Lietuvos verslas

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastaruoju metu gauna daugiau paklausimų, susijusių su rizikomis kilti COVID-19 protrūkiams darbovietėse. Darbuotojai susirūpinę saugių darbo sąlygų užtikrinimu: ne tik dėl darbdavių taikomų prevencinių priemonių, bet ir dėl kolegų elgesio.

Sausio 1-oji žymi ne tik naujus metus, bet ir naujas galimybes. Būtent nuo šios dienos užsienyje dirbę Lietuvos piliečiai gali pildyti mokesčių deklaracijas, galinčias sugrąžinti net ketverių-penkerių metų permokas iš daugybės valstybių Europoje ir už jos ribų. Deja, savo teisėmis pasinaudoja ne visi lietuviai. Kodėl žmonės nesusigrąžina mokesčių ir kaip atgauti nemažas sumas?  Dideli praradimai  Daugiau nei 3,2 mln.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galėjo būti šališkas, spręsdamas ginčą dėl „Achemos grupės“ smulkiosios akcininkės Marijos Kaminskienės akcijų dalies. Anot Strasbūro teismo, pagrįstų abejonių dėl nešališkumo sukėlė tai, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai nenusišalino nuo skundo nagrinėjimo, nors buvo pažįstami su tuometiniu „Achemos grupės“ vadovu ir akcininku Romualdu Žadeika bei advokatu Gintaru Balčiūnu.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas dar kartą nepritarė valstiečių siūlymui ir toliau mokėti subsidijas už prastovas Baltarusijai priklausančios Druskininkų sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, darbuotojams.

Akcinei bendrovei Lietuvos paštas baigus įgyvendinti išmaniojo siuntų skirstymo programą, šių metų kovo-balandžio mėn. ji atsisakys apie 380 darbo vietų. Šis pokytis, kuris buvo iš anksto suderintas su bendrovės darbuotojų atstovais, vykdomas pradėjus veikti moderniam Vilniaus logistikos centrui. Jo atidarymas leido automatizuoti ir centralizuoti siuntų skirstymo veiklą, tuo pačiu ženkliai sumažinant rankinio darbo poreikį.

2021 m. sausio 12 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad remiantis apribotų veiklų EVRK sąrašu, VMI sudarė bei paskelbė naujus, individualią veiklą vykdančių gyventojų, nukentėjusių nuo COVID-19 ekonominių veiklų sąrašus. Individualią veiklą vykdantiems gyventojams automatiškai, be prašymo yra taikomos analogiškos VMI mokestinės pagalbos priemonės, kaip ir nuo antrojo karantino nukentėjusioms įmonėms.

Prireikus lėšų beveik pusė šalies gyventojų (44 proc.) pirmiausia apsvarstytų galimybę skolintis iš savo banko, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Trečdalis respondentų būtų linkę pasitelkti artimųjų finansinę pagalbą.  „Tyrimas atskleidė, kad dėl didesnių sumų brangesniems pirkiniams ar buities pagerinimui gyventojai renkasi kreiptis į finansines institucijas.

Paskelbti naujausi duomenys, kam atlyginimai per per pastaruosius keletą metų didėjo daugiausiai. Atlyginimų tyrimo Manoalga.lt duomenimis, 2015–2020 laikotarpiu daugiau nei 50 proc. atlyginimai išaugo: valdymo, informacijos technologijų, bankininkystės, ekonomikos, finansų, statybos, elektros ir energetikos inžinerijos, viešojo administravimo, žmogiškųjų išteklių, mechanikos inžinerijos, administravimo, medicinos, draudimo, žemės ūkio ir apsaugos srities darbuotojams.

Šį pavasarį baigiantis Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko kadencijai, prezidentas Gitanas Nausėda teigia jau ieškantis naujo LB vadovo. Šalies vadovas interviu „Verslo žinioms“ sakė, kad vienu iš kandidatų galėtų būti jo vyriausiasis patarėjas ekonominiais klausimais Simonas Krėpšta.

Siekiant prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti daugiau gyventojų, vien skatinti jų sąmoningumą nepakaks, – tam gali prireikti aktyvių veiksmų, įskaitant finansines paskatas ar vandentvarkos įmonių centralizavimą, sako prezidento patarėjas Taip Jaroslavas Neverovičius reagavo į praėjusį penktadienį aplinkos ministro Simono Gentvilo išsakytus teiginius, jog Lietuva atsilieka prijungiant gyventojus prie centralizuotų tinklų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį domėsis, kaip į Lietuvą lengviau perkelti trečiųjų šalių įmonių darbuotojus.  Ministrė nuotoliniu būdu su užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovu Mantu Katinu aptars įstatymų pataisas, kurios sudarytų tam palankesnes sąlygas, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ darbuotojai antradienį rengia simbolinę akciją dėl jų darbovietei pritaikytų Europos Sąjungos sankcijų ir sanatorijos ateities. „Dabar žmonės rinktis negali, tad bus iškabinti plakatai ant sanatorijos tvoros, o jos pastate bus įžiebtos šviesios, kurios palaipsniui viena po kitos bus gesinamos“, – BNS sakė sanatorijos darbo tarybos pirmininkas Vladislavas Šaruckis. „Tuo norime simbolizuoti mūsų sanatorijos uždarymą“, – pridūrė jis.

Svarstantiems apie šeimos pagausėjimą šiemet teks gerokai pagalvoti, kuris laikas tam bus pats naudingiausias. Nuo to, kada bus priimti ir įsigalios jau rengiami įstatymai, priklausys, kokio dydžio ir kiek laiko vaiko priežiūros išmokas gaus mamos, tėčiai ar seneliai. Specialistai siūlo radikaliai keisti dabartinę išmokų tvarką. Pavyzdžiui, mokėti skirtingą sumą pinigų neatsižvelgiant į sukauptą stažą, kaip reikalaujama dabar, arba iš viso – visiems skirti fiksuoto dydžio išmoką.

Karantino metu ne maisto produktus galima įsigyti tik internetinėse parduotuvėse. Tad įsitikinti, ar tam tikra prekė atitinka pirkėjo lūkesčius, įmanoma ją tik nusipirkus. Tačiau tokiu atveju kyla daug klausimų dėl prekės grąžinimo. Pardavėjai teigia, kad jau naudotų prekių negalima grąžinti, tačiau pirkėjai tikina, kad prekės nepanaudojus neįmanoma suprasti, ši atitinka lūkesčius ar ne.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad Druskininkuose esančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojų problemos žinomos ir ieškoma geriausių sprendimų, kaip jiems padėti. Ministrė sako pirmadienį inicijavusi nuotolinį pokalbį su sanatorijos darbuotojų atstovais ir pristačiusi siūlomas pagalbos priemones. „Labai svarbu nepalikti žmonių likimo valiai.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę iš dalies patenkino prokuratūros prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones bei areštavo 3,85 mln. eurų greituosius COVID-19 testus valstybei pardavusių įmonių lėšų.  Kaip BNS informavo teismo atstovė Lina Nemeikaitė, areštuota 145,2 tūkst. eurų bendrovės „Profarma“ lėšų, daugiau nei 3 mln. 542 tūkst. eurų – „Bona Diagnosis“, per 158,3 tūkst.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 36 proc., pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Jos teigimu, Vakarų ir Šiaurės Europoje atšalus orams išaugusi elektros paklausa ir maža vėjo generacija praėjusią savaitę visoje Europoje pakėlė kainas į dviejų metų aukštumas.

Saugumo, teisės ir finansų bendroves kontroliuojantis „Saugos investicijų biuras“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo netiesiogiai įsigyti mažmeninės prekybos bendrovės „Maxima LT“ saugos įmones.  Anot Konkurencijos tarybos pranešimo, per įmonę „Eurocash1“ siekiama įsigyti 100 proc. „Akonkagvos“ ir „Eigerio“ akcijų, o per „Ekskomisarų biurą“ – 100 proc. „Logano“ akcijų. „Saugos investicijų biuras“ užsiima konsultacine verslo veikla ir kitų įmonių valdymu Lietuvoje ir Latvijoje.

Ekonomikos ministerijai ruošiantis teikti naujas paramos nuo pandemijos nukentėjusiam verslui priemones, laikas yra kritiškai svarbus, sako prezidento patarėjas. Anot Simono Krėpštos, prezidentas teigiamai vertina, kad didžiąją dalį paramos – subsidijas – ketinama paskirstyti automatiškai.  „Iš principo yra tvirtas sutarimas, kad pasiūlytos priemonės ir jų struktūra yra adekvati ir tokia, kokia turi būti būtent griežto karantino sąlygomis.

Greitojo maisto restoranų tinklo „Hesburger“ pardavimai pernai Lietuvoje siekė 31,7 mln. eurų ir buvo 2 proc. mažesni nei 2019 metais (32 mln. eurų). „Nepaisant pandemijos, dėl kurios teko kuriam laikui uždaryti restoranus, o vėliau riboti jų veiklą tiekiant maistą tik išsinešti, mums pernai pavyko išlaikyti beveik tokį patį pardavimų lygį, kaip ir prieš metus“, – pranešime sakė „Hesburger” tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela. Tinklo pardavimai Latvijoje pernai siekė 30,5 mln.

Kaip numatyta Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme, mokesčio dydžiai yra indeksuojami kiekvienais metais. Tai daroma pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, informavo „Regitra“. Jis nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą (VKI) jį dalijant iš šimto.

Šiaulių dviračių gamykla „Baltik vairas“ šiemet ketina investuoti 1,5 mln. eurų ir pasiekti 400 tūkst. dviračių gamybos apimtis. Pernai pasiekusi 75 mln. eurų pajamų kartelę, šiemet įmonė planuoja augti iki 130 mln. eurų, o elektrinių dviračių pardavimai gali viršyti lėšas, gaunamas iš tradicinių dviračių gamybos, pranešė „Baltik vairas“. Pasak „Baltik vairo“ generalinio direktoriaus Žilvino Duboso, sparčiai augant elektrinių dviračių paklausai pernai bendrovė investavo beveik 1 mln.

Lietuvoje gruodį, palyginti su lapkričiu, apskaičiuotas artimas nuliui vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis, pranešė Statistikos departamentas. Lapkritį šalyje buvo fiksuota mėnesio defliacija, o prieš tai du mėnesius vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija (gruodį, palyginti su 2019 metų gruodžio mėnesiu) siekė 0,2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 1,2 proc. (lapkritį – atitinkamai 0,6 proc. ir 1,4 proc.

Gyvenimui ir darbui persikėlus į namus, daugiau bendraujame internetu. Vaizdo skambučių principu vyksta dalis pamokų, darbo susitikimai ar net vakarėliai. Etiketo ekspertai pataria, į ką ruošiantis vaizdo skambučiui reikėtų atkreipti dėmesį, kad nesuklystumėte ir paliktumėte gerą įspūdį, kaip atrodyti ir ką daryti į kadrą netyčia įbėgus namiškiui. Šalyje įvedus karantiną ir gyvenimui persikėlus į namus, dažnas neišvengia vaizdo skambučių.

Lietuvoje vidutinės vieno namų ūkio išlaidos alkoholiui sudaro 3,7 proc. viso pajamų kiekio, skelbia Europos Sąjungos statistikos biuras. Aukščiau už Lietuvą yra tik Latvija ir Estija – jose alkoholio išlaidų procentas atitinkamai siekia 4,8 ir 4,7 proc., praneša „Eurostat“. ES statistikos biuro skelbiami duomenys rodo šalių namų ūkių išlaidas tik namuose vartojamam alkoholiui, į juos neįtraukti kavinėse ir restoranuose gėrimams išleisti pinigai.

Lietuvoje jau kelis mėnesius iš eilės vien nuo koronaviruso kasdien miršta kelios dešimtys gyventojų. Tai jaučia ir laidotuvių ritualinius reikmenis gaminančios įmonės. Karstų gamintojai sako, kad užsakymų srautai – padidėję, todėl dažnai dėl to tenka suktis sparčiau. Tiesa, beveik visi kalbinti gamintojai sako, kad vis paklausesni tampa kremavimo karstai – nors jie ir „kartoniniai“, pagaminti tokį užtrunka tiek pat, kiek ir įprastą laidotuvių karstą.

Koronaviruso pandemija ne tik pakoregavo į vestuves kviečiamų svečių skaičių, jų kviečiama mažiau, bet ir kainą. Vestuvių planuotojos pastebi, kad anksčiau vestuvių šventei klientai negailėję ir 50 tūkst. šiemet jai ketina išleisti dvigubai ar trigubai mažiau. „Vestuvių laikas“ planuotoja Teresa Ulozienė pasakojo, kad dar iki koronaviruso pandemijos dauguma lietuvių vestuves organizuodavo vėlyvą pavasarį, vasarą ir rudenį. „Žiemą vestuves planuoja vos viena kita pora.

Pastarąją parą Lietuvoje ištyrus daugiau nei 12 tūkstančių gyventojų, nustatytas 1641 naujas koronaviruso atvejis, o 38 asmenys mirė. Daugėjant COVID-19 vakcina skiepijamų gyventojų, daugėja ir istorijų, kurios kelia klausimų dėl skaidrumo sudarant vakcinuojamų žmonių sąrašus.  Šilalės rajonui sulaukus vos pusantro šimto vakcinų, paaiškėjo, kad jomis paskiepytas ir privačios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įmonės direktorius iš Vilniaus bei jo šeimos nariai.

Vos iškritus pirmajam gausesniam sniegui, jo valymo paslaugas teikiančios įmonės tikino, sulaukusios skambučių antplūdžio. Nuvalyti sniegą prašo tiek įmonės, tiek fiziniai asmenys. Dažniausiai įmonės taiko valandinį įkainį, kuris skirtingose vietose siekia nuo 25 eurų iki 50 eurų. Įmonės pastebėjo, kad klientai bando sutaupyti, tad laukia keletą dienų ir tik tada prašo nuvalyti sniegą.

Prekybos centruose galime surasti skirtingų rūšių mėsos produktų. Ant daugelio tokių gaminių yra ženklai, nurodantys, kokios gi kokybės yra maisto produktas. Tačiau rinkoje pasitaiko atvejų, kai gamintojai meluoja ir suklastoja mėsos gaminių kokybę. Renkantis mėsos produktus skirtingose prekybos vietose, pirkėjai neretai suklūsta, į kokias kategorijas yra skirstomi maisto gaminiai, be to, nežinoma, ką galime vadinti aukščiausios kokybės produktais.

Europos Sąjungos (ES) sankcijų paveiktos Druskininkuose esančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojai teigia penktadienį pasikreipę į Seimo narius ir Vyriausybės atstovus, prašydami sudaryti specialią darbo grupę gydymo įstaigos situacijai spręsti.

Lietuvoje norimo šilumos kiekio namuose sau leisti neišgalinti gyventojų dalis – antra pagal dydį Europoje, skelbia  „Eurostat“. Europos statistikos biuro duomenimis, taip sako kiek daugiau nei ketvirtadalis lietuvių (26,5 proc.). Tyrimo metu maždaug 7 proc. Europos gyventojų sakė, kad neišgali susišildyti savo namų tiek, kiek norėtų. Daugiausiai tokių gyventojų – Bulgarijoje. Čia žmonių, kuriems sudėtinga susišildyti namus – trečdalis.

Pandemijos metu COVID-19 sergantiems asmenims, sąlytį su sergančiais turėjusiems, grįžusiems iš paveiktų šalių (taip pat ir iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), kuriems privaloma izoliacija, taip pat sergančius ar nesergančius vaikus karantino metu prižiūrintiems asmenims išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,9 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir lapkritį buvo 10,4 procento. Didesnis nedarbas buvo tik Ispanijoje ir siekė 16,4 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,5 proc. – 0,9 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,1 proc.

Pandemijai skaudžiai palietus darbo rinką, dalis įmonių bankrotus skelbia pačios ar yra likviduojamos, nes tapo nemokiomis. Abiem atvejais darbuotojai lieka su daugybe neatsakytų klausimų: ar atgaus jiems priklausantį darbo užmokestį, kokios išmokos priklauso, kur reikia kreiptis.  Garantijos bankrutuojant darbdaviui priklauso darbuotojams, kurių darbdaviams iškelta bankroto byla ar įmonė yra likviduojama, nes tapo nemoki.

Daugiausiai darbuotojų į prastovas pernai buvo išleidęs maitinimo tinklas „Delano” ir elektronikos gamintoja „PKC Group Lithuania“, o didžiausią valstybės finansinę paramą už juos gavo sanatorijos „Eglė“ ir „Belorus“ bei „Delano“, pranešė Užimtumo tarnyba.  Ji BNS patikslino, kad abi sanatorijos gavo po 1,1 mln. eurų, o „Delano“ – 804,5 tūkst. eurų subsidijų.  Didžiausią valstybės finansinę paramą, be to, gavo „Amber Food” (776,2 tūkst.

Seimo nariai suabejojo valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ sprendimu 2024 metais neatlygintinai išdalyti jos akcijų įmonių vadovams, jei bus pasiekti geri veiklos rezultatai.   Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai, penktadienį bendrame posėdyje svarstę šį klausimą, padarė pertrauką. Galimus sprendimus jie aptars neviešuose pasitarimuose, o sprendimą paskelbs kitą savaitę.

Dėl neįgyvendintų Europos Sąjungos (ES) direktyvų, susijusių su nuotekų valymu, Lietuvai gresia „kelių šimtų milijonų eurų“ sankcijos, pareiškė aplinkos ministras. „Nieko neveikiant, tęsiant tą pačią problemą, mes sulauksime tikrai reikšmingų baudų. Yra kalbų apie kelis šimtus milijonų eurų sankcijas Lietuvai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Simonas Gentvilas. Anot jo, įgyvendinant šias direktyvas, lemiami bus 2021-ieji.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė dviejų įstatymų pataisoms – jos leistų mokėti specialias išmokas Europos Sąjungos sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams.    Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas informavo, kad tokia parama „Belorus“ darbuotojams bus mokama ne ilgiau kaip vienerius metus.

Jau šiemet bus pateikti ir priimti mokestinių įstatymų pakeitimai, kuriais bus panaikintos kai kurios mokesčių lengvatos ir sumažintas šešėlinės ekonomikos mastas. Mokesčių lengvatos iškastinio kuro naudojimui minimos kaip tos, kurios bus panaikintos. Taigi, kai kuriems gyventojams brangs šildymas ir degalai. Apie tai penktadienį vykusiame susitikime diskutavo šalies vadovas Gitanas Nausėda ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Šiais metais obuolių pilni šaldytuvai – užderėjo daugiau nei vidutiniškai, tačiau dėl visą šalį sukausčiusios koronaviruso krizė realizacija stringa. Informuojama, kad kol kas parduota vos per 100 tonų obuolių, o daugiau nei dešimt kartų didesnis kiekis savo eilės laukia saugyklose, rašo ūkininkopatarėjas.lt.

Dėl IT sistemų profilaktikos darbų naktį iš penktadienio į šeštadienį laikinai neveiks kai kurios SEB banko paslaugos. Nuo 4 iki 8 val. ryto laikinai neveiks SEB interneto bankas ir mobilioji programėlė, nebus atliekami mokėjimai kai kuriose el. parduotuvėse, kai atsiskaitant už prekes ar paslaugas savo tapatybę reikia patvirtinti SEB interneto banke, teigiama pranešime.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai gruodį pradėjusi vadovauti Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako per pastaruosius ketverius metus mačiusi tam tikrą verslo demonizavimą. Interviu BNS pristatydama savo požiūrį ji  pabrėžė, kad darbo vietas kuria ne politikai, o verslininkai, kurie nebijo rizikuoti. Beveik mėnesį dirbanti ministrė tikina, kad ministerijoje nerado gerai veikiančių paramos verslui priemonių.

Jums mažiau nei 40 metų, dirbate pagal darbo sutartį arba vykdote savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupėte pensijai? Pasitikrinkite asmeninę „Sodros“ paskyrą – galite būti vienas iš 34 tūkstančių gyventojų, kurie metų pradžioje įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. „Kiekvienų metų sausį „Sodra“ įtraukia naujus gyventojus į pensijų kaupimą antroje pakopoje. Tačiau sprendimą, ar kaupti pensijai papildomai, turi priimti pats žmogus.

Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad laikini ekonominiai sunkumai dėl sankcijų Baltarusijos režimui yra pateisinami, nes žmogaus teisės yra pamatinė vertybė. „Mano vertybinė nuomonė – laikini ekonominiai sunkumai yra pateisinami, kai gini žmogaus teises, laisves ir bendrai pamatines amžinas vertybes“, – interviu BNS sakė ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.

Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai penktadienį bendrame posėdyje aiškinsis valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ būsimas akcijų dalybas valdybos nariams ir pagrindinių antrinių įmonių vadovams. Jiems 2024 metais numatyta galimybė išdalyti beveik 9,5 tūkst. akcijų, vertinamų 212,1 tūkst. eurų.   Akcijos neatlygintinai būtų suteiktos, jei bus pasiekti 2020-2023 metų strateginio plano rodikliai.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitinka su finansų ministre Gintare Skaiste aptarti viešuosius finansus ir mokesčių sistemą.  „Prezidentas penktadienį su finansų ministre aptars viešųjų finansų padėtį ir planus dėl mokesčių sistemos teisingumo didinimo“, – BNS pranešė Prezidentūra.

Gyvenamųjų būstų rinka pastaruoju metu klesti, tačiau komercinio NT vystytojai laukia geresnių laikų. Specialistai prognozuoja, kad jo laukia pokyčiai. Pavyzdžiui, tikėtina, kad biurai jungsis su prekybos centrais, viešbučiai teiks ilgalaikės nuomos paslaugas, vietoje parduotuvių atsidarys prekių atsiėmimo punktai.

Automobilių registracijos mokesčio, apskaičiuojamo pagal jų išmetamą CO2 kiekį, nebereikia mokėti už transporto priemones, kuriose yra sumontuota neįgaliesiems skirta įranga. Ši išimtis pradėta taikyti nuo šių metų įsigaliojus įstatymo pataisoms. Mokestis nebus taikomas tiems automobiliams, kurių dokumentuose yra įrašytas „SH“ arba „SV“ specialusis paskirties kodas.