Lietuvos verslas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ieško būdų, kaip finansiškai atsilyginti žmonėms, pranešusiems apie paramos už prastovas tvarkos pažeidimus. Darbo inspekcija skaičiuoja, kad apie 10 proc. darbdavių, dėl koronaviruso krizės paskelbusių prastovas, piktnaudžiauja ir darbuotojus verčia dirbti.

Šiemet parama nukentėjusiems nuo koronaviruso menininkams ir įstaigoms bus didesnė, tačiau ją skirstant bus įvedama daugiau saugiklių, sako kultūros ministras Simonas Kairys. Jis teigia, kad Kultūros taryba orientuosis į paramą individualiems kūrėjams, tuo metu subsidijas kultūros sektoriaus įmonėms, įstaigoms turėtų perimti Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Pareiškėjai kreipsis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.

Karantinas pristabdė automobilių pardavimus. Pernai gyventojai jų įsigijo mažiau. Specialistai pastebi, kad labiausiai sulėtėjo senesnių ir pigesnių automobilių prekyba. Tačiau tikisi, kad pasibaigus karantinui, pardavimai vėl įsivažiuos ir teigia, kad įvedus metinį taršos mokestį, gali kristi automobilių kaina, nes jų savininkai skubės automobilius parduoti. Transporto skelbimų portalo Autoplius.

Nepaisant paskelbto griežto karantino, Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius demonstruoja stuburą ir praėjusius metus pabaigė sparčiu augimu, skelbiama pranešime žiniasklaidai.  Statistikos departamento duomenimis, gruodį bendroji pramonės produkcija, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, per metus išaugo 1,4 proc. Tačiau atmetus AB „Orlen Lietuva“ rezultatus, apdirbamosios gamybos rodikliai buvo puikūs.

Lietuvoje nemaža dalis darbuotojų atlyginimą vis dar gauna grynaisiais pinigais, sako profsąjungų atstovai. Anot jų, daugiausiai tokių darbuotojų transporto ir statybų sektoriuose. Tačiau šių atstovai tikina, kad grynieji neuždrausti, tad jais ir apmokamas darbas. Pasak jų, bankų įkainiai dideli ir apskritai atsidaryti banko sąskaitas, ypač darbuotojams iš užsienio, užtrunka nemažai laiko.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai neketinant keisti specialiųjų kelionių kuponų dalybų tvarkos, verslas pripažįsta, kad tai yra patraukli priemonė, bet nelinksta atskleisti, kiek keliautojų juos įsigijo ar jau panaudojo.   „Kelionių kuponai išlieka ir jų naudojimo tvarka lieka ta pati, kaip ir anksčiau“, – BNS nurodė ministerija.

Nei pernai, nei šiemet didžiųjų prekybos tinklų veiklai koronaviruso pandemija netrukdo. Šiemet jie žada atidaryti dar daugiau parduotuvių ir priimti daugiau darbuotojų. Tačiau prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad pasikeitė pirkėjų įpročiai – jie nori apsipirkti greičiau ir saugiau. Todėl dar didesnis dėmesys bus skiriamas savitarnos kasų tobulinimui.

Į 2021-uosius įžengusiems lietuviams – geroji žinia. Prognozuojama, kad atlyginimai augs, kaip tai buvo kasmet paskutinįjį dešimtmetį, o darbo vietų norintiems dirbti tikrai atsiras. Bet ar tikrai jau galime džiūgauti? Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Priklausomai nuo įmonės veiklos srities gali būti, kad atlyginimų augimas tikėtinas nuo 5 iki 10 procentų“, – laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Nors sausio mėnuo dar nesibaigė šilumos tiekėjai įspėja, kad į Lietuvą atėję šalčiai padidins gyventojų sąskaitas už šildymą. Taip pat specialistai įvardijo, kad daugiausiai už šildymą mokės Biržų gyventojai, o mažiausiai – Kauno ir Utenos. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pastebi, kad šių metų sausį prognozuojamas šilumos suvartojimas 9 proc. didesnis, palyginti su daugiametėmis lauko oro sąlygomis, ir 34 proc. didesnis, palyginti su 2020 metų sausio mėn.

Jau daugiau nei mėnesį drabužių parduotuvės uždarytos dėl karantino ribojimų, todėl gyventojai negali nueiti, pasimatuoti ir apsipirkti. Tačiau prekybininkams originalumo nestinga – pradėjo drabužių pardavimą tiesioginių transliacijų „Facebook“ metu. Principas tokių transliacijų gana paprastas: parduotuvė turėdama savo profilį socialiniame tinkle „Facebook“ pradeda tiesioginę transliaciją, kuriai tereikia išmaniojo telefono ir interneto ryšio.

Praėjusią savaitę publikavome pirmąją naujo eksperimento dalį, kurioje skaitytojams pristačiau, kaip ieškau būdų sutaupyti perkant pigiausias namų švaros prekes. Mano eksperimentui tęsiantis jau antrą mėnesį, šį kartą pristatysiu jums, kaip man sekėsi ieškoti pigiausių higienos prekių.  Su pirmąja eksperimento tema galite susipažinti čia.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė neslepia, greitu metu gali būti peržiūrėta visiems pensininkams, jaunoms šeimoms ir kitoms socialinėms grupėms svarbi eilutė – PVM lengvata šildymui. Jos gali nebelikti. Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Apskritai planuojame padaryti visų mokestinių lengvatų peržiūros planą, įvertinti, kokios galėtų būti alternatyvos, ir lengvatos iškastiniam kurui taip pat bus vertinamos“, – tikino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Kasmet Lietuvos gyventojams sąskaitos už šildymą ateina vis mažesnės. Tačiau panašu, kad Neringą kainų mažėjimas aplenkė. Gruodžio mėnesį neringiškis gavo sąskaitą už šildymą, kuri siekia beveik 300 eurų. Jis norėtų atsisakyti centralizuoto šildymo, tačiau to padaryti neleidžia savivaldybė, tikindama, kad tada sąskaitos už šildymą dar labiau išaugtų.

Pandemija lietuvių nuo didelių pirkinių neatbaidė – praėjusiais metais naujus automobilius gyventojai pirko bene taip pat, kaip kiekvienais metais, sako bankų atstovai. Taip pat pastebima, kad labiau pradėta domėtis ir gamtai draugiškesnėmis transporto priemonėmis, ieškota naujų spalvų. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2020 metais naujų lengvųjų automobilių Lietuvoje iš viso registruota apie 40,2 tūkst. Pernai tuo pačiu laikotarpiu šis skaičius siekė netoli 46 tūkst.

Savaitės pradžioje spaudęs šaltukas privertė gyventojus atidžiau rūpintis savo automobiliais. Žmonės ne tik plūdo į prekybos centrus pirkti sniego grandiklių, bet ir atkreipė dėmesį į degalus. Tačiau prisipylęs žieminio dyzelino raseiniškis skundėsi, kad jo automobilis vis tiek užšalo. Degalinė kaltę neigė ir siūlė vairuotojams dažniau keisti kuro filtrus.

Vienas didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ su visais keliautojais už pernai dėl krizės neįvykusias keliones žada atsiskaityti iki vasario pabaigos. „Visi susitarimo su „Invega“ dėl papildomos lengvatinės 1 mln. 18 tūkst. eurų paskolos procedūriniai formalumai sutvarkyti ir nuo šiandien paskolos pinigai yra pervedami keliautojams pagal pateiktas paraiškas“, – per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Per praėjusius pandeminius metus lietuviai daugiau sėdėjo namuose ir tai galėjo išvirsti į dar didesnę girtuoklystę ir rūkymą. Vienam gyventojui teko 13 litrų daugiau alkoholio, nors alkoholio gamintojai ir pardavėjai aiškina, kad skaičiai augo dėl uždarytų sienų ir ribotų galimybių gėrimų atsivežti iš užsienio. Rūkomojo ir kaitinamojo tabako produktų pernai parduota trečdaliu daugiau. Tyrėjai papildo, kad rūkaliai surūkė dar ir papildomai mažiausiai 10 proc. kontrabandinių cigarečių.

Vilniuje kuriant japonišką sodą ruošiamasi pradėti žemės tvarkymo darbus, penktadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Pasak savivaldybės, šių darbų metu bus pašalinti apie 450 įvairios būklės ir dydžio medžių, iš kurių 65 proc. sudaro invaziniai uosialapiai klevai, taip pat gluosniai, drebulės ir kiti minkštieji lapuočiai. Šių šalinamų medžių kamienų skersmuo iki 18 cm.

Nedarbo išmokas 2020-ųjų pabaigoje gavo mažiau žmonių nei anksčiau, sako „Sodros“ ir Užimtumo tarnybos vadovės. Pasak jų, šiuo metu tik trečdalis žmonių turi pakankamą darbo stažą, kad gautų išmoką. „Sodros“ vadovė mano, kad „blogiausias laikas praeityje“.  „Palyginti su ankstesniais mėnesiais, nedarbo išmokų gavėjų augimo skaičius lėtėja. Ko gero, blogiausias laikas praeityje“, – Seimo „darbiečių“ frakcijoje penktadienį sakė Julita Varanauskienė.

Statybų bendrovės „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Axis Power“ įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis pranešė, kad Apeliaciniam teismui ketvirtadienį priėmus sprendimą, jog miestas teisėtai nutraukė beveik 22 mln.

Dabar mokama 260 eurų išmoka, kurią kas mėnesį gali gauti nuo koronaviruso ir karantino nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys, yra nepakankama. Todėl jau vasarį bus įvesta nauja išmoka šiems gyventojams. Tiesa, kol kas neaišku, kokio dydžio bus naujos išmokos. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė naują išmoką dirbantiems savarankiškai pažadėjo nuotoliniame susitikime su Seimo Darbo frakcijos nariais.

Nuo 2020 metų lapkričio iki sausio vidurio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, maždaug trečdaliu smuko apie 94 tūkst. smulkių ir vidutinių įmonių apyvarta, iš jų 10 tūkst. ji smuko 100 proc., sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Sausio vidurio duomenimis, 30 proc. apyvartos krytį patiria apie 94 tūkst. įmonių. Tai iš tiesų yra daug“, – Seimo „darbiečių“ frakcijoje penktadienį pranešė A. Armonaitė.

Vertindami prekių ir paslaugų kainų pokyčius 2021 metais finansų analitikai sako, kad sumažėjusią kai kurių vartojimo prekių kainą lėmė mažėjanti paklausa dėl Covid-19 pandemijos. Vis dėlto, prognozuojama, kad šiemet galima tikėtis žymaus kainų paslaugų sektoriuje augimo. Taigi, kokių kainų augimo galima tikėtis šiemet, kiek jis bus žymus ir kam mes turime ruoštis? Ekonominėmis prognozėmis dalijosi ekonomistė Jekaterina Rojaka ir finansų analitikas Marius Dubnikovas „Žinių radijo" laidoje.

Dalis Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) mokestinių pasiūlymų yra racionalūs ir bus atidžiai svarstomi, tačiau siūlymas mažinti didžiausias pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimą yra nepriimtinas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas.

Euro zonos verslo aktyvumas sausį sulėtėjo, o pastarasis nuosmukis beveik neabejotinai patvirtina, kad COVID-19 pandemija ir toliau daro žalą ekonomikai, parodė penktadienį paskelbti svarbaus tyrimo rezultatai. Įmonių atidžiai stebimas pirkimų vadybininkų indeksas (PMI), kurį sudaro tyrimų bendrovė „IHS Markit“, yra laikomas anksčiausiu ekonomikos būklės rodikliu, o pastarieji rezultatai patvirtina nuogąstavimus, kad jau metus trunkanti viruso sukelta krizė toliau stiprėja.

Buvęs Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pradėjo dirbti Lietuvos energetikos agentūroje.  V. Poderys BNS patvirtino, kad nuo šios savaitės dirba agentūros vadovo Dariaus Biekšos patarėju. Į pareigas jis priimtas be konkurso. BNS žiniomis, V. Poderys dalyvavo elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinio direktoriaus konkurse.

Pasibaigus valstybės pagalbai Lietuvoje šiemet ir kitąmet gali daugėti įmonių bankrotų, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, europiniu mastu jau vyksta diskusijos, kaip spręsti blogų paskolų problemą, o išeitis galėtų būti speciali bendrovė.  Jo teigimu, „normaliais“ laikais bankrotų skaičius būna pastovus, tačiau pernai jis sumažėjo. „Kas neramina, tai kritęs bankrotų skaičius.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos gyventojai, imantys būsto paskolas iš komercinių bankų, jiems sumoka gerokai daugiau palūkanų nei mokėtų kitose euro zonos šalyse. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įvardijo kelias priežastis, kodėl taip yra. Europos centrinio banko duomenimis, per pastaruosius metus Lietuvoje bankų išduodamų būsto paskolų vidutinė metinių palūkanų norma (keičiama dažniau nei kartą per metus) buvo 2,25 proc.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos pernai buvo 10,728 mlrd. eurų – 920,3 mln. eurų (7,9 proc.) mažiau nei planuota ir 55,5 mln. eurų (0,5 proc.) mažiau nei 2019 metais.  Pajamų į valstybės biudžetą pernai gauta 8,665 mlrd. eurų – 883,1 mln. eurų (9,2 proc.) mažiau nei planuota ir 52,2 mln. eurų (0,6 proc.) mažiau nei 2019-aisiais, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 8,023 mlrd. eurų – 812,6 mln. eurų (9,2 proc.

Lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą socialdemokratai siūlo nustatyti būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, o jų sąrašą tvirtintų Vyriausybė.  Taip pat sumažintą PVM tarifą siūloma taikyti maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais. Tokia lengvata maitinimo paslaugas teikiančiam verslui padėtų atsitiesti atlaisvinus veiklas, suvaržytas dėl koronaviruso.

Nors pernai daliai gyventojų teko patirti finansinį nuosmukį, visgi kitiems, panašu, pandemija nesutrukdė įsigyti nuosavo būsto. Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai atviri – 2020-aisiais savo pirkėją atrado ne tik butai, bet ir kotedžai, gyvenamieji namai, o už kai kuriuos būstus lietuviai negailėjo pakloti ir virš milijono ar kelių. Registrų centro duomenimis, 2020 metų 10 brangiausių būstų sąraše – butai ir gyvenamieji namai nuo 1,3 iki 2,4 mln. eurų.

Vyriausybei nešvelninant karantino ribojimų, smulkiojo ir vidutinio verslo problemos Lietuvoje gilėja. Verslininkai piktinasi ir dėl kai kurių ribojimų logikos, ir dėl konkurencijos principų pažeidimo. Apie tai, kaip sekasi kovoti už išlikimą, kalbėjome su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos ir valdybos pirmininke Dalia Matukiene.  Sveiki. Jūsų organizacija nuo gruodžio mėnesio kritikuoja taisykles, Lietuvoje ribojančias smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą.

Prezidentui, premjerei ir finansų ministrei prakalbus apie mokestinių lengvatų naikinimą, visų akys pakrypo į ūkininkams skirtą dyzelinį kurą. Mat užraukus šią privilegiją, kasmet biudžete susitaupytų po 115 milijonų eurų. Bet Lietuvos ūkininkai savo verslams jau rašo nekrologus. Apie tai plačiau domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Man širdis gali sustoti... Jeigu ūkininkams suvienodins dyzelį jau ir kolonėlėje, tai čia tragedija“, – baiminasi ūkininkas Juozas Beinorius.

ES turi nedelsdama nutraukti kontroversiško dujotiekio „Nord Stream 2“ statybas, sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno suėmimo. Dokumentas buvo priimtas 581 balsu prieš 50, dar 44 europarlamentarams susilaikius. EP nariai griežtai smerkia Rusijos elgesį ir A. Navalno bei jo rėmėjų sulaikymą, taip pat pasikėsinimą jį nužudyti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija žada svarstyti Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) siūlymus taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) per koronaviruso krizę ypač nukentėjusiam turizmo verslui, o sveikatingumo ir sveikatinimo įmonėms – 5 proc. PVM.   „Vertinsime šiuos pasiūlymus“, – BNS teigė ministrės patarėja Skaistė Barauskienė. Pasak Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, lengvatos padėtų verslui atsigauti.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį pripažino, kad Vilniaus vadžia teisėtai nutraukė beveik 22 mln. eurų sutartį su bankrutuojančia statybų bendrove „Active construction management“ (buvusia „Irdaiva“) ir jos partnerėmis. Teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį bei atmetė bendrovių „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Axis Power“ skundą.

Po to, kai buvo laikinai sustabdyta sutartis su bendrove „Sotus derlius“ dėl COVID-19 vakcinos transportavimo, Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) neskelbiamos apklausos būdu apklausė vieną tiekėją – bendrovę „Armila“ ir pasirinko ją vakcinai vežti. „Buvo apklaustas vienas tiekėjas, nes jis tinkamai įvykdė sutartį su Sveikatos apsaugos ministerija, todėl mums yra žinoma tiekėjo kompetencija“, – rašoma BNS ketvirtadienį pateiktame centro atsakyme. 462 tūkst.

Dešimtys tūkstančių naujų įmonių, įtrauktų į nukentėjusių nuo koronaviruso pandemijos sąrašą, artimiausiu metu sulauks asmeninio laiško apie joms taikomas pagalbos priemones, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Pasak jos, į 2021 metų sąrašą įtraukta 34 tūkst. naujų įmonių, joms taikomos mokesčių pagalbos priemonės mokesčių nepriemokoms nuo šių metų sausio 1 dienos iki balandžio 30 dienos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog 34 tūkst. naujų įmonių, įtrauktų į 2021 m. nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, artimiausiu metu sulauks asmeninio mokesčių administratoriaus laiško apie joms taikomas mokestines pagalbos priemones mokesčių nepriemokoms nuo 2021 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d., skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Tarptautinė energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (FNTT) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Jo tikslas – koordinuoti bendrus abiejų šalių veiksmus apsaugant Lietuvos finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio bei vykdyti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų finansų sistemai prevenciją, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Už gydyklos pastatą Druskininkuose, K. Dineikos sveikatingumo parke, netoli miesto centro, pasiūlyta 454 tūkst. eurų. Ketvirtadienį pasibaigusiame aukcione už beveik 400 tūkst. eurų pradinę kainą buvo siūloma įsigyti 1,1 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatą Sausojoje gatvėje. Jo paskirtį galima pakeisti į poilsio, taip pat išsinuomoti 1,44 ha ploto valstybinį sklypą. Tai buvo pirmasis turto aukcionas.

Lietuvai planuojant statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, energetikos viceministrė sako, kad projektą norima įgyvendinti kuo greičiau. Daiva Garbaliauskaitė sako, kad pirmąjį parko statybos aukcioną numatoma surengti 2023-iaisiais, kaip ir planuota.  „Noriu nuraminti, kad tie terminai tikrai maksimaliai bus išlaikomi ir mūsų tikslas yra kuo greičiau susidėlioti ir pasižiūrėti galbūt netgi, kur galima būtų paspartinti šito jūrinio vėjo projekto vystymą.

Nutiesus Lietuvos ir Lenkijos dujotiekį (GIPL) dar labiau padidės ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo poreikis, sako energetikos ministras. Pasak Dainiaus Kreivio, per terminalą importuoti nemažai dujų žada didelė jėgainė Lenkijoje.  „Terminalo išnaudojamumą galėsime padidinti pakankamai sparčiai. Lenkijoje, Ostrolenkoje, planuojama didžiulė 750 megavatų dujinė elektrinė, kuri pagal planus dujas įsigis būtent iš Klaipėdos terminalo.

2020-aisiais visas pasaulis susidūrė su COVID-19 pandemija ir visomis dėl to kylančiomis šalutinėmis pasekmėmis ir nesklandumais. Verslui ar fiziniams asmenims susidūrus su finansinėmis problemomis, skolas iš jų siekiantys susigrąžinti kreditoriai, norėdami užtikrinti, kad jų interesai bus patenkinti, paprastai reikalauja areštuoti skolininkų turtą, skelbiama Registrų centro pranešime žiniasklaidai.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdytojai ketvirtadienį susitinka siekdami įvertinti savo pinigų politiką ir skatinamąsias priemones tuo metu, kai didėjantis COVID-19 užsikrėtimo atvejų skaičius ir griežtesnės ribojamosios priemonės temdo ekonomikos perspektyvas. Manoma, kad pinigų politikos formuotojai nesiims naujų veiksmų po to, kai praėjusį mėnesį padidino pandemijos metu euro zonai skiriamą paramą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena apie svarbiausius dalykus, kuriuos turi žinoti kiekviena dirbanti besilaukianti, neseniai pagimdžiusi ar vaiką maitinanti moteris, skelbiama ministerijos pranešime žiniasklaidai. Darbdaviai taip pat neturėtų pamiršti įvairiuose teisės aktuose aptariamų nėščiųjų darbo sąlygų, specialių garantijų, kurių paisyti turi kiekvienas, besirūpinantis savo darbuotojais.  Atostogos Nėštumo ir gimdymo atostogos.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 8,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo didesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 3,2 proc., o Latvijos – 5,6 proc. BVP, ketvirtadienį paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 5,6 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 5,8 proc. BVP.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 22,4 mlrd. eurų ir sudarė 45,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 13,2 mlrd. eurų ir sudarė 44,6 proc. BVP, o Estijos – 5,1 mlrd. eurų arba 18,5 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 199,9 proc. BVP.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai suabejojo, ar statybos ir projektavimo konkursuose reikia taikyti mažiausios kainos kriterijų. Anot jų, viešojoje erdvėje nuolat girdima apie viešuosius konkursus laimėjusias įmones, pasiūliusias mažiausią kainą, bet vėliau negalėjusias įgyvendinti įsipareigojimų. Todėl Seimo Audito komiteto jie prašo aiškintis problemą ir keisti teisės aktus.