Lietuvos verslas

Oficialiam nedarbui rekordiškai išaugus ir perkopus 16 proc., „Sodra“ pastebi, kad nedarbo augimą lėmė ne vien darbuotojų atleidimai dėl karantino. Daugiau nei pusė šiemet registruotų bedarbių negavo nedarbo išmokos, nes per pastaruosius dvejus su puse metų nėra dirbę nė 12 mėnesių. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai per šį laiką nėra dirbę samdomo darbo ir neturi jokio socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia sulaukianti vis daugiau duomenų, kad yra rizika, jog gali formuotis vakcinos nuo COVID-19 juodoji rinka. „(...) vis daugiau gauname informacijos, ir ne tik Lietuvoje, kad yra rizika, jog gali formuotis vakcinos juodoji rinka“, – ketvirtadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus. Jo teigimu, šiuo metu nėra duomenų, kad toks procesas vyktų Lietuvoje, tačiau rizika dėl to kyla.

Kelionių organizatoriai įvardija ne vieną priežastį, dėl kurios ryžtasi palengva atnaujinti užsakomuosius skrydžius. Tarp jų – ne tik prasidėjusi vakcinacija, bet ir keliauti norintys ir galintys asmenys bei vis didesnis Covid-19 persirgusiųjų, kurių Lietuvoje vien oficialiais duomenimis – daugiau nei 110 tūkst. – skaičius, skelbia kelionių agentūra pranešime žinisklaidai. Taip pat bandoma atsižvelgti ir į naujų laikinų namų kur šilčiau ieškančių gyventojų poreikius.

Valstybės kontrolė šiemet didelę dalį numatomų darbų sieja su koronaviruso COVID-19 pandemijos pasekmėmis ir su tuo susijusiais valdžios veiksmais, teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas. „Sudarydami 2021 metų veiklos planą orientavomės į tris mūsų nusistatytas prioritetines kryptis – ekonomikos skatinimo priemones, įrodymais grįstą valdymą ir saugią aplinką bei sveiką visuomenę.

Didmeninės elektros rinkos kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse 2020 metais buvo rekordiškai žemos, pranešime žiniasklaidai skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak jos, įspūdingas kainų sumažėjimas fiksuotas ir kitose „Nord Pool“ elektros biržos kainų zonose. Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje 2020 metais buvo 34 euro už megavatvalandę (MWh), Estijoje – 33,7 euro už MWh.

Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai šį laikotarpį nėra dirbę samdomo darbo Lietuvoje ir neturi jokio nedarbo socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė. „Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis yra rekordiškai išaugęs, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Daugiau nei 222 tūkstančiai eurų – tiek gauta už UAB „Stotis“, kuri valdo Gargždų autobusų stotį, akcijas. Šis sandoris – tai dar vienas žingsnis naujos rajono centro autobusų stoties link. Visos gautos lėšos bus panaudotos šio pastato statybai, rašoma Klaipėdos rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Tikimasi, kad naujoji stotis duris atvers jau šiemet. Kaina už akcijas viršijo lūkesčius Sprendimą parduoti akcijas Taryba priėmė 2019 metų gegužę.

Lietuvos priklausomybė nuo importuojamos energijos turi neigiamą poveikį Lietuvos gyventojų gerovei ir mažina Lietuvos energetinį saugumą bei ekonomikos tarptautinį konkurencingumą. Todėl energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra vienas svarbiausių ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos tikslų, kuris, tuo pačiu, prisideda prie klimato kaitą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, energetinio skurdo ir energetinio saugumo tikslų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Siekdama sukurti teisingą mokesčių sistemą Finansų ministerija kvietė įvairias organizacijas pateikti konkrečius pasiūlymus dėl mokesčių lengvatų peržiūros. Šiandien jai pasiūlymus pateikė Lietuvos verslo konfederacija (LVK). LVK viceprezidentas, finansų analitikas, ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad lengvatos nėra blogai, tačiau jos turėtų būti tikslinės, pavyzdžiu skirtos taupyti, nukreiptos į ekonomikos plėtrą ar žmonių gyvenimo pokyčius.

Šalčiausiomis pastarosiomis paromis dujų šilumos gamybai suvartota dukart daugiau nei sausio pradžioje. Vertinant vidutinį šilumos energijos gamybos poreikį, dujų suvartojimas padidėjo nuo 43 iki 78 gigavatvalandžių (GWh) per parą, rodo gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ duomenys.

Dėl koronaviruso pandemijos apsipirkimai internetu Lietuvoje pernai išaugo apie 80 proc., rodo „Swedbank“ duomenys. Banko atstovai tvirtina, kad dėl įpročius pakeitusių pirkėjų interneto prekyba per metus padarė 2-3 metų pažangą. Praėjusiais metais banko klientai vietinėse e. parduotuvėse įsigijo prekių už daugiau kaip 1 mlrd. eurų, kai 2019-aisiais šios išlaidos sudarė apie 580 mln.

Lietuvai nereikėtų bijoti skolintis ir palaikyti ekonomiką, nes koronaviruso krizės metu svarbiausia išsaugoti darbo vietas, sako finansų ministrė. Anot Gintarės Skaistės, palaikyti ekonomiką ir vartojimą skatina ir tarptautinės organizacijos, o to nesiėmus, žlugtų verslai ir būtų prarastos darbo vietos, kas atneštų didesnę žalą, nei paaugusi skola.

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pernai gruodį pradėjęs vadovauti Darius Vedrickas sako, kad didžiausia viešųjų pirkimų problema yra nepakankama dalyvių kompetencija, todėl bus siūloma apmokyti bei atestuoti ir viešuosius pirkimus rengiančius, ir juos kontroliuojančius darbuotojus. Pasak D.Vedricko, reikia iš esmės keisti viešųjų pirkimų DNR, nes šiuo metu orientuojamasi į jų procedūras, o ne rinkos analizę.

Pernai ministrų pavaldinių algos kai kuriose ministerijose viršijo vadovų atlyginimus, skelbia laikraštis „Lietuvos rytas“. Naujoji Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė leidiniui teigė, kad tokia situacija galėjo susiklostyti dėl didesnio pavaldinių stažo ir papildomo darbo krūvio per pandemiją. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga per mėnesį uždirbdavo 4,3 tūkst. eurų, o kai kurie jo pavaldiniai – vos ne dvigubai daugiau.

Pernai į prastovas išleistiems ir po karantino iš jų grįžusiems darbuotojams valstybė išmokės 820 mln. eurų subsidijų. Didžioji jų dalis – 630 mln. eurų – bus išmokėta darbuotojams, grįžusiems iš prastovų, o dar 190 mln. eurų – buvusiems prastovose per karantiną. Subsidijos buvo mokamos, kad įmonės išsaugotų darbo vietas. Šiemet joms numatyta kur kas mažiau – 180 mln. eurų.

Ekonomistai pastebi, kad kuo ilgiau tęsis karantinas tuo daugiau sulauksime neigiamų jo padarinių, augs nedarbas ir bankrotų skaičius. Gyventojams jau dabar nusibodo laikytis ribojimų, tad išsiplės šešėlinė veikla. Visgi, anot jų, greitas karantino švelninimas, o po jo prasidėjęs trečiasis karantinas gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Liepkalnio ledo areną Vilniuje projektuos bendrovės Projektų rengimo centras ir „Tiksli forma“, pranešė miesto savivaldybė. Kaip BNS informavo savivaldybė, 330 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartis su įmonių konsorciumu  pasirašyta trečiadienį. Pagal ją projektas turi būti parengtas 2022 metais.

Koronavirusas ir dėl jo įvesti griežti karantino suvaržymai Lietuvoje kasdienį gyvenimą pakeitė iš esmės. Dėl įvestų Covid-19 valdymo priemonių kenčia verslas. Mažieji prekybos tinklai savo paslaugas gali teikti itin ribotai: prekes klientai gali atsiimti tik iš anksto jas užsakę internetu. O didieji prekybos tinklai prekybos savo veiklą vykdyti gali, tačiau tik užtikrinant saugumo reikalavimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasirašė įstatymo pataisas, numatančias tikslines išmokas Europos Sąjungos sankcijų paliestos Druskininkuose esančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojams, tačiau Prezidentūra teigia, kad tai problemą sprendžia tik iš dalies. „Tai, valstybės vadovo vertinimu, „Belorus“ darbuotojų problemą sprendžia tik iš dalies.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina gruodį, palyginti su lapkričiu, augo 11 proc., panašus brangimas buvo ir kitose Baltijos šalyse, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 45,75 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje elektra taip pat brango 11 proc. iki 45,49 euro, o Latvijos prekybos vietose vidutinė mėnesio kaina padidėjo 9 proc. iki 44,86 euro už MWh.

Laikinai sustabdžius sutartį su bendrove „Sotus derlius“ dėl COVID-19 vakcinos išvežimo šalies gydymo įstaigoms, skiepų išvežimu nuo šiol rūpinsis kita įmonė – „Armila“. Apie tai trečiadienį BNS informavo Ekstremalių sveikatai situacijų centras(ESSC). Jo teigimu, sutartis su kita įmone sudaryta norint užtikrinti kokybišką ir sklandų vakcinos pristatymą, ji sudaryta įvertinus aplinkybes ir laikantis teisės aktų reikalavimų. 12 tūkst.

Vilniečiams svarbūs projektai šiais metais įgyja pagreitį, informuoja miesto savivaldybė. Tarp didžiausių projektų – Tolminkiemio gimnazija, medicinos įstaigos plėtra, sporto kompleksai. Pranešime žiniasklaidai cituojamas Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad sostinėje šiais metais vyks daug statybų. Tolminkiemio gimnazija Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, Tolminkiemio gimnazija – ambicingiausias švietimo infrastruktūros projektas.

Naujo tilto ties Kleboniškio mišku statybos kelia nerimą dėl galimo potvynio, trečiadienį pranešė Kauno rajono savivaldybė. Ši situacija trečiadienį aptarta ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje. „Ledo lytys kai kuriose Neries vietose jau yra sustojusios ir tai kelia nerimą. Nesinorėtų, kad pasikartotų prieš dešimt metų įvykusi situacija“, – savivaldybės pranešime teigė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

Vakcinos nuo koronaviruso įsigijimui iš Vyriausybės rezervo trečiadienį skirta 8,75 mln. eurų. Šios lėšos numatytos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).  Dar 0,81 mln. eurų ministrų kabinetas skyrė savivaldybių išlaidoms kovai su pandemija kompensuoti.  Molėtų rajono savivaldybei skirta 15,4 tūkst. eurų skirta kompensuoti afrikinio kiaulių maro padarinių išlaidas ir kartu padengti bendrovės „Takažolė“ išlaidas.

Dėl karantino nuo pernai lapkričio ir gruodžio negalinčių veikti prekybininkų ir sporto klubų atstovai prašo Vyriausybės svarstyti laipsnišką ribojimų atpalaidavimą. Lietuvos prekybos įmonių asociacija viliasi, kad gerėjant epidemiologinei situacijai, prekybos verslas bus atvertas etapais, pranešė asociacija.  Anot jos, pirmiausia draudimas veikti turėtų būti atšauktas iki 2 tūkst. kv. metrų ploto parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko.

Vyriausybė nutarė nepritarti vadinamajai tryliktai pensijai – vienkartinei 200 eurų išmokai ir teikia tokią išvadą Seimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia pritarianti siekiui gerinti socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjų finansinę padėtį, tačiau nepritaria įstatymo projektui, kurį inicijavo buvę Seimo nariai Vanda Kravčionok ir Zbignevas Jedinskis.

Vilniečiams ypač aktualūs socialinės infrastruktūros plėtros projektai šiais metais įgyja pagreitį. Tarp didžiausių projektų – Tolminkiemio gimnazija, medicinos įstaigos plėtra, sporto kompleksai. Pasak Vilniaus miesto administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, sostinėje šiais metais vyks daug statybų.  Ambicingiausias švietimo infrastruktūros projektas, Tolminkiemio gimnazija, šiais metais iš brėžinių persikels į statybų aikštelę.

Per koronaviruso krizę Lietuvos gyventojai aktyviai perka nekilnojamąjį turtą, todėl daugėja būsto paskolų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Tuo metu kai kurie parlamentarai nuogąstauja, kad ne visi sugebės grąžinti paskolas.

Pirmadienį Lietuvos elektros sistemoje užfiksuotas didžiausias vartojimo pikas nuo 1992 m. Prie išaugusių gyventojų ir verslo energijos poreikių prisidėjo besitęsiantys šalti orai, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Sausio 18 d. tarp 10 ir 11 val. bendras nacionalinis elektros suvartojimas Lietuvoje pasiekė 2075 MWh, rodo preliminarūs Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenys.

Lietuviško kapitalo elektroninių mokėjimų tinklas „Paysera“ plečiasi Ispanijoje – Valensijoje įkurta bendrovė „Paysera Espana“. Veiklą Ispanijoje įmonė pradeda su vietos partneriais, prekybos auksu platforma „Quick Gold“ – ji  paslaugas teiks pagal jungtinės veiklos sutartį, pranešė „Paysera“. Kaip pabrėžė pagrindinis „Paysera LT“ akcininkas Kostas Noreika, įmonė Ispanijoje klientų turėjo jau anksčiau.

Žemės ūkio ministras sako siūlysiantis steigti melioracijos fondą. Pasak jo, lėšų jam galima būtų rasti peržiūrėjus kai kurias mokestines priemones ar lengvatas.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo įmonė „LTG Cargo“ jungiasi su kita grupės įmone Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD). „Lietuvos geležinkelių“ teigimu, taip siekiama koncentruoti kompetencijas ir kurti didesnę vertę grupei. Įmonių susijungimui sausio 19 dieną pritarė „Lietuvos geležinkelių“ valdyba. Planuojama, kad procesas užtruks iki trečiojo šių metų ketvirčio, pranešė įmonė.

Suderinta metinė defliacija Lietuvoje gruodį buvo mažiausia Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje defliacija siekė 0,1 proc., Latvijoje – 0,5 proc., o Estijoje – 0,9 proc., rodo trečiadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 0,3 proc., o vien euro zonoje – mažėjo 0,3 procento.

Dėl tvarumo ir gamta besirūpinančių pirkėjų prekybos tinklas „Rimi“ pradeda prekiauti iš anksto nesupakuotomis, taip pat – tik aplinkai draugiškesnėse pakuotėse supakuotomis švaros ir kūno priežiūros prekėmis, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Jų bus galima įsigyti parduotuvėse Vilniuje – Šiaurės miestelyje ir prekybos centre „Panorama“. Ateityje planuojama „nulio atliekų“ projektą plėsti bei šiomis prekėmis prekiauti ir kitose tinklo parduotuvėse.

„TV pagalbos“ žvaigždė Rūta Filejeva sužinojo netikėtą naujieną. Ji tapo viena iš daugelio Lietuvos gyventojų, kuriai šiais metais teks susimokėti naują nekilnojamo turto (NT) mokestį. Daugiau apie jį domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Mane šokiravo šita naujiena, nes aš nusipirkusi būstą teiravausi, kokia yra ta vertė ir ar man reikės mokėti nekilnojamo turto mokestį. Ir man dabar naujiena, kad tas mano būstas bus pervertintas“, – laidoje „Karštai su tv3.lt“ aiškino R. Filejeva.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pernai gruodį mažiau paskolų išdavė dėl švenčių, o ne dėl koronaviruso krizės, teigia Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.  „Tendencijos (2020 metų gruodį – BNS) neigiamos buvo panašios kaip ir užpernai, sąlygotos švenčių periodo, kai dvi savaites tarp Kalėdų ir Naujųjų Metų nelabai kas vyksta. Rinkoje, matome, ir naujų būstų paskolų, ir vartojimo paskolų, ir įmonių paskolų srautai krito.

Trečiadienį pradėjus veikti valstybės subsidijų smulkiam ir vidutiniam verslui priemonei, kuriai numatyta 150 mln. eurų, parama galės pasinaudoti dešimtys tūkstančių įmonių, o pinigai jas pasieks vėliausiai po 10 dienų, sako Ekonomikos ir inovacijų ministrė. Tuo metu, anot Aušrinės Armonaitės, lengvatinių paskolų paketo užteks maždaug 400-500 įmonių.

Daugiau nei trečdaliui – 34,1 proc. šalies įmonių pernai trūko darbuotojų, o labiausiai – pramonės ir statybos įmonėse, rodo Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa. Darbuotojų kur kas labiau stinga didiesiems darbdaviams: 75 proc. įmonių su 750 ir daugiau žmonių, ir 60 proc. su daugiau nei 50 žmonių pernai sunkiai sekėsi ieškoti tinkamų darbuotojų.  Anot apklausos, dažniausiai sunku rasti tinkamų darbuotojų dėl nepakankamos jų kvalifikacijos (42,9 proc.) bei motyvacijos (26,3 proc.

Ekonomistai neslepia, kad praėjusių metų pandemijos įtaką jusime dar ir šiemet, tačiau 2021-iesiems ekspertai visgi linkę piešti šviesesnį scenarijų – virusas turėtų atslūgti, o kelis įšaldytus šių metų pradžios mėnesius vėliau turėtų pakeisti spartesnis ekonominis atsigavimas. Tiesa, įspėjama ir dėl galimo kainų didėjimo.

„Swedbank“ sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 2,7 proc., tačiau mano, kad 2022 metais jis paspartės iki 4,2 procento. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad prognozė sumažinta dėl besitęsiančios pandemijos.

Valdžiai siūlant įsigyti verslui greitųjų antigenų testų, kuriais darbuotojai būtų testuojami kas savaitę ar dvi, verslo atstovai iniciatyvą linkę vertinti palankiai, tačiau mano, kad lėšomis turėtų prisidėti ir valstybė, rašo portalas delfi.lt.  Jo teigimu, planuojamas testavimas įmonėse leistų trumpinti kai kurių darbuotojų izoliacijos laikotarpį arba jų išvis neizoliuoti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija svarsto galimybę palengvinti savarankiškai dirbančių asmenų padėtį per pandemiją. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad subsidijos priemonė turėtų būti pasiūlyta vasarį.  „Labai nemažai girdime nuogąstavimų savarankiškai dirbančių. Tarsi ne visai mūsų laukas būtų, bet mes vis dėlto norime prisidėti ir spręsti savarankiškai dirbančių žmonių sunkumus.

Nuo pandemijos apribojimų nukentėjęs verslas nuo trečiadienio gali kreiptis paramos iš naujo 180 mln. eurų vertės subsidijų ir paskolų paketo. Paraiškas įmonės gali teikti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje. Praėjusią savaitę Vyriausybei patvirtinus mokėjimo tvarkos aprašą, verslui šią savaitę buvo suteiktos dvi dienos su juo susipažinti.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ šiemet Lietuvoje ir užsienyje suplanavo 90,3 mln. eurų investicijas, rašo portalas vz.lt.  Pasak jo, daugiausia dėmesio įmonė skirs būsto segmentui, taip pat investuos užsienio šalyje, kurios dar neįvardija. Vien Lietuvoje „Hanner“ investicijos turėtų siekti 60,3 mln. eurų, arba 15,5 proc. daugiau nei pernai, kai įmonė investavo kiek daugiau nei suplanavusi – 52,2 mln. eurų.

Greitųjų antigenų testų pirkimo procedūras Europos Komisija (EK) turėtų baigti sausio pabaigoje, informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Lietuva per šį pirkimą siekia įsigyti 600 tūkst. šių testavimo priemonių. „Užbaigus viešųjų pirkimų procedūras ir atrinkus tiekėjus, planuojama sausio mėnesio pabaigoje, valstybėms narėms bus siunčiamos pasirašyti individualios sutartys dėl šių testų pirkimo“, – BNS ministerijos poziciją perdavė SAM Spaudos tarnybos patarėja Lina Zimnickienė.

VšĮ Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai kovodami už savo šeimų išlikimą prašo Prezidento įsigilinti į viešosios įstaigos situaciją ir vetuoti Užimtumo įstatymo su jį lydinčiais teisės aktais pakeitimus. Šiam tikslui darbuotojai išplatino darbuotojų kreipimasi į prezidentą Gitaną Nausėdą.

Koronavirusas darbo rinkai smogė visa jėga. Sausio pirmosios duomenimis, nedarbas mūsų šalyje pasiekė 16,1 procento. Tai – rekordas, kurio Lietuva seniai neturėjo. Bet ar tikrai šie duomenys yra tikslūs? Kokie verslo sektoriai patyrė didžiausis nuostolius, o kurie šventė rekordiškai gerus metus? Apie tai plačiau domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. 2010-aisiais po ekonominės krizės didžiausias fiksuotas nedarbas Lietuvoje buvo 17,8 procento. Tačiau anuomet darbo ieškojo mažiau asmenų nei dabar.

Didesnė minimali alga, į prieškrizinį lygį sugrąžintos biudžetininkų algos, lankstesnis darbas kūdikių susilaukusiems tėvams, nemokamas maitinimas pradinukams – tokius ir kitus darbus per šią kadenciją planuoja įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių pavyko gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus preliminarius pasiūlymus, kaip jos kuruojamoje srityje įgyvendinti dabartinės Vyriausybės programą.

Europos Komisija (EK) pranešė patvirtinusi 156 mln. eurų vertės mokesčių atidėjimo schemą, skirtą nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms Lietuvos įmonėms.  Parama bus teikiama mokesčių atidėjimo ir su jais susijusių likvidumo priemonių forma – mokesčio mokėjimas dalimis, laikotarpiai be palūkanų, mokestinės skolos išieškojimo sustabdymas.  EK padarė išvadą, kad priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams atitaisyti.