Lietuvos verslas

Nuo 2010 metų rugsėjo „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu dirbantis Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad nauja krizė Lietuvoje gali prasidėti dėl išorinio šoko. „Kaip ir visos praėjusios krizės Lietuvoje, taip ir kita, greičiausiai, prasidės dėl išorinio šoko“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybes, tvirtino N. Mačiulis. Jis kol kas neįžvelgia didelių šalies ekonomikos ir finansų vidaus problemų, kurios galėtų sukelti krizę.

Klaipėdos naftos produktų krovos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ planuoja per dešimtmetį tapti didžiausia SGD terminalų operatore pasaulyje. Pasak jos vadovo, tai atneš ir papildomą naudą valstybei. „Šiuo metu mūsų tikslas yra tapti didžiausiu SGD terminalo operatoriumi pasaulyje iki 2030 metų ir plėtoti ne mažiau kaip 10 projektų“, – antradienį konferencijoje apie dujų rinką Vilniuje sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius.

Didžiausia Baltijos šalių mažmeninės prekybos bendrovė „Maxima grupė“ plečiasi Bulgarijoje, kur ji valdo „T-Market“ ženklo parduotuvių tinklą. „Maxima Bulgaria“ generalinis direktorius Edvinas Volkas verslo leidiniui „Capital“ sakė, kad įmonė iki šių metų pabaigos atidarys dar dvi naujas parduotuves ir iš viso jų šalyje turės 74. Kitais metais, pasak E. Volko, Bulgarijoje planuojama atidaryti dar 7-10 parduotuvių.

Siekiant sumažinti biokuro kainas, 2019 metais Lietuvoje bus kertama daugiau lapuočių medžių, sako aplinkos ministras. Pasak Kęstučio Navicko, taip norima „paveikti“ biokuro kainas. „Turime dideles sankaupas tam tikrų rūšių. Reikia išbalansuoti (...). Koncentracija į minkštuosius lapuočius yra, nes taip galime šiek tiek paveikti ir biokuro kainas“, – antradienį Seime sakė K. Navickas, pristatydamas situaciją dėl miškų kirtimo.

  Lietuvos oro uostų ir kelių infrastruktūra pradeda braškėti, todėl ją būtina atnaujinti, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Pasak jo, Vilniaus oro uosto atnaujinimas yra minimalus uždavinys, kurį valstybė privalo atlikti. Kartu jis kalbėjo, kad kelių priežiūrai Lietuvoje yra skiriama per mažai lėšų.   „Oro transporto infrastruktūra jau braška, nes ji buvo planuota mažesniems keleivių srautams.

Seimas iš naujo svarstys prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą ir grąžintą tobulinti įstatymą dėl metro statybos. Už tai antradienį balsavo 83 Seimo nariai, 42 balsavo už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Toliau įstatymą Seimas svarstys ketvirtadienį. Prezidentės patarėjas Arūnas Molis pabrėžė, kad ir be specialaus įstatymo bet kuri savivaldybė galėtų inicijuoti metro statybas, jeigu manytų, kad jo reikia.

Spalio pabaigoje pradėjusi veikti nauja internetinė skaičiuoklė, pavadinimu „Kiek“, gyventojams padeda lengviau susigaudyti nuo 2019 m. įsigaliosiančiuose mokestiniuose pokyčiuose. Bent jau taip oficialiai skelbia ją kūrusios valstybinės institucijos. Tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ jau girdėti pasipiktinimas skaičiuokle dėl joje pateikiamų klaidinančių skaičių. Sužinoti, kokias pajamas gaunate į rankas šįmet ir kaip jos kis ateinančius trejus metus iš eilės, kiek.

Islandijos kelionių organizatorė „Arctic Adventures“ pirmąjį užsienio padalinį ketina atidaryti Lietuvoje. Įmonė per trejus metus Vilniuje ruošiasi įdarbinti apie 75 darbuotojus, pranešė agentūra „Investuok Lietuvoje“. Pasak agentūros, Vilnius pasirinktas dėl patyrusių, anglų kalbą mokančių darbuotojų. „Domėjomės, kaip Vilniuje sekasi tarptautinėms įmonėms, ir pastebėjome, kad čia dirbantys žmonės yra profesionalūs ir išsilavinę (...) Reikjavike mūsų įmonė yra patraukli darbo vieta.

Per pirmus devynis 2018 m. mėnesius daugiausia 60 proc. krito spirituoto vyno realizacija, o mažiausiai alaus  – 8,5 proc. Pasak Legalaus verslo aljanso (LVA) prezidento Romo Apulskio ši tendencija nėra nauja – remiantis VMI duomenimis parduodamų alkoholinių gėrimų kiekiai gana nuosekliai mažėja jau 10 metų ir nuo 2008 metų sumažėjo apie 40 proc, rašoma pranešime spaudai.

Tarp Ūkio ministerijos pateiktų priemonių kainoms mažinti siūlomas įpareigojimas valstybinėms įstaigoms ir organizacijoms 50 proc. maisto produktų įsigyti iš vietos gamintojų, skelbia naujienų portalas 15min.lt. „Įstatymas galiotų ne tik regionuose veikiantiems smulkiesiems prekybininkams, bet ir kitiems prekių ir paslaugų tiekėjams.

Į Lietuvą grįžta maisto talonai arba kuponai. Valstybė kuria naują, maisto kuponų, vadinamųjų „vaučerių“ sistemą. Jei šis planas būtų įgyvendintas – lietuviai galėtų su nuolaida pirkti talonus, už kuriuos mažose parduotuvėse būtų galima įsigyti būtiniausių maisto produktų. Ekonomistai sako, kad tai kainų nesumažins ir mažiausias pajamas uždirbantiems gyventojams nepadės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei trijų Lietuvos profesinių sąjungų vadovai pirmadienį Vyriausybėje pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuria įtvirtinama, kad 2019 metais pareiginės algos bazinis dydis sieks 173 eurus po mokesčių konsolidacijos.   Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant visų valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės pareigūnų, teisėjų, karių ir valstybės politikų darbo užmokestį.

Buvęs Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovas spaudai Audrius Gelžinis po daugiau nei metų grąžintas į tarnybą – nuo praėjusio trečiadienio jis dirba NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Ruslano Golubovo patarėju. Tai BNS pranešė pats A. Gelžinis. Iki atleidimo 2017 metų rugpjūčio viduryje jis buvo NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas.

Vyriausybėje pasigirdusi nauja kovos su augančiomis produktų kainomis idėja, vadinamoji kuponų, arba „vaučerių“ sistema, kai kuriais atvejais rizikuoja tapti konkurencijos griovėju šalyje, įspėja ekonomistai. Tiesa, jų nuomonės apie šios naujovės naudą vartotojų kišenėms išsiskiria: vieni tvirtina, kad žengdama tokį žingsnį Lietuva dar labiau nutols nuo liberalaus ekonomikos modelio, kiti giria valdžią už ieškomus būdus suvaldyti kainų kilimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kviečia Kiniją sukurti palankesnę investicinę aplinką Europos Sąjungos (ES) šalių investicijoms, palengvinti užsienio importo sąlygas.

Atlygio tyrimus organizuojančios įmonės „Baltic Salary Survey“ šiemet atlikto Baltijos šalių tyrimo duomenimis, darbo užmokestis daugiausiai augo Estijoje. Lietuva ir Latvija nuo savo kaimynės atsiliko nedaug, rašoma bendrovės pranešime spaudai. „Apklausę 850 įmonių ir ištyrę atlygio pokyčius Baltijos šalyse, matome, jog mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius šiais metais Lietuvoje augo 81,8 proc. darbuotojų ir vidutiniškai didėjo 7,7 proc., o metinis darbo užmokestis su priedais – 10,5 procento.

Ar ekonominė krizė Lietuvoje jau už kampo, „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ buvo klausiama Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko. Pasak jo, šiuo metu situacija palanki, bet krizės galima tikėtis per artimiausius 2-3 metus. Laidoje jis kalbėjo, kad yra žinoma, kad ekonomika vystosi cikliškai, tad natūralu, kad kažkada galima tikėtis tam tikro lėtėjimo stadijos. „Dabar mes gyvename gerų (ekonominių – red. past.

Valstybės valdoma grupė „Lietuvos energija“ ketina įsigyti apie 50 megavatų (MW) galios vėjo parko projektą iš Lenkijos vėjo ir saulės jėgainių parkų vystymo bendrovės „Wento“. Įmonės pasirašė sąlyginę sutartį. Numatyta, jog neskelbiamos vertės sandoris bus užbaigtas 2019 metais, sėkmingai išpildžius visas išankstines sąlygas, viena jų – skatinamojo tarifo laimėjimas lapkritį vyksiančiame aukcione. Grupės teigimu, tai bus pirmasis jos pastatytas vėjo jėgainių parkas.

Seimas užsimojo miestuose vystyti naują transporto rūšį – metro, kandidatas į Vilniaus merus Dainius Kreivys prakalbo apie galimybę tiesti tramvajaus linijas, o dabartinė sostinės valdžia viešojo transporto parką atnaujina pirkdama naujus autobusus ir troleibusus. Kuri iš šių viešojo transporto rūšių labiausiai tinka Vilniui? Tiesa, Seime palaimintą Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo ir grąžino Seimui tobulinti.

Lietuvai parama pinigais iš Europos Sąjungos mažėja, tačiau mūsų valdžia nesugeba pasinaudoti ir tais, kurie jau duodami. Per penkerius metus įsisavinta vos ketvirtadalis numatytų pinigų. Dėl to stringa kelių tiesimai, mokyklų, ligoninių renovacija, žmonėms lėčiau auga atlyginimai. Ne gana to, taip Lietuvai gresia įstrigti vidutinių pajamų spąstuose ir niekada nepasivyti turtingesnių ES kaimynių. Tai Neries krantinė pačiame Vilniaus centre.

Gražiausių metų švenčių sezonas darbuotojams atneš vieną geriausių dovanų – glėbį laisvadienių, kuriuos apsukriausieji galės ištempti net iki 11 nedarbo dienų. Įdomu tai, kad tokį ilgą poilsį palaiko ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai.

Pinigų plovimo istorijos, kuriose minimi ir Baltijos šalyse veikiantys bankai, turi neigiamos įtakos viso regiono bankų sektoriaus reputacijai, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Prekę internete išsirinkęs, bet parduotuvėje nusipirkęs lietuvis liko priblokštas – parduotuvėje jis buvo paprašytas sumokėti 5 eurais daugiau. Vis tik, bandydamas parduotuvę apskųsti dėl tariamo aferizmo, pirkėjas taip pat turėjo nusivilti – pasirodė, kad teisybė pardavėjo pusėje. Lietuvis Mindaugas aferistus viešinančioje „Facebook“ grupėje pasidalino savo nesėkmingo apsipirkimo istorija.

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei likviduoti jai pavaldžią bendrovę „Lietuvos kinas“, valdančią nekomercinius filmus rodančią kino salę Vilniuje. Principinis sprendimas, kad ši įmonė valstybei nebereikalinga priimtas šių metų kovą per Vyriausybės pasitarimą, dabar rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas. Kultūros ministerijos teigimu, ši bendrovė nerentabili, o jos veikla nedera su valstybės funkcijomis. „Pagrindines pajamas bendrovė gauna už patalpų nuomą ir nekilnojamojo turto pardavimą.

Dauguma prekybos tinklų jau patvirtino per Kalėdas ir Naujuosius metus nedirbsiantys arba dirbsiantys trumpiau. Tačiau parlamentarai mano, kad toks prekybininkų gestas negalėtų būti laikomas kompromisu norimam įteisinti draudimui dirbti per valstybines šventes ir paskutiniais mėnesio sekmadieniais. Jau keturi prekybos tinklai pranešė nedirbsiantys per gražiausias metų šventes. „Norfa“ ir „Lidl“ nedirbs pirmąją Kalėdų ir Naujųjų metų dieną.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau ji išlieka kukliausia Baltijos šalyse. Sparčiausia bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas prognozuojamas Latvijai. ERPB vertinimu, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 3,4 proc. – 0,2 procentinio punkto daugiau nei prognozuota šių metų gegužę. Latvijos BVP augimo prognozė padidinta 0,4 punkto iki 3,9 proc., Estijos – sumažinta 0,2 punkto iki 3,6 procento.

Kas penktas Lietuvos gyventojas sutiktų gauti mažesnę alga, jeigu tik darbas būtų įdomesnis. Tokius duomenis atskleidė vieno iš darbuotojų paieškos portalų atlikta apklausa. Ekonomisto Žygimanto Maurico šie skaičiai pernelyg nestebina: esą peržengus tam tikrą ribą, alga darbo pasirinkimui lemiamos reikšmės neturi, Tiesa, apie tokį atlygį daugelis šalies gyventojų kol kas tegali pasvajoti. Kaip teigiama išplatintame darbuotojų paieškos portalo CVMarket.

Prekybos tinklas „Norfa“ nedirbs pirmąją Kalėdų ir Naujųjų metų dieną ir dar kartą trumpina darbo laiką sekmadieniais. Šį kalėdinių švenčių sezoną paskelbė nedirbsiančios ir visos „Lidl“ parduotuvės. „Norfa“ praneša, kad gruodžio 24 dieną visos šio tinklo parduotuves dirbs dvi valandas, o gruodžio 31–ąją – valanda trumpiau. Šiemet balandį „Norfos“ parduotuvės sekmadieniais pradėjo dirbti 2–3 valandomis trumpiau, o nuo lapkričio 4 dienos darbo laikas sekmadieniais trumpės dar labiau.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį išvyksta į Šanchajų. Kinijoje ji žada siekti politinės paramos, kad didžiulė vietos rinka būtų atverta Lietuvos produkcijai, tačiau vizitą temdo įtampa dėl prekybos karų ir žmogaus teisių aktyvistų perspėjimai dėl disidentų ir tautinių mažumų persekiojimo. Lietuvos vadovė Šanchajuje susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir dalyvaus pirmojoje Kinijos importo parodoje.

Rusijos įmonė plėsis Kremliaus šešėlis kris į kitus miestus

Tai, kad Lietuva ne tik pakilo dviem reitingo laipteliais į viršų, bet ir atsidūrė pirmoje vietoje Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regione, yra gera žinia investicijų pritraukimui. Lietuvai pakilus virš visų kitų kaimyninių valstybių, su kuriomis konkuruojama dėl investicijų, dabar šalis turi papildomų pranašumų pirmajame lokacijos atrankos etape – kai įmonės sprendžia kurias šalis apskritai įtraukti į svarstymą, rašoma „Investuok Lietuvoje“ pranešime spaudai.

Siekiant suvaldyti maisto kainas ir didinti smulkaus bei vidutinio verslo konkurenciją mažmeninėje rinkoje, Vyriausybei siūloma labiau skatinti šeimos verslą, sudaryti galimybes smulkiam verslui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Europos Komisija (EK) patvirtino valstybės pagalbos Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui pakeitimus, šaliai nuo kitų metų atsisakant reikalavimo didiesiems energijos gamintojams pirkti dujas iš bendrovės „Litgas“. EK trečiadienį pranešė pagal ES valstybės pagalbos taisykles patvirtinusi kompensaciją, kurią Lietuva skiria bendrovei „Litgas“, kad ši užtikrintų SGD kiekį, būtiną palaikyti normalią terminalo veiklą.

Pirmąją Šv. Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvės nedirbs, o kitomis žiemos švenčių dienomis parduotuvių darbo laikas bus sutrumpintas. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ vadovo Giedriaus Bandzevičiaus, visi „Rimi“ parduotuvių darbuotojai kalėdiniu laikotarpiu deda daug pastangų, kad pirkėjų pasiruošimas didžiausioms metų šventėms būtų kuo paprastesnis.

Rekonstrukcijos darbus Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione vykdanti Turkijos bendrovė „Kayi Construction“ šią savaitę pabaigs griovimo darbus, o kitų metų kovą prasidės naujo stadiono statyba. „Mes ką tik pradėjome griovimo dalį ir ją pabaigsime per šią savaitę ir tuomet pradėsime polių dėjimo ir kasimo darbus. Kovo pabaigoje pradėsime statybos darbus“, – žurnalistams trečiadienį sakė „Kayi Construction“ statybos vadovo pavaduotojas Doguscanas Karakusas.

Vieno didžiausių Lietuvoje verslo koncernų „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas Darius Mockus privalo sumokėti valstybei beveik 2 mln. eurų mokesčių už jo ir sutuoktinės parduotas investicijų bendrovės „Minvista“ akcijas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) trečiadienį atmetė Mockų skundą ginče su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), BNS pranešė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Diskusijas dėl platesnio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo ir naujo dalies automobilių mokesčio valdžia tęs kitais metais, sako finansų ministras. Nepaisant šiemet kartą jau atmestos šių mokesčių įvedimo idėjos, Vilius Šapoka teigia, jog po Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijų reikia rasti sutarimą su visuomene.

Įmonių, kurios didino darbuotojų atlyginimus, per pusmetį šiek tiek sumažėjo, o dėl galimo finansinių išteklių trūkumo ateityje ši tendencija turėtų stiprėti, rodo naujausios Lietuvos banko (LB) apklausos duomenys. „Toks signalas liudija, kad spartus atlyginimų didinimas jau pasiekė dalies įmonių galimybių „lubas“. Verslas pradeda aktyviau ieškoti alternatyvų, kaip kompensuoti darbuotojų trūkumą, pavyzdžiui, investuoti į našumą didinančias priemones.

Ekonomine krizę tiriančio Seimo komiteto apklaustas Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas mano, kad bankų neatsakingai „tarsi bandelės“ dalinamos paskolos prisidėjo prie sunkmečio Lietuvoje. Vis tik jis pripažįsta, kad ir Lietuvos bankas turėjo prisiimti daugiau atsakomybės suvaldant situaciją. Parlamentinį tyrimą apie 2009–2010 metų krizę atliekantis Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė nuo 2011 m. Lietuvos bankui vadovaujantį Vitą Vasiliauską.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti kaimo turizmu užsiimantiems ūkininkams gaminti naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus. Ūkio ministerija ragina iniciatyvai nepritarti. Seimo nariai „tvarkiečiai“ Remigijus Žemaitaitis ir Vytautas Kamblevičius siūlo leisti ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, kurie teikia kaimo turizmo paslaugas ir turi tradicinių amatininkų sertifikatus, per metus pagaminti ir parduoti iki 1 tūkst. litrų iki 65 laipsnių stiprumo alkoholio.

Automobilių dalijimosi bendrovė „CityBee“ plečia savo paslaugų spektrą ir pristato naujovę – galimybę rezervuoti bet kurį jų parke esantį automobilį ištisai savaitei, mėnesiui ar net metams. Palyginti su trumpalaikės nuomos kainodara, naujasis mokėjimo planas sumažins mėnesinę „CityBee“ automobilio naudojimosi kainą net iki 60 proc., rašoma pranešime.

Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis pareiškė, kad Baltijos šalys yra susirūpinusios dėl Europos Komisijos pasiūlymo, kad ES šalių vežėjai privalės nuolat grąžinti tuščią vilkiką į registracijos šalį. Susisiekimo ministro nuomone, toks reikalavimas būtų protekcionistinis, nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms ir varžytų vežėjų lankstumą. Privalomas tuščių vilkikų grįžimas taip pat turėtų didelį neigiamą poveikį aplinkai, pranešė Susisiekimo ministerija.

Nenustatytos gyvenamųjų vietovių ribos gali kelti problemų gyventojams norint deklaruoti savo gyvenamąją vietą, vertinant sklypų ir kito nekilnojamojo turto vertes, taip pat gali lemti mažesnes išmokas ūkininkams. Dėl šių priežasčių Registrų centras ragina to dar nepadariusias savivaldybes nusistatyti gyvenviečių teritorijų ribas, rašoma pranešime.

Keturios valstybinės institucijos, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ bei Valstybinė mokesčių inspekcija antradienį visuomenei pristatė kampaniją „KIEK“, kurios ašimi tapo internetinė skaičiuoklė, kuri gyventojams padės susigaudyti kitąmet įsigaliosiančiuose mokesčių pokyčiuose. „Reformos patvirtintos ir priimtos, tačiau mūsų darbas tuo nesibaigia.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba atskleidė tarptautinę sukčiavimo schemą, pagal kurią daugiau kaip 1 200 Lenkijos piliečių buvo, kaip įtariama, fiktyviai įdarbinti vienoje Vilniaus įmonėje tam, kad nemokėdami sveikatos draudimo mokesčių galėtų gydytis Lenkijoje – už jiems suteiktas paslaugas turėjo būti mokama iš Lietuvos Valstybinės ligonių kasos administruojamo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. FNTT baigė ikiteisminį tyrimą dėl 200 tūkst.

Gegužę įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR), įmonės turėjo pakeisti savo duomenų gavimo ir saugojimo politiką. Bendrovės ir jų darbuotojai dažnai net nesusimąsto, kad tokie duomenys gali būti surinkti ir stebint darbuotojo veiklą per vaizdo kameras ar tikrinant darbuotojo paštą, elektroninį susirašinėjimą.

Paskutinį spalio savaitgalį šalyje paskelbus žiemos laiką, Lietuvos oro uostai įžengė į žiemos skrydžių sezoną. Planuojantiems atostogų ir verslo keliones, įmonės ir oro vežėjų pastangomis siūlomos 8-ios naujos ir strategiškai reikšmingos kryptys bei papildomi savaitiniai skrydžiai jau išpopuliarėjusiomis kryptimis. Įmonės Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas pažymi, kad didžiausią impulsą augimui turėtų suteikti atsiradusios naujos skrydžių kryptys.

Vilniaus oro uosto patalpų nuomos konkursas, kurio laimėtojas gaus teisę sostinės oro vartuose įrengti dvi picerijas, gali būti skelbiamas ne skaidriai – bendrovė „Juta jazz kava“ dėl konkurso sustabdymo kreipėsi į teismą, rašo dienraštis „Verslo žinos“. Tris kavines ir restoranus oro uoste bei restoraną „Grey“ sostinės senamiestyje valdančios „Juta jazz kava“ teigimu, konkurso sąlygose dalyviams keliami pertekliniai reikalavimai ir taip apribojamas dalyvių skaičius ir konkurencija.

Optimizmo nekelianti Lietuvos demografinė padėtis ir mažėjantis darbuotojų skaičius šalies įmones verčia savo procesus automatizuoti, tikina ekspertai. Ne išimtis čia ir tūkstančius lietuvių įdarbinę didieji prekybos tinklai, kuriems iš susidariusios padėties vis dažniau padeda suktis diegiamos savitarnos kasos.