Valstybės kontrolė trečiadienį Seime pristatė COVID-19 ligos pasekmių valdymo apžvalgą. Joje apžvelgta, kaip pernai sekėsi Lietuvos ekonomikai, kokios ir kiek žalos ji patyrė.
Du rodikliai kelia nerimą
Kaip teigė Ekonomikos audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Aurita Buragienė, bendroje Lietuvos situacijoje šiuo metu svarbūs trys aspektai. Tai – rekordiškai didelė skola, iššūkių keliantis nedarbas ir mažiausias ekonomikos nuosmukis Europos Sąjungoje (ES).
„Visų ES šalių prisiimti finansiniai įsipareigojimai šiai pandemijai suvaldyti reikšmingai padidino valstybės skolos dydį. Per praėjusių II ir II ketvirtį [Lietuvos] skola padidėjo 6,2 mlrd. eurų. Tokio skolos dydžio nesame turėję. Finansų ministerijos duomenimis, Vyriausybės šiemet dar planuoja skolintis 5,3 mlrd. eurų“, – posėdyje sakė A. Buragienė.
Tačiau didesnis skolinimas, panašu, leido išsaugoti šalies ekonomiką. Jau aišku, kad pernai Lietuvos ekonomikos nuosmukis buvo mažesnis, nei tikėtasi.
„Lygindami situaciją visoje ES matome, kad Lietuva dėl COVID-19 pandemijos praėjusiais metais nukentėjo mažiausiai. Šalies realusis BVP sumažėjo 0,8 proc. ir tai yra vienas mažiausių mažėjimo procentų visoje ES. ES vidurkis yra 6,2 proc.“, – pastebėjo A. Buragienė.
Jos teigimu, pastarąjį faktą nulėmė ir tai, kad pirmoji COVID-19 banga Lietuvai smogė, palyginus nestipriai.
„Taip pat valdžios sektoriaus vykdytos ekonominės skatinimo priemonės ir, žinoma, mūsų šalies maža ekonomikos priklausomybė nuo labiausiai apribotų ir paveiktų veiklų“, – vardijo specialistė.
Tačiau Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį į įtemptą situaciją darbo rinkoje. Kaip rodo statistika, nedarbo lygis Lietuvoje šį sausį siekė 9,6 proc., kai ES vidurkis – 7,3 proc.
„Bedarbių skaičiaus augimą galėjo lemti ir pati pandemija, ir tai, kad praėjusiais metais turėjome rekordiškai išaugusį imigrantų skaičių. <...> Dar stebime didžiulį išaugusį jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbą. Tie žmonės, kurie dirbo prekybos ir aptarnavimo paslaugose, kurios šiuo metu apribotos“, – kalbėjo Buragienė.
„Tikslesnis vaizdas, ką ir sako ekonomistai, matysis šiais metais. Tačiau dabar prognozuojama, kad didės bankrotų skaičius. Be abejonės, situacijos tvarumui didelį poveikį turės vakcinacijos tempai“, – pridūrė specialistė.
Lietuvą lenkia tik Estija
2020 m. Lietuvos skola per pirmus tris metų ketvirčius išaugo nuo 33 proc. iki 45,9 proc. Seimo narys konservatorius Jurgis Razma valstybės kontrolės teiravosi, ar esama dar ES šalių, kurių skolos augimo pagreitis buvo toks didelis.
„Kai mes džiaugiamės, kad mūsų BVP nukrito palyginus nedaug, man atrodo, kad čia reikia matyti tą balansą, kiek mes per tą laiką prasiskolinome ir įliejome viešųjų pinigų į rinką“, – atkreipė dėmesį J. Razma.
„Yra viena šalis, kuri augo taip greitai su savo skola, tai yra Estija. Mes esame antri po Estijos“, – atsakė A. Buragienė.
Tačiau į tai J. Razma juokais atsakė, kad Estijos skola iki pandemjos buvo maža, todėl jai bepigu augti.
„Na, ji buvo maža, tai bepigu augti. Jų kiek padidėjo, turbūt dar ir dabar yra mažesnė, negu mūsų buvo prieš tai“, – sakė Seimo narys.
