam verslui teikiama parama nepatenkinta ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį susitiks su už paramos skirstymą atsakingų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovais. Ministerijos pranešime nurodoma, kad A. Armonaitė su VMI viršininke Edita Janušiene ir LVPA vadovu Aurimu Želviu aptars, kaip paspartinti paramos procesą ir užtikrinti operatyvią pagalbą verslui.

Besitęsiant karantinui, Lietuvoje darbdaviai neskuba ieškoti darbuotojų sezoniniams darbams. Užtat karantino metu išaugo gyventojų skaičius, kurie sezoninio darbo dairosi užsienyje. Ten darbuotojai gali uždirbti apie 1800 eurų į rankas, tuo metu Lietuvoj sezoniniams darbuotojams siūlomas tik šiek tiek didesnis nei minimalus atlyginimas.

Aplinkos ministerija siūlo įpareigoti didžiuosius Lietuvos miestus nustatyti mažos oro taršos zonas ir užtikrinti, kad visas miestų viešasis transportas būtų varomas tik elektra arba kitais atsinaujinančiais energijos ištekliais (AEI). Visgi savivaldybės sako, kad tai būtų įmanoma tik su finansine valstybės pagalba. Klausimų apie spartesnį ekologinio transporto sistemos mieste planų įgyvendinimą kelia ne tik finansai, bet ir techninės detalės, sako savivaldybės.

Kaune kaimynų pykčio objektu tapo tvora. Viena pusė reikalauja, kad ji būtų nugriauta. Kita šeima tikina, kad tvora šioje vietoje stovi jau kelis dešimtmečius ir niekam iki konflikto neužkliuvo. Tiesa, savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba mano kitaip, tad teismo sprendimu nurodė tvorą nugriauti.

Nors karantino metu neveikia viešojo maitinimo įstaigos ir lietuviai daugiau maisto suvartoja namuose, duonos gaminių parduotuvėse jie perka mažiau, sako didžiausios šalyje kepyklos „Vilniaus duona“ komercijos direktorius Artūras Kokoškinas. Jis teigia pastebintis keistą paradoksą: vartotojų nuomonės tyrimuose Lietuviai sako norintys pirkti sveikesnę duoną ar batoną, bet naujų sveikesnių produktų iš tiesų perka gana nedaug.

Valdžiai stinga empatijos suprasti, kaip dalis žmonių užsidirba gyvenimui, sako Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Taip ji komentuoja Vyriausybės sprendimą leisti dirbti visiems kioskams, išskyrus esančius turgavietėse.  „Trūksta valdžiai empatijos tam, kad supratų, kaip gyvena paprastas Lietuvos žmogus. Jis negali nueiti į bankomatą, įdėti kortelę ir iš ten jam iškrenta pinigėliai. Ne taip pas paprastą žmogų ateina pinigai.

Jei epidemiologinė situacija Lietuvoje neblogės, platesnis karantino švelninimas yra artimiausių kelių savaičių klausimas, patikino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, ekspertai netrukus diskutuos dėl prekybos centrų atvėrimo. „Dėl prekybos centrų buvo sutarta, kad diskusija tęsis šią savaitę ir kitos savaitės pradžioje.

Nuo pandemijos nukentėjusiems kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams – 12 milijonų eurų, praneša Žemės ūkio ministerija.  Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui paukštininkystės (įskaitant kiaušinių gavybą, pakavimą, perdirbimą) sektoriui skirti 7,9 mln. Eur, o kiaulininkystės sektoriui – 4,1 mln. Eur.

Pradėdama įgyvendinti naują strategiją SBA grupė ir jos įmonės artimiausius kelerius metus numato investicijas į tvarius ir aukštesnės pridėtinės vertės verslus bei naujų darbo vietų kūrimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Galvoti apie aklą, beprasmį verslo augimą – ne mūsų kelias.

Įprastai parduotuvės prieš valstybines šventes stebi padidėjusius vėliavų ir valstybinės atributikos pardavimus. Intensyviausias prekybinis laikotarpis prasideda dar prieš vasario 16-ąją, o iki liepos 6-osios natūraliai sulėtėja. Visgi pardavėjai sako, kad šiemet atributikos ir vėliavų pirkimo bumo nėra, tačiau kai kurie pirkėjai negaili ir apvalios sumos naujai vėliavai.

Nukentėjusiems nuo koronaviruso pandemijos ir karantino suvaržymų Vilniuje bus taikomis ketvirtadaliu mažesni nekilnojamojo turto (NT) bei valstybinės žemės nuomos mokesčiai. Savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino, jog 25 proc. mokestinė lengvata visus 2021-uosius bus taikoma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą šiemet sustabdė karantinas.

Vyriausybė nuo kito pirmadienio leis veikti didelėms ne maisto prekių parduotuvėms, kurios turi atskirą įėjimą iš lauko. Taip pat leidžiamas kultūros įstaigų lankymas. Vyriausybė nuo kovo 15 dienos leido veikti ne tik mažoms, bet ir didesnėms nei 300 kv. metrų ploto ne maisto prekių parduotuvėms, kurios turi tiesioginį įėjimą iš lauko klientams arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės ar paviljono klientai.  „Siūlome atsisakyti nustatyto 300 kv.

Seimas spręs, ar didinti valstybės paramą nuo krizės nukentėjusiems savarankiškai dirbantiems žmonėms, dabar gaunantiems 260 eurų išmokas.  Seimas trečiadienį sutiko priimti svarstyti socialdemokratų inicijuotas Užimtumo įstatymo pataisas: už balsavo 68 Seimo nariai, prieš – šeši, o susilaikė 57.   Socialdemokratai siūlo nuo balandžio 1-osios savarankiškai dirbantiems gyventojams padidinti išmoką 130 eurų – nuo 260 iki 390 eurų.

Jau aišku, dėl kokių karantino pakeitimų trečiadienį apsispręs ministrų kabinetas. Vyriausybė ketina leisti veikti didelėms parduotuvėms, turinčioms atskirus įėjimus. Taip pat ketinama leisti veikti daliai pradinio ugdymo įstaigų. Kaip rašoma Vyriausybė nutarime, nuo kovo 15 dienos būtų leidžiama veikti ne tik mažoms, bet ir didesnėms nei 300 kv.

Per praėjusius metus į gyventojų sąskaitas pensijų fonduose „Sodra“ iš viso pervedė 427 mln. eurų. Įmokos į pensijų fondus per metus išaugo beveik 9 proc., tačiau pastebimas pandemijos ir karantino poveikis pensijų kaupimo dalyviams.

Didžiausia šalies bendrovė praneša stiprinanti Covid-19 prevenciją ir siekdama užkardyti koronaviruso plitimo rizikas pradeda reguliarius prevencinius darbuotojų tikrinimus greitaisiais antigenų testais. Kas 7–8 dienas testuojama bus apie 150 logistikos padalinio darbuotojų, o vėliau planuojama įtraukti ir kitas tikslines darbuotojų grupes. Greitajam darbuotojų testavimui „Maxima“ kas mėnesį skirs apie 10 tūkst. eurų.

Daugiabutis įskilusiomis sienomis Gabijos g. ne vienintelis vilniečių būstas su broku. Perkūnkiemį Kartonkiemiu vadinantis vilnietis skundėsi, kad nusipirkęs butą iš brėžinio greitai pamatė jo broką. Vėliau nusprendė butą parduoti, tačiau brokuoto buto niekas nenorėjo, tad jį teko parduoti į minusą. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad jam irgi teko susidurti su panašia situacija, kaip ir Gabijos g. daugiabučio gyventojams.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia konkursą teritorijoje prie Pilies ir Didžiosios g. sankryžos (37 pozicijose) prekybos vietai (-oms) iš (nuo) laikinojo įrenginio laimėti ir įrengti 21 atveriamo prekystalio tipo laikinąjį įrenginį, 8 molberto tipo laikinuosius įrenginius ir 8 vežimėlio tipo laikinuosius įrenginius.

Lietuvos eksportas šių metų pirmą mėnesį siekė 2,272 mlrd. eurų, importas – 2,165 mlrd. eurų, arba atitinkamai 1,7 proc. daugiau ir 7,5 proc. mažiau nei pernai sausį. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 7 proc. iki 1,474 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos perteklius sausį siekė 107,4 mln. eurų, tuo metu prieš metus buvo 106,8 mln.

Tautvydo Barščio kontroliuojamos žemės ūkio produktų perdirbimo bendrovės „Kauno grūdai“ smulkieji akcininkai nerimauja, kad už šimtamilijoninę sumą parduodamas verslas juo paliks be nieko ir jų teisės bus pažeistos. „KG Group“ teigia, kad pranešimai apie tariamus akcininkų pažeidimus yra nepagrįsti. Kaip pranešė Investuotojų asociacija, apie vykstantį sandorį su žemės ūkio investicijų bendrove „Linas Agro Group“ smulkiesiems akcininkams neteikiama jokios reikšmingos informacijos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neabejoja, kad šioje Seimo sesijoje parlamentarai imsis keisti alkoholio prekybos ir reklamos ribojimus. Valdantieji nori atsakyti praėjusioje Seimo kadencijoje priimtų draudimų. „Svarstytini yra keli dalykai. Visų pirma – peržiūrėjimas reklamos draudimo. Nes tas reklamos draudimas ir plėšymas žurnalų puslapių nėra kova su alkoholio vartojimu, tai yra jos imitavimas.

„Regitroje“ yra susidariusi apie 11 tūkst. egzamino laukiančių vairuotojų eilė – apie mėnesis papildomo darbo, skelbia LRT radijas. „Mes faktiškai du su puse mėnesio, vos ne tris mėnesius, būsime kaip neegzaminavę vairuotojų. (...) Tai yra 11 tūkst. žmonių per tą laikotarpį“, – LRT radijui trečiadienį sakė „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Nuo trečiadienio Lietuvoje atnaujinami praktiniai vairavimo užsiėmimai bei egzaminai, taip pat įsigalioja prievolė iš anksto turėti neigiamą koronaviruso testą atvykstant į šalį. Sprendimą vėl leisti praktinį vairavimą Vyriausybė prieš savaitę priėmė po šalies didmiesčiuose surengtų protesto akcijų. Vyriausybė taip pat svarstė jau trečiadienį teikti Seimui pataisas, kurios reglamentuotų privalomą tyrimą dėl koronaviruso, taip pat ir vairavimo instruktorius ir egzaminuotojus.

Ekspertų vertinimais, dėl daugiabučio Gabijos g. broko kaltas namo statytojas. Jis esą ir turėtų pašalinti namo defektus. Tuo metu statybų ir nekilnojamojo turto ekspertai visų daugiabučių gyventojams pataria prižiūrėti savo būstą, kad nelaimių būtų išvengta.

Skaičiuojama, kad Vilniuje ir Taline jau keletą metų pastoviai auga vidutiniai atlyginimai „į rankas“. Be to, naujausiais duomenimis, vidutiniu atlyginimu „į rankas“ Vilnius jau lenkia ir Maskvą. Tuo metu Rygoje situacija prastesnė – vidutiniai atlyginimai nekyla, o kaimynų sostinę jau lenkia ne vienas Lietuvos didmiestis.

Seimui siūloma supaprastinti ligos, reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokų skaičiavimą, kai jų gavėjai dėl karantino ar ekstremalios situacijos buvo prastovose.    Tai numatančias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas inicijuoja socialdemokratai. Jei pataisos būtų priimtos, į išmokų laikotarpį nebūtų įtrauktas prastovų laikas, bet pats laikotarpis nebūtų ilginamas.

Nuo 2021 m. kovo 10 d. transporto priemonių savininkai už privalomosios techninės apžiūros paslaugą turės sumokėti jau pagal naujus įkainius, praneša Lietuvos transporto saugo administracija (LTSA), kuri naujas techninės apžiūros kainas patvirtino praėjusių metų pabaigoje. Labiausiai naujų kainų pokytį pajus mopedų ir motociklų savininkai: atsižvelgiant į šios transporto priemonės klasę, jų savininkai už techninę apžiūrą mokės nuo 9,60 euro iki 14,70 euro.

Antradienį Finansų ministerija pranešė išpirkusi euroobligacijų emisiją, valstybės skolą sumažindama beveik 1,35 mlrd. JAV dolerių arba 2,2 proc. numatomo 2021 m. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasaulinės finansinės krizės metu, 2011 m. kovo 9 d., Lietuva tarptautinėse rinkose išplatino euroobligacijų emisiją išleidžiant 750 mln. JAV dolerių nominalios vertės euroobligacijų ir tais pačiais metais emisiją papildant dar 750 mln. JAV dolerių.

Lietuvoje siūloma panaikinti lengvatas degalams, kuriuos naudoja ūkininkai. Tačiau kitos Europos Sąjungos šalys kol kas to nesiima daryti. Tad ekonomistas siūlo ir Lietuvai irgi neskubėti naikinti lengvatų ūkininkams. Socialiniame tinkle „Facebook“ SEB ekonomistas Tadas Povilauskas klausia ir atsako: „Ar reikia visiškai panaikinti lengvatinį akcizo tarifą žemės ūkyje sunaudojamiems degalams Lietuvoje per 3 metus? Ne, jeigu kitos Europos Sąjungos (ES) šalys to irgi nedarys.

Ekonomistai teigia, kad trumpuoju laikotarpiu laukia nemenkas kainų šuolis, o brangti gali įvairios prekės ir paslaugos. Ekspertų nuomone, Lietuva turėtų nevėluoti su karantino atlaisvinimais ir sekti didžiųjų Europos valstybių pavyzdžiu. To nepadarius, rekordinės bedarbių gretos gali susikrauti lagaminus ir išvykti iš Lietuvos.

Veiklą valdybose baigia trys Susisiekimo ministerijos valdomų įmonių – Lietuvos pašto, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) - valdybų nariai. Susisiekimo ministras Marius Skuodis pasirašė įsakymus dėl jų atšaukimo.   Dviejų įmonių valdybų nariai atšaukiami siekiant stiprinti valdybų kompetencijas.  Iš AB Lietuvos pašto valdybos atšaukiamas ministerijos deleguotas Tomas Jackevičius.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad viešųjų pirkimų sistema Lietuvoje nėra pakankamai efektyvi ir kuria prielaidas korupcijai, todėl būtina iš esmės ją pertvarkyti.  G. Nausėda, antradienį susitikęs su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriumi Dariumi Vedricku sutarė, kad būtina daugiau dėmesio skirti pažeidimų prevencijai, didinti viešųjų pirkimų duomenų prieinamumą.

Vilniuje, Gabijos g. namo su įtrūkusiomis sienoms vystytojas kritikavo skubotus savivaldybės sprendimus. Jis tikina, namas dėl įskilimų nesugrius, tačiau gyventojai gali turėti kitokių bėdų, vargu, ar parduos šiame name esančius butus. Kita vertus, esą dėl panašių įskilimų gali būti bet kuriame pastate, tad dėl jų reikėtų uždaryti visą Vilnių. Įmonės „Tadlita“ vadovas Stasys Šliažas tikino, kad broko name daugiabutyje nėra.