Lietuvos verslas

Prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvos banko valdybos pirmininkus svarsto teikti centrinio banko valdybos narį Gediminą Šimkų arba savo patarėją Simoną Krėpštą. Apie tokius ketinimus Prezidentūra informavo kai kuriuos Seimo narius, BNS antradienį pranešė trys informuoti šaltiniai. Prezidento atstovai ir pats G. Šimkus BNS komentuoti kandidatūrą atsisakė. Pagal Konstituciją, prezidentas teikia Seimui tvirtinti Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą.

Lietuvai ir Lenkijai tiesiant naują jūrinę elektros jungtį „Harmony Link“, Švedija suteikė leidimą dugno tyrimams savo išskirtinėje ekonominėje zonoje.  Leidimas, kurio paprašyta pernai pavasarį, Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorėms „Litgrid“ ir PSE suteiktas praėjusį penktadienį, pranešė Lietuvos bendrovė.   „Litgrid“ generalinis direktorius.

Nuo karantino suvaržymų ypač nukentėjusių viešbučių, restoranų, turizmo ir sporto bei sveikatingumo įmonių atstovai antradienį susirinko į „paskutinę vakarienę“ – protesto akciją, kuria siekia parodyti, kad be valstybės paramos nebeturi galimybių išgyventi.  Akcija vyksta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – pagrindinėse miestų aikštėse juodomis staltiesėmis užtiesti kavinių staliukai, paklotos viešbučių lovos, o prie jų – laidotuvių vainikai ir gedulo žvakės.

Balandį pasibaigianti Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko kadencija galėtų būti neilgam pratęsta, suteikiant galimybę išsamesnei diskusijai su pretendentais į šias pareigas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Pasak jo, V. Vasiliausko kadencija baigiasi balandžio 7 dieną, tačiau kol kas Seimas nei formaliai, nei neformaliai neturi jokių indikacijų, ką Prezidentūra siūlys į šias pareigas.

Karantinui laisvėjant vis daugiau įmonių ruošiasi darbuotojų sugrįžimui į biurus. Tačiau beveik metus trunkantis darbo iš namų režimas nepraeis be pėdsakų – „Randstat Workmonitor“ apklausa rodo, kad net 35 proc. darbuotojų tikisi po pandemijos dirbti hibridiniu režimu, t.y. derinti darbą biure ir namuose, rašoma pranešime spaudai. „Tai labai svarbi žinia visiems, kurie tikisi, kad po pandemijos darbas grįš į įprastas vėžes.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai antradienį rengiant protesto akciją bei teigiant, jog per metus šis verslas nesulaukė jokios Vyriausybės paramos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pareiškė, kad šiam verslui skiriama penktadalis visos paramos – vien šiemet šio sektoriaus įmonėms paskirstyta beveik 8 mln. eurų.  „Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus gauta pagalba – tik pradžia. Iš viso pirmasis pagalbos verslui paketas siekia 180 mln.

Dėl Baltarusijai paskelbtų sankcijų pusketvirto šimto Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojų likus be atlyginimų, Prezidentūra ragina Vyriausybę ieškoti tvaraus sprendimo. Pasak prezidento patarėjos Astos Skaisgirytės, siūlymai darbuotojams ieškotis naujo darbo yra beprasmiai, žinant, kad Druskininkuose didelis nedarbas.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ už valstybės valdomam Lietuvos radijo ir televizijos centrui (Telecentrui) priklausiusį „Mezon“ verslą sumokėjo beveik 30 mln. eurų. Tai „Bitė Group“ nurodė investuotojams pristatytoje ketvirtojo praėjusių metų ketvirčio ataskaitoje. Joje teigiama, kad „Mezon“ verslo įsigijimo sandoris baigėsi sausio 1 dieną. Pernai gruodį „Bitė“ Telecentrui sumokėjo pirmąją pinigų dalį – 15 mln. eurų. Dar 15 mln.

Šiandien, kovo 16-oji žymi metų ribą, kai pernai Lietuvoje buvo įvestas pirmasis karantinas. Tai neišvengiamai padarė didžiulę įtaką lietuvių apsipirkimo įpročiams, nes suretėjęs vaikščiojimas į parduotuves pakeitė ir pirkinių krepšelio sudėtį.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiais metais pajamas deklaruoti už 2020 m. turi 267 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų, iš kurių 58 tūkst. jau pateikė metines pajamų mokesčio deklaracijas su mokėtina 11 mln. eurų GPM suma, rašoma sprendime spaudai.

309 – tiek daugiabučių namų pernai atsisakė maisto gaminimui naudojamų dujų balionų, naudodamiesi valstybės teikiama parama. Suteiktos paramos suma – 4,3 mln. eurų. Aktyviausiai ja naudojosi Elektrėnų, Kupiškio, Joniškio gyventojai, kur dujų balionų buvo atsisakyta visuose arba didžiojoje dalyje daugiabučių. Vangiausiai dujų balionų atsisakoma Klaipėdoje, Plungėje, Kalvarijoje, Akmenėje.

Darbas svetur žavi savo galimybėmis: per trumpą laiką pavyksta uždirbti visų metų lietuvišką atlyginimą viršijančias pajamas. Tačiau tai – dar ne viskas: dalyvaujant mokesčių susigrąžinimo procese, piniginę papildyti gali įspūdingos sumos, rašoma praneišme spaudai. Apie šią galimybę informuoti toli gražu ne visi lietuviai, tačiau sėkmės istorijų irgi netrūksta. Sužinojo atsitiktinai Pirmoji 2021-ųjų pusė sutampa su mokestinių metų pradžia.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą antradienį atplaukė nedidelis dujų krovinys iš Rusijos – 25-as toks laivas spalį prasidėjusiais dujų metais.  Iš Vysocko, kur yra bendrovės „Novatek“ gamykla, atplaukęs dujovežis „Coral Energy“ ankstų rytą prisišvartavo prie terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com.

Antradienį sukankant lygiai metams nuo pirmojo karantino šalyje paskelbimo, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija įvairiuose Lietuvos miestuose rengia protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė“. Asociacijos teigimu, per metus maitinimo bei apgyvendinimo verslas nesulaukė jokios Vyriausybės paramos, todėl dalis įmonių bankrutuos.

Kiekviena šalis koronaviruso pandemijos ekonomines problemas sprendžia skirtingai. Vienos šalys tiesiog dalija pinigus gyventojams, kitos kuria sudėtingesnius paramos projektus. Ekonomistai pastebėjo, kad pernai Lietuvos valdžia irgi dalijo pinigus, jų gavo pensininkai. Toks sprendimas esą nudžiugino gyventojus ir paskatino vartojimą. Tačiau pinigai nebuvo skirti, tiems, kas iš tikrųjų nukentėjo nuo pandemijos.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių vadovai kiekvieną pavasarį laužo galvas, kaip susidoroti su didžiuoju sezoniniu iššūkiu: pavasarį daugiau nei trečdaliu išaugančiu transporto priemonių srautu, apgulančiu TA stotis. Šiais metais – ypač sostinėje – padėtis dar keblesnė, nes papildomų rūpesčių sukėlė ir sausį bei vasarį pandemijos nulemtos darbo krūvio korekcijos, ir sutrikimai patikros linijų įrangos gamintojų Vokietijoje veikloje, ir specifiniai teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos statistikos departamentas kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Vyriausybės strateginės analizės centru parengė naują švieslentę. Joje skelbiami paramos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19 pandemijos, rodikliai. „Bendradarbiaudamos institucijos gali sukurti vartotojams naujų ir patogių įrankių analizuoti statistinius duomenis.

Pernai kilusi pandemija privertė mus iš naujo pažvelgti į asmeninius finansus – 7 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia dar geriau supratę santaupų svarbą, parodė „Swedbank“ tyrimas. Tokie kriziniai laikotarpiai yra geras metas apie pinigus kalbėti su vaikais, nes tai turi didelės įtakos jų ateičiai, rašoma pranešime spaudai. Vaikystėje kalbėję apie finansus, daugiau nei 70 proc. žmonių ateityje gerokai stabiliau valdo savo finansus, skirtingai nei tokių pokalbių neturėję.

Įsigijus naują telefoną, senasis dažniausiai lieka dulkėti stalčiuje. „Tele2“ ekspertai pataria neskubėti atsisveikinti su nebenaudojamu telefonu. Verčiau šiek tiek pakeiskite jo paskirtį ir prikelkite antram gyvenimui, rašoma pranešime spaudai. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato keturias originalias idėjas, kur pritaikyti savo nenaudojamą „Android“ telefoną.

Norint įsigyti krepšelį mėgstamų produktų, bet tikintis nepermokėti, gali tekti pasidomėti, kokios nuolaidos ir kurioms prekėms taikomos tam tikrose prekybos vietose, rašoma pranešime spaudai. Tačiau kovą atliktas didžiųjų prekybos tinklų prekių kainų palyginimo tyrimas nustatė, kurių prekybos centrų siūlomos prekės pasižymi žemesnėmis kainomis net ir be specialiai skelbiamų akcijų.

Nuo pirmadienio Lietuvoje veiklą atnaujino visos parduotuvės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko, muziejai ir galerijos. Netrukus po atidarymo prie parduotuvių nusidriekė pirkėjų eilės.

Teisingumo ministerija skyrė beveik 11,6 tūkst. eurų grupės ieškiniui automobilių dalijimosi bendrovei „CityBee“, kurios 110 tūkst. klientų duomenys buvo nutekinti internete. „CityBee“ atvejis šiandien yra itin jautrus klausimas – nukentėjusiųjų skaičius didelis, o ir įvykis neturi precedento. Tinkamas ir lygiavertis vartotojų interesų atstovavimas ginčuose yra valstybės pareiga“, – akcentuoja teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Ministerija skyrė iš viso 46,3 tūkst.

Pirmadienį „Luminor“ pranešė, kad laikinai neveikia interneto bankas ir mobilioji programėlė „Dėl techninių nesklandumų šiuo metu neveikia „Luminor“ interneto bankas ir mobilioji programėlė. Banko specialistai deda visas pastangas, kad šią problemą išspręstų kuo greičiau. Atsiprašome klientų už galimus nepatogumus. Atkreipiame dėmesį, kad bankomatai, kitos pinigų išgryninimo vietos ir mokėjimai nėra paveikti ir veikia įprastai“, – rašoma „Luminor“ pranešime spaudai.

Metų pradžioje Lietuvoje buvo virš milijono pensijų gavėjų. Jau nuo sausio daugumai jų pradėtos mokėti didesnės pensijos. Naujovių sulaukė išankstinių senatvės pensijų gavėjai. Atnaujintos pensijos jau mokamos tiems socialinio draudimo pensijų gavėjams, kurie pernai dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas ir įgijo stažo bei pensijos apskaitos vienetų, rašoma pranešime spaudai. Daugeliui tokių gavėjų pensijos didėja – pokytis priklauso nuo pernai gauto darbo užmokesčio ir „Sodros“ įmokų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbs duomenis apie jos administruojamas paramos verslui priemones. Ateityje planuojama į vieną sistemą sujungti visų paramą verslui skirstančių institucijų duomenis, pranešė ministerija.  „Tai pirmas žingsnis link bendros visų paramą verslui administruojančių institucijų duomenų švieslentės, kuri bus paramos duomenų šalies mastu veidrodis“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3086 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 20 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,075 procento. Ši emisija pradėta platinti 2019-ųjų rugpjūčio 26 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione šių metų vasario 1 dieną obligacijų parduota už 45 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,058 procento.

Turtingiausias Lietuvos verslininkas Nerijus Numa (buvęs Numavičius) gali būti apklausiamas Nyderlandų tyrėjų tyrime dėl abejonių sukėlusių bendrovės „TAF Asset 11“ turėtų maždaug 26 mln. eurų pervedimų. Amsterdamo apeliacinis teismas, pernai nutaręs pradėti su N. Numa anksčiau sietos Nyderlandų bendrovės „TAF Asset 11“ veiklos tyrimą dėl pinigų pervedimų, šių metų pradžioje patvirtino jo planą.

Per Kalėdas džiūgavom – pagaliau atvyko, prieš Velykas žiūrim – jau beveik neliko. Kas? Tokią improvizuotą mįslę reikėtų užduoti savivaldybės specialistams, palaiminusiems ir priėmusiems visiškai nekokybišką bei atmestinai padarytą gaminį, rašoma Biržų krašto laikraštyje „Šiaurės rytai“. Linksma Sausio viduryje ŠR rašė, kad prie Kirkilų bokšto atsirado nauji mediniai nameliai – kioskai, iš kurių prasidėjus turistiniam sezonui visokiomis gėrybėmis atvykėlius džiugins prekybininkai.

Motyvuota ir visapusiškai išprususi komanda, inovatyvios technologijos ir gamybos proceso išmanymas. Kiekviena šių sudedamųjų dalių, „Volfas Engelman“ aludarių teigimu, yra esminė, norint pagaminti aukščiausios kokybės produktus, kuriais didžiuojasi bendrovė. Visgi, aludarystės amato profesionalų nuomone, vartotojų pripažinimą nulėmė ne tik šios priežastys, bet ir prieš dešimtmetį susigrąžintas istorinis prekės ženklo vardas.

Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant pandemijos iššūkių, daugėjo aukštesnius atlyginimus gaunančių gyventojų, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su 2019 m. spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje gerokai – net beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginį, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – net 4 proc.

Visame pasaulyje įvedus karantiną, smarkiai išaugo pažinčių programėlių populiarumas. Vienos mėgstamiausių programėlių „Tinder“ vartotojų skaičius išaugo apie 20 proc., taip pat vartotojai pokalbiams aplikacijose skyrė apie 30 proc. daugiau laiko. Deja, pažinčių platformose kyla pavojus nukentėti nuo sukčių, bendraujančių susikūrus netikrą anketą – jie gali priekabiauti, bandyti apgauti ar išvilioti pinigus, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje pernai spalį 9,9 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų dauguma dirbo ne visą darbo laiką. 607 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 112,1 tūkst., iš jų 86,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. Per metus MMA ar mažiau uždirbusių darbuotojų skaičius sumažėjo 7,3 tūkst., 2019-ųjų spalį (tuomet MMA buvo 555 eurai) jų dalis siekė 10,4 procento.

Nors metų pradžioje nedarbo rodikliai šalyje rodė mažiausią darbo neturinčių asmenų nuo pirmojo karantino skaičių, ekspertus neramina po plika statistika besislepiančios problemos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai ir žmogaus teisių specialistai sako, kad pandemija itin aštrina vyresnio amžiaus žmonių diskriminaciją darbo rinkoje, o apskritai gaunamų skundų dėl diskriminacijos skaičius neatspindi realios situacijos, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausybei po truputį laisvinant karantino sąlygos, prekybos tinklas „Iki“, prieš Velykas siekdamas užtikrinti saugų apsipirkimą, skatina pirkėjus planuoti šventinį apsipirkimą ne piko laiku, kai būna mažesni žmonių srautai, bei primena, kad Velykų sekmadienį „Iki“ parduotuvės nedirbs, rašoma pranešime spaudai. „Rūpinamės, kad visi mūsų pirkėjai galėtų apsipirkti patogiai ir saugiai, tačiau taip pat mums itin svarbūs ir mūsų tinklo darbuotojai.

Rytoj bus lygiai metai, kai Lietuvoje buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Per šiuos metus pandemija pastebimai darė įtaką gyventojų įpročiams, rašoma pranešime spaudai. Nuotolinio darbo plėtra, prekybos internetu šuolis ir elektroninių atsiskaitymų populiarėjimas – tik keli akivaizdžių pokyčių pavyzdžiai. Prisitaikydami prie naujų sąlygų gyventojai atrado būdų, kaip naudodamiesi technologijomis savo finansinius reikalus gali tvarkyti greičiau ir patogiau, rodo SEB banko duomenys.

Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė, kurią subūrė Finansų ministerija, jau sulaukė iš ekspertų, verslo ir visuomenės atstovų virš 200 pasiūlymų, ką reikėtų keisti šalies mokesčių sistemoje. Tiesa, pirmoji ministerijos ir kai kurių valdančiosios daugumos atstovų žinutė – skubos nebus, laukia daug diskusijų, o mokestiniai pakeitimai įsigalioti galėtų 2023 metais.

Nuo pirmadienio Lietuvoje veiklą gali atnaujinti visos parduotuvės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko, muziejai ir galerijos. Į klases grįžta ir daugiau nei tūkstantis pradinukų trijose Vilniaus mokyklose, o užtikrinus moksleivių ir pedagogų testavimą kaupinių metodu artimiausiu metu kontaktinis ugdymas turėtų būti atnaujintas dar maždaug 60-yje šalies įstaigų. Dirbti taip pat galės visi kioskai, išskyrus tuos, kurie yra turgavietėse.

Kasmet šimtai tūkstančių vairuotojų turi įsigyti civilinės atsakomybės draudimo polisą. Jo kaina kiekvienam vairuotojui – individuali, tačiau taip pat ją veikia ir bendra, per praėjusius metus vairuotojams išmokėta išmokų suma. Lietuvos banko duomenimis, praėjusiais, kaip ir ankstesniais metais, galiojo daugiau kaip 1,34 mln. vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių, kurias buvo sudarę gyventojai. Iš viso per praėjusius metus jie sumokėjo 128,8 mln.

Vidurvasarį galutinai paaiškės, ar liks galioti pelno mokesčio lengvata, leidžianti įmonėms neatlygintinai suteikti lėšų Lietuvos kino gamintojams, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Lengvatą kinui planuojama svarstyti (...) liepos mėnesį, kuomet bus detaliau kalbama apie specialiąsias apmokestinimo sąlygas“, – atsakyme BNS nurodė ministrė.   Klausimas dėl šios mokestinės lengvatos buvo aptartas šią savaitę Seime.

Iki Velykų liko trys savaitės. Todėl pagrindiniai šalies prekybos tinklai jau praneša, kaip dirbs šventinėmis dienomis – įspėja prekėmis pasirūpinti iš anksto. Kai kuriomis Velykų savaitgalio dienomis parduotuvių darbo laikas trumpės, o šventinį sekmadienį prekybos tinklai praneša durų neatversiantys visoje Lietuvoje.

Klaipėdietį vasarį nustebino kaina už socialinio būsto nuomą. Kelis metus mokėjęs pastovų nuomos dydį, vasarį jis gavo bene 50 eurų didesnę sąskaitą. Vyriškis piktinasi, kad apie nuomos kainos kėlimą jam nebuvo pranešta iš anksto. Tuo metu savivaldybė sako apie pasikeitusį nuomos dydį visus socialinių būstų nuomininkus įspėjusi, ir net keliais kanalais. Klaipėdietis sako, kad jis toks – ne vienas.

Vilniaus kolegijai skelbiant apie galimą jos studentų duomenų nutekinimą, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) teigia jau pradėjęs tyrimą. Centro direktorius neatmeta galimybės, kad galėjo būti pavogti ir studentų pažangumo rodikliai.

Evakuoto daugiabučio Vilniaus Gabijos g. vystytojas ir nekilnojamo turto (NT) ekspertai tikina, kad butus šiame name vargu, ar pavyks parduoti. NT specialistai pastebi, kad tiems pirkėjams, kuriems svarbi jų gyvybė ir pastato reputacija nepirks būsto, net su nuolaida. Tačiau gali atsirasti tokių pirkėjų, kuriuos suvilios žemesnė kaina. Panašių pavyzdžių specialistai mato Perkūnkiemio mikrorajone.

Naftos kainoms šią savaitę pirmą kartą nuo pandemijos pradžios perkopus 70 JAV dolerių už barelį ribą, įtaka kainoms degalinėse gali pasijusti gana greitai, tačiau rinkoje matoma ir padidėjusi konkurencija, kuri kainų augimą gali apriboti, sako ekspertai. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad mažmeninės kainos į naftos kainų svyravimus Lietuvoje įprastai reaguoja greitai. „Kainos pakankamai greitai reaguoja.

Opozicijai priklausantys socialdemokratai siūlo nuo 2022 metų leisti daliai gyventojų susigrąžinti dar daugiau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Neapmokestinamosioms pajamoms siūloma priskirti tam tikrą dalį metinių pajamų, kurias gautų vaikų susilaukusios šeimos.

SBA koncernas koronaviruso pandemijos metu susidūrė su panašiomis problemomis, kaip ir daugelis verslų, darbuotojus, teko išleisti š prastovas ir stabdyti gamybą. Vėliau praėjus pirmajam šokui, teko ieškoti būdų, kaip padėti ne tik sau, bet ir kitiems. Tad viena koncerno įmonė ėmė siūti daugkartines apsaugines kaukes, jas ir pardavinėjo, ir dalino gydytojams. Apie pokyčius, kurie koncerno įmonių grupėje liks ir pasibaigus pandemijai.

Karantinas pakeitė vilniečių prausimosi įpročius – pasak Vilniaus šilumos tinklų (VŠT), karšto vandens vartojimo duomenys rodo, kad šiokiadieniais sostinės gyventojai prausiasi keliomis valandomis vėliau, nei iki tol. Vilniaus šildymo ir karšto vandens tiekėjo duomenimis, anksčiau darbo dienai ruošdavęsi 5-7 valandą ryto, dabar didesnė dalis vilniečių maudosi iki 10 valandos. „Matome, kad pastaruosius metus vilniečiai gyvena „amžino savaitgalio“ ritmu.

Valdžia pristatė planus, kaip mažinti taršą ir jos poveikį klimato kaitai. Kai kurie jų turės būti įgyvendinti žemės ūkio srityje. Pavyzdžiui, ūkininkai turės didinti ekologiškos žemės plotus, mažinti trąšų kiekį, atsisakyti dyzelinio kuro. Ūkininkai sutinka, kad klimato kaita yra opi problema, tačiau, anot jų, nes visi valdžios užmojai yra įgyvendinami. Dyzelinių traktorių pakeisti nėra kuo, o brangesnės ekologinės produkcijos gali nebūti kam pirkti.

Beveik nepažįstamo žmogaus žodžiu ir skolos rašteliu pasitikėjusi vilnietė Elena džiaugiasi atgavusi pinigus, tačiau teigia, kad daugiau pinigų nebeskolins. Teisininkai taip pat perspėja gyventojus nesudarinėti skolų sutarčių žodžiu. Anot jų, skolinant pinigus būtina tai užfiksuoti rašytine sutartimi. Vilnietė Elena pasakojo, kad porą kartų buvo išsikvietusi santechniką, kuris taisė gedimus vonioje. „Už atliktus darbus aš jam sumokėjau.