Lietuvos verslas

Pernai įsiplieskusi pandemija finansine prasme nenuskriaudė dviejų iš trijų šalies elektros vartotojų. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos elektrai pernai nepasikeitė, o kas ketvirtas tvirtina, jog kaip tik išaugo.  Tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad lygindami namų ūkių išlaidas elektrai su 2019 metais, jokių pokyčių nepajuto 60 proc. respondentų.

Jau visai netrukus keisis Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymas, kuriuo Seimas panaikino lengvatą mažesnėms siuntoms iš trečiųjų šalių.  Jei, pavyzdžiui, po liepos 1-osios sulauksite siuntos iš Kinijos, kuri kainavo 1 eurą, siunta pabrangs iki 1,21 euro, mat bus pritaikytas PVM. Todėl norintiems nemokėti PVM už siuntas iš trečiųjų šalių, užsisakyti jas vertėtų gerokai anksčiau, kad siuntos spėtų atkeliauti iki liepos 1-osios.

Čekijos kapitalo Plungės metalo konstrukcijų gamybos bendrovė „Technoexport Storage LT“ stabdo veiklą ir numato atleisti didžiąją dalį darbuotojų. Tačiau įmonės vadovas viliasi, kad jei įmonę įsigis naujas savininkas, žmonės nebus atleisti.   Įmonė Užimtumo tarnybai pranešė atleidžianti 100 žmonių. „Sodros“ duomenimis, bendrovėje šiuo metu dirba 129 darbuotojai.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą lietuviams yra kone priimtiniausias investavimo būdas, o į vertybinius popierius yra investavęs tik mažiau nei kas dešimtas lietuvis. Tiesa, praėjusiais metais aktyviai į akcijas investuojančių gyventojų skaičius augo, o „Swedbank“ klientai sudarė net penkis kartus daugiau sandorių nei prieš metus.

Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) ir „Invegai“ kitos savaitės pradžioje planuojant pradėti priimti nuo krizės nukentėjusių įmonių paraiškas naujoms subsidijoms, Vyriausybė penktadienį posėdyje turėtų spręsti dėl 150 mln. eurų subsidijų mokėjimo tvarkos.  Trečiadienį šis klausimas nesvarstytas, nes dar nebuvo gautas Europos Komisijos (EK) suderinimas dėl pakoreguoto apyvartos kritimo termino.

Daugelis darbuotojų antrosios pakopos pensijų fonduose kaupia turtą senatvei. Ne visi jos sulaukia, tad ir sukauptomis lėšomis nepasinaudoja. Užuot atitekęs gyventojams ar valstybei, turtas už nustatytą mokestį lieka fondų valdytojams, jeigu šiems niekas nepraneša apie kaupusiojo mirtį. Šių metų pradžioje buvo apie 1,37 mln. gyventojų, kurie kaupė pensiją antrosios pakopos fonduose – tai yra apie 80 proc.

Nuo praėjusių metų vidurio įvestas ir dėl infliacijos šią savaitę nežymiai padidintas motorinių transporto priemonių registracijos mokestis jau šiemet bus pakeistas. Jį teks mokėti ne kaskart registruojant automobilį, o kiekvienais metais. Apie jį šiomis dienomis viešai kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Bankui SEB lapkritį prognozavus, kad šių metų Lietuvos ekonomika augs 3 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad griežtas karantinas sausį sumažins šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą iki 2 procentų. „Turiu sumažinti prognozę 2021 metams, 3 proc. BVP augimas yra per daug optimistinis. Manau, galutinis rezultatas šiemet bus iki 2 procentų“, – Baltijos šalių makroapžvalgos renginyje sakė T. Povilauskas.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ sprendimą 2024 metais neatlygintinai skirti akcijų pagrindiniams vadovams, jei bus pasiekti geri veiklos rezultatai, vertins būsima bendrovės stebėtojų taryba, sako finansų ministrė. Gintarės Skaistės manymu, reikia įvertinti, už ką tokia paskata skiriama ir ar ji nedubliuoja priedų už darbą, mokamų su kintamąja darbo užmokesčio dalimi.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį rašytine tvarka išnagrinėjo „Aukštaitijos implantologijos klinikos“ skundą dėl karantino metu įvestų draudimų teikti paslaugas.  Gruodį turėjęs prasidėti procesas buvo atidėtas, nes bylos šalys – įmonė ir Sveikatos apsaugos ministerija – įpareigotos pateikti papildomus dokumentus.

Baltarusijos valstybės valdomai Druskininkų sanatorijai „Belorus“ pritaikius Europos Sąjungos (ES) sankcijas, atsakomybė dėl darbuotojų sunkumų pirmiausiai tenka Aliaksandro Lukašenkos režimui, sako Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja. „Jūs esate Lietuvoje ir būkite tikri, kad Lietuvos Vyriausybė pasirūpins jumis šituo sunkiu periodu. Bet taip pat turite suprasti, kad tai pirmiausiai Baltarusijos Vyriausybės atsakomybė, kad esate tokioje situacijoje.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, pajudėjo dar 2009 metais užregistruoto prekybos centro Vilniuje statybos. Naujasis prekybos centras įsikurs adresu Pavilnionių g. 55, Pašilaičiuose, prie Vakarinio Vilniaus aplinkkelio. Statybų darbai  Bendra prekybos centro teritorija užims virš 33 tūkst. kv. m., o prekybos vieta – virš 22 tūkst. kv.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios Baltijos šalių smulkios ir vidutinės įmonės nuo pirmadienio gali teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms, pranešė bankas „Luminor“. Iš viso joms numatyta 660 mln. eurų EIB grupės garantuotų lėšų.  Minimali paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui suma – 200 tūkst. eurų. Projektams, kurių maksimali vertė galėtų siekti 25 mln. eurų, paskola galėtų siekti 12,5 mln. eurų.

Opozicinės Socialdemokratų partijos atstovai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė teigia, kad dalis dirbančiųjų savarankiškai, kurie pasinaudojo valstybės suteikta galimybe atidėti mokesčių mokėjimą ir dėl to negali gauti nedarbo draudimo išmokos, pandemijos metu yra nepagrįstai diskriminuojami. „Girdime, kad dalis žmonių, kurie susitarė dėl mokesčių atidėjimo už 2019 m., dabar negali gauti nedarbingumo išmokos.

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), ruošiasi verslui teikti naujas lengvatines tiesiogines COVID-19 paskolas. Teikiant iki 100 tūkst. Eur dydžio paskolas verslui apyvartinėms išlaidoms finansuoti pasitikėjimo principu bus vertinama paskolos gavėjo daugiau nei 30 proc. nukritusi apyvarta ir gebėjimas grąžinti paskolą. Naujajai paskolų priemonei iš valstybės biudžeto skirta 30 mln. Eur.

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo didžiausias Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2019 metais, būstas Lietuvoje pabrango 6,4 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 2,1 proc., Estijoje – 3,9 procento. Per ketvirtį – trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, būsto kainos Lietuvoje išaugo 0,4 proc., Latvijoje – 3,7 proc.

Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas išreiškė viešą pasipiktinimą dėl teikiamų kompensacijų įmonėms, kurios Lietuvoje organizavo atlikėjų, garbinančių Vladimiro Putino politinį valdymą, koncertus. Lietuvos kultūros taryba paskyrė daugiau kaip 30 000 eurų kompensaciją žmonėms, kuriems nepavyko į Lietuvą atvežti Filipo Kirkirovo ir Michailo Šufutinskio.

Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros tarnyba šiemet numato patikrinti 35 rinkos dalyvius ir kaip jei laikosi įstatymų, nurodoma reguliuotojo šių metų plane.  Centrinis bankas numato patikrinti 18 elektroninių pinigų įstaigų, šešis bankus, po dvi kredito unijas, emitentus, sutelktinio finansavimo platformų operatorius, draudimo ir valdymo įmones bei vieną vartojimo kreditų įmonę.

Lietuvoje prognozuojant šaltus orus, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo šio penktadienio laikinai sustabdo planinius remonto darbus, jie būtų tęsiami tik sugrįžus palankesniems orams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Aplinkos temperatūrai nukritus žemiau -10 °C, nebus vykdomi planiniai darbai, kurių metu klientams nutraukiamas elektros energijos tiekimas.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pernai rugpjūtį-gruodį beveik 700 ūkininkų ir žemės ūkio bei žuvininkystės bendrovių, nukentėjusių nuo koronaviruso, suteikė 88,5 mln. eurų lengvatinių paskolų. Paskolų sumos siekė nuo 2,3 tūkst. iki 1 mln. eurų – vidutiniškai vienam gavėjui paskolinta 131,6 tūkst. eurų, pranešė fondas. „Pandemijos laikotarpiu krito ūkininkų ir ūkių apyvarta, jie susidūrė su pajamų ir apyvartinių lėšų trūkumu.

Europos Komisijai (EK) Lietuvą dar kartą perspėjus dėl pažeidžiamų keliautojų teisių, Seimas nuo 90 iki 14 dienų sutrumpino laiką, per kurį turizmo agentūros turės grąžinti pinigus už keliones, neįvykusias ne dėl keliautojų kaltės.  14 dienų terminas bus pradedamas skaičiuoti nuo vasario vidurio. Tai reiškia, kad dėl pandemijos pernai ar šiemet neišvykusieji į keliones lėšas turėtų atgauti kovo pradžioje.

„Maxima Grupės“ valdoma trijose Baltijos šalyse veikianti elektroninė parduotuvė „Barbora“ žengia į Lenkijos rinką, kur ji turi prekybos tinklą „Stokrotka“. Anot „Barboros“ vadovo, toks žingsnis žengtas, pernai įtvirtinus pozicijas Baltijos šalių rinkose. Pasak Andriaus Mikalausko, pirmuoju plėtros etapu „Barbora“ žengs į Lenkijos sostinę Varšuvą. „Plėtra į Lenkiją – jau subrendęs strateginis įmonės plėtros etapas. Pirmuoju plėtros etapu žengsime į Varšuvą.

Sausį pigiausiai apsipirkti galima prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o brangiausiai – „Norfoje“, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tai paaiškėjo palyginus populiariausių maisto prekių krepšelio kainų vidurkį tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Tyrimų agentūra „SeeNext“ kainas lygino Vilniuje ir Kaune. Anot tyrimo, krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir tinklo, svyravo nuo 31,37 iki 34,04 euro.

Vienas iš keturių Lietuvos gyventojų dėl koronaviruso pandemijos dažniau moka negrynaisiais pinigais – dėl to daugėja ne tik mokėjimo kortelių, bet ir atsiskaitymas mobiliaisiais telefonais, rodo apklausa. Lietuvos banko (LB) užsakymu atliktos apklausos duomenimis, pernai 97 proc. sąskaitą turėjusių respondentų turėjo ir mokėjimo kortelę (2019 metais – 95 proc.), tai sudarė 86 proc. (2019 metais – 84 proc.) visų gyventojų.

Baltarusijai priklausančiai Druskininkų sanatorijai „Belorus“ prtaikius Europos Sąjungos (ES) sankcijas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad vienintelė galimybė padėti įmonėje dirbusiems žmonėms – pasiūlyti kitą darbą.  Monikos Navickienės teigimu, dalis sanatorijos darbuotojų tikrai galėtų gauti darbą šalia esančių  savivaldybių slaugos ar socialinių paslaugų įstaigose.  „Dabar suprantame, kad trūksta ir slaugių, ir socialines paslaugas teikiančių žmonių.

Pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis ir skausmingi įmonių veiklos bei gyventojų mobilumo apribojimai skaudžiai smogė daliai darbuotojų ir paliko jų darbo vietas nežinioje. Tačiau COVID-19 sukelta epidemija turi ir kitą, kiek mažiau pastebimą pusę – spartesnę ateities darbo rinkos transformaciją.  Ši transformacija yra apibrėžiama, kaip perėjimas prie dar platesnio skaitmeninių technologijų naudojimo, robotizacijos ir dirbtinio intelekto įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Seimas pavasario sesijoje priims sprendimus panaikinti kai kurias mokestines lengvatas ir suvienodinti mokesčių naštą, kuri dabar skiriasi priklausomai nuo veiklos formų. Šalies vadovas sakė, kad jam optimizmo suteikia finansų ministrės Gintarės Skaistės pažadai vasarį sukurti ekspertų grupę.

Europos Komisijai (EK) Lietuvą dar kartą perspėjus dėl pažeidžiamų keliautojų teisių, Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar keliskart sutrumpinti laiką, per kurį kelionių agentūros turės grąžinti pinigus už keliones, neįvykusias dėl koronaviruso krizės. EK teigimu, keliautojai turi teisę atgauti pinigus už atšauktas keliones per 14 dienų, o Lietuvoje dabar galioja 90 dienų terminas, kurį į Civilinį kodeksą Seimas perkėlė pernai gegužę.

Seimui ketvirtadienį teikiami Aplinkos ministerijos naujai parengti valstybinis, regioniniai ir savivaldos atliekų prevencijos ir tvarkymo planai.  Juose numatoma, kad komunalinių atliekų tvarkymas nuo šiol turi būti organizuojamas taip, kad gyventojai būtų skatinami atliekas paruošti naudoti pakartotinai ir perdirbti.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar nuo kovo 1-osios, kaip siūlo prezidentas Gitanas Nausėda, dar labiau išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Numatoma penkiais punktais padidinti pajamų rodiklį, pagal kurį padengiamos priemokos už kompensuojamus vaistus ar medicinos priemones. Prezidentas siūlo taikyti 100 proc. (vietoje 95 proc.

Nuo šių metų pradžios pasibaigus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pereinamajam laikotarpiui, gyventojų, kurie apsipirkinėja JK internetinėse parduotuvėse ar gauna siuntas iš giminių ir draugų, laukia pokyčiai. Už kai kuriuos siuntinius jau tenka mokėti daugiau. Lietuvos paštas pastebi, kad siuntos ima vėluoti, o muitinė vardija, už kokias prekes ir kokius mokesčius reikės susimokėti. Dalis gyventojų neapsieis ir be muitinės tarpininkų.

Su vežėjų atstovais trečiadienį susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė sveikatos ekspertų taryboje siūlo sugriežtinti vežėjų testavimą bei kontrolę ir taip sumažinti riziką, kad Jungtinėje Karalystėje mutavęs koronavirusas nepatektų į Lietuvą.  Premjerės ir vežėjų atstovų susitikimo metu buvo priimtas sprendimas rekomenduoti namo grįžusiems vežėjams bent parą – kol gaus neigiamą koronaviruso testo atsakymą – nesimatyti su šeima.

Nuo šių metų Britanijai galutinai pasitraukus iš Europos Sąjungos, siuntų pristatymo bendrovė „DPD Lietuva“ sako, kad Lietuvos verslas tam nebuvo pasiruošęs – dėl netinkamai paruoštų siuntų jos keliauja ilgiau, be to, dalis jų stringa ir Jungtinės Karalystės (JK) įstaigoms ne visiškai pasiruošus importui. Tuo metu Muitinės departamentas prognozuoja, kad dėl papildomų mokesčių daugiau siuntų bus  grąžinama.

Bendrovės „Kauno vandenys“ specialistai gyventojams primena, kad sniego ir šalčio akivaizdoje būtina pasirūpinti vandens apskaitos mazgais. Spustelėjus šalčiui nešildomose, nesandariose patalpose gali užšalti vandentiekio bei nuotekų vidaus tinklai ar vandens apskaitos prietaisai. Deja, bet tokia realybė, kad juos šaltis dažniausiai sugadina nepataisomai, tuomet patalpų savininkams tenka skaičiuoti ir nemenkus nuostolius.

Sausio 1-oji žymi ne tik naujus metus, bet ir naujas galimybes. Būtent nuo šios dienos užsienyje dirbę Lietuvos piliečiai gali pildyti mokesčių deklaracijas, galinčias sugrąžinti net ketverių-penkerių metų permokas iš daugybės valstybių Europoje ir už jos ribų. Deja, savo teisėmis pasinaudoja ne visi lietuviai. Kodėl žmonės nesusigrąžina mokesčių ir kaip atgauti nemažas sumas? Dideli praradimai Daugiau  nei 3,2 mln.

Oficialus nedarbas sausio pradžioje vėl pasiekė rekordines aukštumas – perkopė 16 procentų. Užimtumo tarnybos duomenimis, sausio 1-ąją šalyje buvo 277,1 tūkst. darbo neturinčių žmonų – jie  sudarė 16,1 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Sausio pradžioje, palyginti su gruodžio 1 diena, registruotas nedarbas išaugo 0,6 proc. punkto, o palyginti su 2020 metų sausio pradžia – 7,4 punkto.

Valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“ atskleidė daugiau informacijos apie keliamus tikslus įmonės vadovams, kad jie 2024 metais galėtų gauti opcionų sutartyse numatytų akcijų.  Grupė pranešė, kokios koreguoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguotos EBITDA) ribos turės būti pasiektos.  „Ignitis grupės“ koreguota EBITDA 2023 metais turės būti ne mažesnė kaip 315 mln.

Kauno pakraštyje praėjusią savaitę nustačius paukščių gripo atvejį, savivaldybė trečiadienį paskelbė griežtinanti jų laikymo kontrolę. „Vis dar pasitaiko žmonių, kurie nori apeiti taisykles. Tačiau jos tam ir sukurtos, kad būtų išvengta tokių incidentų kaip šis. Būtent dėl to Kaune stipriname kontrolę. Viešosios tvarkos specialistai kartu su seniūnijų darbuotojais aktyviau tikrins namų valdas miesto teritorijoje, žvalgydamiesi nelegaliai auginamų paukščių.

Viena didžiausių Lietuvoje baldų gamintojų „Vilniaus baldai“ didinsi gamybos apimtis ir iki kovo įdarbins dar daugiau nei 140 žmonių. Bendrovė ketina įrengti naujas gamybos linijas fabrike Trakų rajone, Guopstų kaime, todėl reikės daugiau darbuotojų, pranešė „Vilniaus baldai“. „Šiuo metu didiname gamybos pajėgumus ir numatome produkcijos papildymą naujais gaminiais.

Rekordinę krovą pernai pasiekęs Klaipėdos uostas – lyderis Baltijos valstybėse pagal jos apimtys penktus metus iš eilės. Klaipėdos uostas skelbė per praėjusius metus perkrovęs 47,7 mln. tonų krovinių – 3,2 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Tuo tarpu krovinių srautai per Latvijos uostus pernai toliau mažėjo. Latvijos didžiųjų uostų direkcijų duomenimis, krova Rygos uoste pernai sunyko 27,6 proc. iki 23,7 mln. tonų, Ventspilio – 36,9 proc. iki 12,9 mln. tonų, Liepojos – 10 proc. iki 6,6 mln.

Iškritus sniegui, Lietuvos kalnelius užgulė žiemos linksmybių išsiilgę gyventojai. Visgi slidinėjimo centrai tokioje situacijoje mato nelygybę ir prašo Vyriausybės panaikinti dvigubus standartus: „ant visų Lietuvos kalnų slidinėti galima, o tuo metu slidinėjimo centrų veikla draudžiama“. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija praneša, tokio prašymo šiuo metu nesvarstantys.

VMI jau sulaukė daugiau nei 6 tūkst. gyventojų pranešimų apie išlaidas už jiems 2020 m. suteiktas paslaugas. Deklaravus pajamas, šiems gyventojams sugrįš beveik pusė milijono eurų GPM, o tie, kurie pranešimo apie išlaidas, norėdami pasinaudoti GPM lengvatomis už 2020 m., dar nepateikė, gali tai padaryti iki vasario 15 d. arba deklaruodami pajamas pavasarį.

Slidinėjimo centrams prašant leisti atnaujinti veiklą, Seimo pirmininkė teigia, kad verslo lūkesčiai suprantami, tačiau pandemijos kontekste nevertėtų daryti išimčių.  „Žiema tikrai labai graži, bet vienaip ar kitaip turime grįžti prie to, kad solidarus apribojimų laikymasis yra vienintelis kelias į greitesnį normalų gyvenimą.

Dalis smulkiųjų verslininkų regionuose susiduria su dideliais pandemijos iššūkiais – dar neatsigavusios po pirmojo karantino mažos įmonės neturi finansinių rezervų. Pasak jo, verslininkai sako, kad tikrasis ribojimų rezultatas pasirodys šiemet po karantino, kai reikės atnaujinti veiklą, tačiau nerimo kelia ir galimas trečias karantinas, rašo delfi.lt.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį su vežėjų atstovais aptars, kaip sumažinti riziką, kad Jungtinėje Karalystėje mutavęs koronavirusas nepatektų į Lietuvą.   „Vežėjai kviečiami pasitarti dėl pandemijos valdymo ir naujosios viruso atmainos, kuri nustatyta Didžiojoje Britanijoje, valdymo“, – BNS sakė premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė. „Ekspertų taryba turi įvairių siūlymų, kaip atitolinti mutavusio viruso keliavimą į Lietuvą“, – pridūrė ji.

Naujuosius metus, panašu, tenka pradėti su nerimu. Pandeminė krizė dar gali atnešti ir ekonominę, mat vis dar yra daug neaiškumų, kiek gali užsitęsti karantinas Lietuvoje ir kaip tvarkytis su koronaviruso padariniais seksis kitoms valstybėms. Tai nežada nieko gero gyventojams. Lietuvos ekonomistai, vertindami dabartinius ekonomikos rodiklius Lietuvoje ir pasaulyje, galimos krizės priežastis įžvelgia kiek skirtingas.

Per beveik vienerius metus nuo pirmojo karantino pradžios labiausiai pabrango makaronai, galvijienos kumpis ir kietasis sūris, o labiausiai atpigo – kiaulienos kumpis be kaulo, virtos dešrelės ir kiaušiniai.  Pirmąją šių metų metų savaitę, palyginti su pirmąja karantino savaite, makaronai brango 13,1 proc., galvijienos kumpis be kaulo – 11,5 proc., o fermentinis kietasis sūris – 8,6 proc. Tuo metu kiaulienos kumpis be kaulo atpigo 18 proc., virtos dešrelės – 14,9 proc.

Seimas nusiteikęs nuo šių metų kovo 1-osios išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Seimas antradienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė tokioms prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoms Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms. Jos numato penkiais punktais padidinti pajamų rodiklį, pagal kurį padengiamos priemokos už kompensuojamus vaistus ar medicinos priemones. Prezidentas pasiūlė taikyti 100 proc. (vietoje 95  proc.

Dalis lietuvių sunerimo pamatę tuščią kai kurių skrydžių bendrovių vasario mėnesio grafiką į Didžiąją Britaniją ir iš jos. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje lietuviai pasakojo nebegalintys įsigyti bilietų sausio pabaigoje ir vasario mėnesį planuotiems skrydžiams, be to, daliai bilietus įsigijusių žmonių numatytas skrydis buvo atšauktas. Tiesa, visiškai skrydžius iš ir į Didžiąją Britaniją atšaukė tik viena oro linijų bendrovė. Apie tai įmonė pranešė sausio 7 dieną.