Lietuvos verslas

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad gyventojai, vykdantys individualią veiklą, kuri nebuvo įtraukta į apribotų veiklų EVRK sąrašą, tačiau patyrę finansinių sunkumų dėl COVID-19, jau gali kreiptis į VMI dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo. Prašymus pateikti galima per Mano VMI. Patenkinus prašymą, pagalbos priemonės bus taikomos nuo sausio 1 d. „Šiuo metu 2021 m. nukentėjusių nuo pandemijos sąraše yra 98 tūkst.

Praėjusiais metais Korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje negerėjo, nes tam nebuvo skirta daug dėmesio, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Kad progreso labai didelio praėjusiais metais nepasiekėme, tas manęs, gaila, bet nestebina. Nebuvo tam daug ir dėmesio skiriama todėl, kad kovidas, pandemija, buvo ir abejotinų istorijų dėl pirkimų, kažkokių sprendimų, ir tas turbūt taip pat nepadėjo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovė.

Po aštuonis mėnesius trukusio pigimo vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse sausį pabrango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Sausį, palyginti su gruodžiu, jo vertė padidėjo 2 proc. (1,05 euro), tačiau palyginti su praėjusių metų sausiu, pigiausių prekių krepšelis buvo 3,6 proc. (2,03 euro) pigesnis.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradeda nagrinėti skundą dėl Vilniaus universiteto (VU) taikomo ribojimo dirbti dėstytojams, vyresniems nei 65 metai. Šis procesas vyks rašytinio proceso tvarka, pranešė KT. Į KT kreipėsi Vilniaus apygardos teismas.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Minsko režimui uždarytos Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ darbuotojai ketvirtadienį rengia protesto akciją. Planuojama, kad šimto automobilių kolona pajudės nuo Parko tilto, važiuos pro sanatoriją, taip pat M. K. Čiurlionio gatve, tuomet pro sanatorijai priklausantį daugiabutį Gardino gatvėje ir pro „Swedbank“ Druskininkų skyrių.

Šalį užvertus gausiam sniegui, gyventojai puolė pirkti sniego kasimo įrankių – parduotuvės sako, kad kastuvų pardavimai pastarosiomis dienomis išaugo keliasdešimt kartų. Visgi sniego banga sukėlė ne tik rūpesčių susitvarkyti su kritulių gausa, bet ir nemažai džiaugsmo – rogučių ir slidinėjimo įrankių lentynos parduotuvėse taip pat apytuštės.

Dėl gausaus sniego tūkstančiams gyventojų šiomis dienomis likus be elektros, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovai neprognozuoja, kada situacija gali pagerėti. Įmonė pasitelkė maksimalias pajėgas, įskaitant specialistus, kurie įprastai gedimų nešalina. ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas sako, kad situacija šalies pietryčiuose išlieka sudėtinga.  „Pagrindinės priežastys yra šlapias sniegas, krentantis ant medžių.

Prieš kelis dešimtmečius nutiesto betoninio kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją įmanoma baigti 2024-ųjų pabaigoje arba 2025 metų pradžioje, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.  „Įmanoma visą kelią pabaigti iki tol“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pareiškė ministras.   Pasak jo, reikėtų iš naujo įvertinti, ar suplanuotas naujas kelias nėra per platus.   „Ar tikrai turi būti toks kelio plotis, koks yra suplanuotas, toks platus.

Atsižvelgiant į Vyriausybės sprendimą pratęsti karantiną šalyje ir tolimesnius taikomus ribojimus, praktikos egzaminai „Regitroje“ sustabdyti iki vasario 28 d. Kitų paslaugų teikimas išlieka nepakitęs – klientai ir toliau bus aptarnaujami tiek skaitmeniniais kanalais, tiek padaliniuose pagal išankstinę registraciją. Kaip ir nuo gruodžio 16 d., praktikos egzaminai bus atšaukiami etapais, t. y. kas savaitę, atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje ir tuo metu galiojančius karantino ribojimus.

Vilniaus miesto taryba patvirtino 2021-ųjų biudžetą. Po svarstymų komitetuose pakoregavus projektą numatyta, kad pajamos šiemet, palyginti su patikslintu 2020-ųjų biudžetu, augs minimaliai iki 842,478 mln. eurų. Už biudžeto patvirtinimą trečiadienį balsavo 33 tarybos nariai, prieš – vienas, susilaikė – devyni tarybos nariai. Palyginti pirminiame biudžeto projekte, kuris tarybai buvo pristatytas sausio pradžioje, numatytos pajamos buvo 792,403 mln. eurų.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) teigiamai vertina galimybę Lietuvoje įteisinti vadinamąją investicinę sąskaitą – ji supaprastintų taupymui ir investavimui skiriamų pajamų mokesčių administravimą ir taip paskatintų gyventojus aktyviau rūpintis savo finansine gerove bei taupyti ilgalaikiams tikslams.

Šiuo metu vyksta diskusija dėl galimybės atsidaryti slidinėjimo centrams, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Dėl slidinėjimo centrų ta diskusija vyksta ir manau, kad ji dar vyks kelias artimiausias dienas, nes yra keletas niuansų dėl sąlygų, kuriomis galbūt šita veikla lauke ir galėtų veikti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė premjerė. Pasak jos, Vyriausybė nenorėtų tokių centrų atidarymu paskatinti gyventojų judėti tarp savivaldybių Lietuvoje.

Užimtumo tarnyba nutraukia subsidijų už prastovas beveik 400 Druskininkuose veikiančios Baltarusijos valstybinės sanatorijos „Belorus“ darbuotojų mokėjimą – jiems bus mokamos vienkartinės sankcijų taikymo išmokos ir teikiama pagalba įsidarbinant kitur.  Užimtumo tarnyba pranešė, kad Kauno klientų aptarnavimo departamente sudaryta darbo grupė įmonės darbuotojams aptarnauti, kad jie galėtų sklandžiai registruotis ir gauti psichologo konsultacijas.

Gavusi Užsienio reikalų ministerijos specialų raštą Užimtumo tarnyba praneša nutraukianti karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu teikiamą valstybės finansinę paramą VŠĮ sanatorijai „Belorus“ – subsidijas už darbuotojus, esančius prastovose. Sprendimas priimtas vadovaujantis Užimtumo įstatymo pakeitimu sausio 20 d. ir Užsienio reikalų ministerijos dokumentu dėl ribojamų priemonių įmonei, kuriai taikomos tarptautinės finansinės sankcijos.

Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse pusė kelių priklauso valstybei, o kitos – savivaldai, todėl nesant vieno šeimininko jie prižiūrimi netinkamai, sako Valstybės kontrolės (VK) atstovas. Mindaugas Milčiūnas teigia, jog 2019 metais net 60 proc. pagrindinių asfaltuotų Lietuvos kelių buvo blogos arba labai blogos būklės.  VK Ekonomikos audito departamento laikinasis vadovas M. Milčiūnas siūlo tokius kelius revizuoti, o savivaldybėms su Kelių direkcija rasti sutarimą dėl vieno kelių šeimininko.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog per pirmąją savaitę savarankiškos įmonės pateikė per 9,7 tūkst. paraiškų negrąžintinai vienkartinei subsidijai gauti. Apie 7,1 tūkst. paraiškų VMI jau perdavė VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai. Preliminari subsidijų suma šioms įmonėms siekia 16,5 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Įmonės, kurios pateikė paraišką, tačiau šiuo metu neatitinka nustatytų reikalavimų, apie neatitikimų priežastis bus informuojamos asmeniškai.

Šiandien „Regitra“ papildys automobiliams planuojamų gaminti numerio ženklų sąrašą, kuriame – 47 nauji raidžių deriniai iš L raidės. Taigi, automobilių savininkai, išsirinkę norimas raides ir skaičius nuo 001 iki 999, galės įsigyti jiems patinkančią kombinaciją. Pavyzdžiui: LUK 999 ar LUN 007. Daugiausiai „Regitroje“ išduodama automatiškai eilės tvarka priskiriamų numerio ženklų. Tačiau yra dalis klientų, kurie savo automobilį nori paženklinti jiems patinkančia raidžių ir skaičių kombinacija.

Kėdainių miesto A. Kanapinsko g. 10-uoju numeriu pažymėto daugiabučio kai kurie gyventojai skundžiasi, kad turi mokėti už šildymą, nors namuose visai nesišildo ir naujai sumontuoti prietaisai rodo „nuliukus“. Tuo metu namo bendrijos vadovas atkerta, kad už šildymą privalo mokėti visi gyventojai, mat tokia yra šilumos apskaičiavimo metodika. Kreipėsi gyventoja „Rinkos aikštės“ žurnalistas sulaukė minėto daugiabučio gyventojos Dianos laiško, kuriame moteris dėstė problemą.

Lietuvoje daugiau kaip 161 tūkst. gyventojų turi bent po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkstančių – po 2 skolas, o daugiau kaip 10 tūkstančių – po 3 skolas. 823 Lietuvos gyventojai turi po 10 ir daugiau skolų. Vis dėlto absoliučiu skolų rekordininku Lietuvoje laikomas pajūrio gyventojas, kuris šiuo metu yra neapmokėjęs net 209 sąskaitų. Iš viso skolininkai Lietuvoje delsia grąžinti 392,6 mln. eurų: 69 proc. šios sumos skolingi vyrai, 31 proc.

Lietuvoje gausiai iškritęs sniegas sukėlė problemų ir Kauno oro uostui – nuo antradienio vakaro iki trečiadienio ryto čia lėktuvai negalėjo atvykti, o taip pat ir išskristi. Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas informavo, kad laikinai skrydžiai Kauno oro uoste negalėjo būti vykdomi dėl valymo įrangos gedimo.  „Dėl smarkaus snygio ir valymo įrangos gedimo Kauno oro uostas buvo uždarytas visiems skrydžiams nuo antradienio 20.30 val.

Vienas didžiausių Lietuvoje komercinis SEB bankas praėjusiais metais uždirbo 93,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 20,7 proc. mažiau nei 2019 metais (117,7 mln. eurų). SEB banko grupės pelnas mažėjo 20,8 proc. iki 93,1 mln. eurų. Grupės pajamos 2020 metais buvo 209,7 mln. eurų – 5,5 proc. mažesnės nei prieš metus (221,9 mln. eurų), pranešė SEB.

Pranešame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1257  „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“, skelbiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus, Marijampolės, Šiaulių, Utenos, Šilalės ir Mažeikių skyrių reorganizavimas jungimo būdu – prijungiant juos prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno, Panevėžio ir Klaipėdos skyrių (toliau – Reorganizavimas). J...

Aplinkosaugininkams pateikus 48 mln. eurų ieškinį nevalytomis nuotekomis Kuršių marias teršusi kartono gamybos bendrovei „Grigeo Klaipėda“, ji teigia, kad žala aplinkai turi būti nustatyta specialiais moksliniais tyrimais. Įmonės teigimu, Aplinkos apsaugos departamentas žalą apskaičiavo pagal 2002 metais patvirtintą metodiką, tačiau turėjo remtis Europos Parlamento ir Tarybos 2004 bei 2000 metų direktyvomis.

Lobistų siūlymas į degalinių parduotuves grąžinti lengvą alkoholį tęsia savo kelią Seime. Su juo susipažinę parlamentinė frakcijos – taip pat ir valdančiųjų – tokio pasiūlymo neatmeta. Jo taip pat neatmeta ir konservatorių paskirto Arūno Dulkio vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iš valstybės institucijų siūlymui į degalines grąžinti lengvą alkoholį atvirai nepritaria tik Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas.

Lietuvoje dėl gausaus snygio elektros antradienio pavakarę dar neturėjo apie 21 tūkst. namų ūkių – daugiausia Alytaus ir Vilniaus regionuose.  „Naujausiais, 18 val. duomenimis Lietuvoje be elektros yra apie  21 tūkst. namų ūkių“, – BNS nurodė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.  Daugiausiai skirstomojo elektros tinklo gedimų toliau fiksuojama Alytaus ir Vilniaus regionuose. Alytaus regione be elektros likę apie 8 tūkst.

Ekologija, tvarumas, atsinaujinanti energetika – šiuo metu ne tik viso pasaulio, bet ir Lietuvos prioritetas. Nors  visas pasaulis susiduria su pandemija, kuri grasina ekonomine krize, tačiau Lietuvai tai neturėtų trukdyti investuoti į žaliosios ekonomikos sprendimus. Tačiau jeigu ši nesiims ryžtingų sprendimų atsiliks nuo ES ir taps priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų.

Prieš kiek daugiu nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus TV bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuojamas, tačiau atliktos ekspertizės išvadose teigiama, jog būtina iš esmės rekonstruoti tiek pagrindinę pastato konstrukciją, tiek vidaus infrastruktūros tinklus. Šiuos klausimus šiandien susisiekimo ministras Marius Skuodis nuotoliniu būdu aptarė su AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, valdančios šį bokštą, vadovybe.

Praėjusiais metais techninių apžiūrų (TA) stotyse apsilankė  kiek daugiau nei 700 tūkst. lengvųjų (M1 klasės) transporto priemonių, iš kurių 50,6 proc. buvo įvertintos kaip neturinčios jokių didelių trūkumų, praneša Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“. Patikrintų 52,4 tūkst. N1 arba lengvųjų komercinių automobilių „sveikata“ simboliškai geresnė – pirmuoju bandymu teigiamas kontrolierių išvadas gavo beveik 54 proc. mašinų.

Praėjusių metų pabaigoje daugelis darbuotojų galėjo džiaugtis didžiuliais atlyginimais. Net 44 šalies įmonės išmokėjo algas, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Ankstesnį mėnesį tokių bendrovių buvo vos 6. Tai rodo naujausi „Sodros“ duomenys apie praėjusių metų gruodį darbuotojams išmokėtų atlyginimų vidurkius. Didžiausią atlyginimų vidurkį – 28,8 tūkst.

2021 metais daugelis įmonių planuoja didinti darbo užmokestį. Viena iš priežasčių yra ta, kad daugelyje sektorių trūksta darbuotojų.  Ekonomistas Nerijus Mačiulis TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė, kad tie sektoriai – pramonė, logistika, statybos ir informacinių bei komunikacijos sektoriai.  „Būtų sunku įsivaizduoti tokioje aplinkoje, kai darbuotojų trūksta, kad atlyginimai nedidėtų.

Prokurorai patikslino ieškinį dėl galimai padarytos žalos – jis išaugo daugiau kaip dešimt kartų nuo to, kuris skelbtas pradžioje. Jį žadama pateikti teismui artimiausiu metu. „Grigeo Klaipėda“ stebisi tokiu ieškiniu ir teigia, kad jų inicijuotas ir apmokėtas tyrimas rodo, kad tokio dydžio žala nebuvo padaryta. Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė apie tai pranešė asmeninėje Facebook paskyroje.

Šio mėnesio viduryje po prezidento sušaukto Užsienio reikalų koordinacinės tarybos posėdžio jo vyriausioji patarėja užsienio reikalams Asta Skaisgirytė teigė, kad „reikia parengti ilgalaikę Lietuvos strategiją Baltarusijos klausimu“. Tai derėtų suprasti, kaip pripažinimą, kad ligšiolinė Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu nebuvo rezultatyvi.

Lietuvos paštas perspėja, kad dėl gausaus sniego ir dėl to pablogėjusių eismo sąlygų, gali sutrikti laiškininkų bei kurjerių darbas, todėl gyventojus korespondencija, laiškai bei siuntos gali pasiekti vėliau. „Kurjeriai bei dalis laiškininkų pas gyventojus vyksta automobiliais, todėl prastos eismo sąlygos tiesiogiai liečia jų darbą.

Pradėjus elektros liberalizavimą buitiniams vartotojams, šalies verslo įmonės taip pat ėmė domėtis rinkoje esančiomis galimybėmis bei savo turimomis elektros tiekimo sąlygomis. Didžiausias sujudimas stebimas tarp tų, kuriems vis dar taikomas garantinis elektros energijos tiekimas, o iš nusprendusių pasinaudoti nepriklausomo tiekėjo paslaugomis 40 proc.

Lietuvai atsisakius įsigyti Europos Komisijos (EK) papildomai siūlomų „Moderna“ vakcinų dozių, kai kurie Lietuvos verslo atstovai sako, kad įmonės buvo ir yra pasiruošusios nupirkti vakcinas nuo koronaviruso ne tik už savo lėšas, tačiau net ir už didesnę kainą, rašo portalas delfi.lt.  Prieš kurį laiką Vyriausybė atsisakė EK siūlymo įsigyti papildomas 310 tūkst. dozių „Modernos“ vakcinų.

Aplinkos ministerija antradienį perspėjo, kad Europos Komisija gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, jei Seimas nepanaikins ankstesnės kadencijos metu įvesto draudimo vienam asmeniui įsigyti daugiau kaip 1,5 tūkst. hektarų miško. Ministerija pranešė, kad Europos Komisija yra paprašiusi Lietuvos paaiškinimo, nes įtaria, kad toks ribojimas gali riboti laisvą kapitalo judėjimą.

Tiek Lietuvoje, tiek užsienio rinkose sausio mėnesį pastebimai išaugo grūdų supirkimo kainos. Kai kur jos pasiekė nuo 2013 m. nematytus rekordus. Specialistai pastebi, kad dėl to jau dabar brangsta kai kurie maisto produktai, o netrukus jų kainų augimas gali dar labiau išryškėti. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, antrą sausio savaitę vidutinė kviečių supirkimo kaina Lietuvoje siekė beveik 197 eurus už toną.

„Arvi“ grupės įkūrėjas Vidmantas Kučinskas pirmadienį informavo kreditorius, kad per mėnesį kreipsis į teismą, prašydamas iškelti asmeninio bankroto bylą, praneša portalas 15min.lt. Pats verslininkas irgi patvirtino, kad ketina bankrutuoti.  „Raštai išėjo, reiškiasi, patvirtinu. Daugiau į klausimus neatsakinėsiu, gal vėliau. Dabar truputį sergu ir ne viską žinau, čia advokatai dirba“, – sakė V. Kučinskas.

Naudoto automobilio ieškantys vairuotojai už turimą pinigų sumą siekia įsigyti kuo geresnį variantą – tokį modelį, kuris tenkintų kuo daugiau poreikių. Tačiau specialistai pastebėjo, kad ne visi džiaugiasi nauju pirkiniu. Tad patarė būsimu pirkiniu atidžiai pasidomėti, ypač automobilio rida, taip pat išskyrė, kokius automobilius lietuviai pernai dažniausiai rinkosi.

Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (VVSSF) pasirašė sutartis su 43 mokslinių ir prevencinių projektų bei 10 socialinių kampanijų, kuriomis bus siekiama stiprinti Lietuvos visuomenės sveikatą, vykdytojais. Atviro konkurso metu atrinktų su sveikata susijusių iniciatyvų finansavimui iš viso bus skirta 3,2 mln. eurų.  Moksliniai ir prevenciniai projektai sieks pozityvaus pokyčio dviejose prioritetinėse srityse – sveikos gyvensenos ir psichinės sveikatos.

Lietuvos pramonės įmonių lūkesčiai pirmajam šių metų ketvirčiui dėl išplitusios antrosios pandemijos bangos ir gruodžio mėnesį įvesto griežto karantino smuko, tačiau mažiau nei per pirmąją pandemijos bangą, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) skelbiamas šalies gamintojų lūkesčių indeksas. 69 proc.

Dėl karantino įvesti įmonių veiklos apribojimai turi būti proporcingi ir nesuteikti nepagrįstų privilegijų vieniems verslo atstovams, diskriminuodami kitus, sako Konkurencijos tarybos vadovas. Pasak Šarūno Keserausko, tai ypač svarbu, kad krizei pasibaigus neatsirastų ar nepadidėtų privilegijuotoje padėtyje atsidūrusių ūkio subjektų rinkos galia, kai prastesnėje padėtyje buvę jų konkurentai patyrė didelių nuostolių ar net buvo priversti pasitraukti iš rinkos.

Įvairioms šalims dėl koronaviruso pandemijos keliant papildomus reikalavimus keliautojams, Lietuvos oro uostai ruošiasi sudaryti galimybę keleiviams atlikti koronaviruso testus prieš arba po kelionės dar oro uostuose. Anot Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, poreikį testavimo galimybėms oro uostuose išsakė ne tik keleiviai, bet ir oro bendrovės, todėl būdų, kaip tai daryti, ieškota nuo praėjusio rudens.

Sekmadienį paleidusi į kosmosą raketą „Falcon 9“ su rekordiniu – 143 – palydovų kroviniu, privati JAV bendrovė „SpaceX“ iškėlė ir lietuvių įmonės „NanoAvionics“ kūrinį.  Kaip pranešė bendrovė, Lietuvoje sukurtas mažasis palydovas „Charlie“ yra pirmasis iš dviejų „NanoAvionics“ palydovų, sukurtų JAV radijo dažnių ir duomenų analizės bendrovės „Aurora Insight“ užsakymu. Jis pakils į Saulės sinchroninę orbitą (SSO), esančią 600–800 km aukštyje.

Lietuvoje Vyriausybei siūloma pratęsti karantiną iki vasario 28 d. Iš karantino ketinama išeiti palaipsniui, atsižvelgiant į sergamumą Covid-19 šalyje. Prioritetinėmis sritimis bus laikoma sveikatos apsauga, švietimo paslaugos bei atlaisvinimai verslui. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo informacija, kokius siūlymus ji teikia Vyriausybei. Pateikiame visą ministrės įrašą, publikuotą socialiniame tinkle.

Prezidentui, premjerei ir finansų ministrei prakalbus apie mokestinių lengvatų naikinimą, visų akys pakrypo į ūkininkams skirtą dyzelinį kurą. Mat užraukus šią privilegiją, kasmet biudžete susitaupytų po 115 milijonų eurų. Bet Lietuvos ūkininkai savo verslams jau rašo nekrologus. Tuo metu taip pat gali būti peržiūrėta visiems pensininkams, jaunoms šeimoms ir kitoms socialinėms grupėms svarbi eilutė – PVM lengvata šildymui. Jos gali nebelikti.

Vilniuje suplanuotas naujas gyvenamųjų dangoraižių tipo projektas, į kurį ketinama investuoti 28,5 mln. eurų. Pagal užsienio pavyzdžius plėtojami du 20-ies aukštų daugiabučiai prisidės prie Vilniaus dangoraižių centro kūrimo, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg“ projektas, kurio bendras plotas siekia apie 22 tūkst. kv. m., vystomas Viršilų g., šalia pagrindinių mikrorajono arterijų – Laisvės ir Pilaitės prospektų.

Klaipėdoje pradėtos 15 mln. eurų vertės logistikos ir paslaugų komplekso statybos. Projektą įgyvendinanti transporto priemonių nuomos įmonė „Aug Rent“ teigia, kad centre planuojama įkurdinti sandėlius, automobilių remonto centrą, biurus ir prekybos patalpas.  „Strategiškai patogi vieta kol kas nėra pakankamai išnaudojama, nors jos įveiklinimo potencialas yra labai didelis“, – pranešime sakė „Aug Rent“ vadovas Darius Gedgaudas. 26 tūkst. kv.

Mažos gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai galės veikti Vilniuje kuriamame Gamybos inovacijų slėnyje. Į jį bus investuota apie 10 mln. eurų. Tikimasi, kad slėnyje iki 2023-ųjų vidurio galės įsikurti daugiau nei 200 Lietuvos ir užsienio valstybių įmonių bei fizinių asmenų. „Nedidelės gamybos įmonės, gamybos technologijų startuoliai ir pavieniai inovatoriai iki šiol neturi vienos erdvės savo veiklai ir jos auginimui.