Lietuvos kurortai įspėja poilsiautojus: šiemet atostogos brangs

Europos Sąjungai kuriant galimybes narių piliečiams po žemyną judėti laisviau, Lietuvos kurortai išlieka gana ramūs ir mano, kad šią vasarą lietuviai į užsienį dar neskubės. Ir nors šio sezono tikimasi tokio, koks buvo pernai, kurortų atstovai sako dėl pandemijos kol kas nieko tikslaus negali nei planuoti, nei numatyti.

Visgi pastebima, kad šių metų vasarai lietuviai jau ir daug aktyviau rezervuoja, ir planuoja keliones į užsienį.

Mato kelias keliautojų kategorijas

Ingrida Valaitienė, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) vadovė, teigia, kad intensyviausias atostogų rezervavimo laikas – tuoj po Joninių, tad kol kas sunku pasakyti, kokia bus vasara, bet prideda, kad tikimasi geriausio scenarijaus.

„Vasarą dar tikrai sunku yra prognozuoti, nes yra daug kintančių faktorių, ypač karantino metu – ir tarptautinis pasas,  ir skiepai, ir saviizoliacijos terminai.

Bet apskritai manau, kad šią vasarą bus dvi kategorijos keliautojų – tie, kurie skubės tvarkytis dokumentus, kad galėtų greičiau judėti į užsienį atostogauti, o kita dalis bus tie, kurie nenorės rizikuoti ir dėl to rinksis poilsį Lietuvoje. Tai, manome, kad šis sezonas dar tikrai turėtų būti geras kaip ir praėjusiais metais“, – lūkesčius išsako I. Valaitienė.

Ji atskleidžia, kad karantinas ir neaiški ateitis, galima trečioji pandemijos banga, neleidžia net pradėti dėlioti jokių tikslesnių kurorto vasaros planų.

„Mes dabar dar vos tik kelis savaitgalius esame tų žmonių sulaukę, tai net nežinome jų planų ir nuotaikų, lūkesčių šių metų atostogoms.

Jaučiame, kad žmonės planuoja ir didžioji dalis, tikėtina, atostogaus Lietuvoje, bet dar kategoriškai tai pasakyti yra anksti.

Apskritai šiuo metu planuoti nieko visiškai negalime – jei seniau galėdavome kažkiek dėliotis srautus, užimtumą, kainas kurorte, tai dabar nieko nebegalime daryti, nes yra per daug kintančių dalykų“, – neslepia PVRA vadovė.

REKLAMA

Užsiminusi apie kainas, I. Valaitienė patikslina, kad laisvalaikio sektoriaus kainos Palangos kurorte šią vasarą kils, tačiau tai – kasmetiniai pokyčiai, pandemija su tuo neturi nieko bendra.

„Kiekvienais metais ne tik laisvalaikio sektoriuje, bet apskritai, natūralu, kad kainos kažkiek paauga, nes ir sąnaudos kurorte didėja. Tai 5–7 proc. ribose kainos laisvalaikio sektoriuje tikrai gali augti – tai  apgyvendinimas, maitinimas, grožio ir sveikatos paslaugos“, – detalizuoja I. Valaitienė.

Prognozuoja ir ekonominę krizę

I. Valaitienei antrina ir Neringos savivaldybės atstovė spaudai Lina Pusvaškytė. Jos teigimu, numatyti artėjančios vasaros poilsiautojų srautus šiuo metu būtų netikslu, nes pirmiausia tai priklausys nuo bendros situacijos šalyje – ar nedaugės koronaviruso atvejų, kokie bus taikomi ribojimai vasaros metu, ar bus atviros atskirų savivaldybių sienos.

„Šiuo metu turime tik 5 sergančius asmenis mieste ir labai tikėtina, kad ne visi iš jų fiziškai šiuo metu yra Neringoje, o tik deklaravę gyvenamąją vietą, bet visgi likome už raudono brūkšnio, atlaisvinant karantino ribojimus didžiojoje dalyje Lietuvos savivaldybių.

Todėl negali būti vykdomos turizmo veiklos ir išlieka sustabdyti verslai mieste, o, kaip žinia, turizmas mūsų krašto žmonėms – vienintelis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis“, – teigia L. Pusvaškytė.

Neringos savivaldybės atstovė sako, kad aktyvesnis poilsiautojų judėjimas į Neringą prasidėdavo jau pavasarį, tačiau šiemet situacija pasikeitusi.

„Neringos savivaldybė yra uždara tiek atvykstantiems poilsiautojams, tiek išvykstantiems vietos gyventojams. Jeigu ir toliau Neringai bus taikomi tie patys standartai kaip ir kitoms savivaldybėms, kyla labai didelė tikimybė taip ir neišsilaisvinti iš karantino sąlygų, o vietos gyventojams ir pačios savivaldybės biudžetui – ekonominė krizė“, – neslepia L. Pusvaškytė.

Visgi atstovė išreiškia viltį, kad bus atsižvelgta į realiai sergančiųjų ir faktiškai gyvenančių žmonių skaičių Neringoje bei tai, kad turistų srautus nuolat reguliuoja automatizuota įvažiavimo kontrolė. 

REKLAMA

Dėl kainų augimo kurorte ateinantį sezoną L. Pusvaškytė tiksliai neatsako.

„Kainų mažinimą ar didinimą labiau diktuoja tuometinė ekonominė bei rinkos situacija, o siekiant pritraukti daugiau poilsiautojų labiau, atsižvelgiama į pridėtines vertes – infrastruktūros gerinimą, naujoves, įdomius renginius ir kasdienį poilsio komfortą“, – teigia L. Pusvaškytė.

Užsienis ar pajūris?

Kelionių agentūros „Makalius“ vadovas Rimvydas Širvinskas-Makalius neabejoja, kad lietuviai rinksis atostogauti namuose, tačiau atskleidžia, kad tikrai daugiau žmonių domisi ir atostogomis užsienyje.

„,Matant dabartines tendencijas ir vasaros kelionių užsakymų kiekius ir lyginant jas su praeitais metais, šiemet susidomėjimas yra gerokai didesnis. Turbūt jau susigyvenome su pandemija, pripratome prie kelionių reikalavimų ir taisyklių, tai tie, kas jausis drąsiai, tikrai vyks ir į užsienį.

Bet poilsis, tikėtina, bus populiarus ir pačioje Lietuvoje, nes tikrai ne visi jausis saugiai keliaudami. O kurortai – nebūtinai tai bus pajūris, bus ieškoma ir atokesnių apgyvendinimo įstaigų, sveikatingumo kurortų ir kaimo turizmo sodybų tiems, kas norės mažiau kontaktų su žmonėmis“, – teigia R. Širvinskas.

R. Širvinskas prideda, kad atostogoms užsienyje yra pasiruošę jau ne tik turistai, bet ir populiariausi užsienio kurortai.

„Populiariausios kelionių kryptys jau yra pasiruošusios ir žada atverti savo sienas turistams, pritaikyti viešbučius pagal reikalavimus ir laukia sugrįžtant turistų.

Ta pati, pavyzdžiui, viena populiariausių krypčių, Turkija. Ji jau balandžio mėnesį žada priimti mūsų keliautojus, tad žmonės jau per moksleivių atostogas ar Velykų šventes gali keliauti vasaros kryptimis“, – teigia R. Širvinskas.

Kada verta atostogauti?

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad paprastai darbuotojams per metus suteikiama ne mažiau kaip 20 darbo dienų atostogoms (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.

REKLAMA

Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Tiesa, kai kurios darbuotojų grupės turi ilgesnes kasmetines atostogas. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojai ar pareigūnai gali atostogauti nuo 22 iki 37 dienų, skirtingų sričių gydytojai – nuo 26 iki 30, skrydžių vadovai – 35, mokytojai ir mokslininkai – 40, orlaivių pilotai – 41 dieną.

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų. Per atostogas darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis (atostoginiai).

Dažniausiai dalį mėnesio žmogus atostogauja, o dalį dirba, dėl to, už šį laiką mokamas tiek įprastas atlyginimas, tiek atostoginiai. Dėl to, kaip jie skaičiuojami, žmogus atostogų mėnesį gali uždirbti arba didesnę, arba mažesnę sumą, nei gauna įprastai.


Rašyti komentarą...
I
Isgasdinot
2021-03-27 15:31:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jus pirmiau sulaukit tu poilsiautoju tada pleskit
Atsakyti
-3

T
Tuomet
2021-03-27 15:52:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
Labas Latvija.
Atsakyti
-1

G
Geicas
2021-03-27 15:39:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pirmiause nei nesirošem yra pabūti kitur pigiau ir geriau
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (23)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų