Lietuvos verslas

Įsibėgėjant šiltajam sezonui, gyventojai, turintys nuosavus gręžinius ar šulinius, turėtų atkreipti dėmesį į vartojamo vandens kokybę, praneša didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“. Įmonė pastebi, kad šuliniuose esantis vanduo dažnai būna užterštas įvairiomis bakterijomis, azoto junginiais ir kitomis žmogaus sveikatai žalą darančiomis medžiagomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kaunas penktadienį pradėjo skiepyti nuo COVID-19 įmones, kuriose dirba per 100 darbuotojų, Vilniuje ir Klaipėdoje tai žadama daryti vėliau. Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybių atstovai tvirtina besivadovaujantys ministro įsakymu, kuriuo pradžioje įpareigojama paskiepyti statutinius pareigūnus, mažmeninės prekybos atstovus ir kitus asmenis, vykdančius gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas ir dirbančius kontaktiniu būdu, nustatytus vadinamajame 1.20 prioritete.

Užgeso tautinio paveldo ir maisto restoranų „Bernelių užeiga“ ilgametės vadovės J. Kubolienės gyvybė, praneša jos kolegos restorano paskyroje socialiniame tinkle. „Netikėta ir nenusakomai skaudi žinia pasiekė mus, kad į Amžinybę išėjo mūsų ilgametė darbuotoja, direktorė, kolegė ir draugė Jolanta Kubolienė... Žodžių nepakaks apibūdinti Jolantos veiklumo, iniciatyvumo ir gyvybingumo ir joks laikas nenuneš į užmarštį šio šviesaus Žmogaus atminimo. Ilsėkis ramybėje, miela Jolanta.

Baltarusijai ketvirtadienį pirmą kartą istorijoje atjungus linijas su Lietuva, energetikos bendrovių atstovai sako, kad tai neturėjo įtakos elektros kainai Lietuvoje.   Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga sako, kad bandymas tiesioginės įtakos kainai neturėjo, nes komerciniai srautai iš Baltarusijos  buvo lygūs nuliui.

Nedarbas Lietuvoje ir toliau turėtų mažėti, jei nebus didesnių karantino suvaržymų, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, nedarbas mažėja dėl sezoniškumo, tačiau situacija išlieka sudėtinga dėl koronaviruso pandemijos ir karantino. „Pavasarį kiekvienais metais registruojama daugiau laisvų darbo vietų, pradedami registruoti sezoninio darbo vietų pasiūlymai ir nedarbas tiesiog natūraliai pradeda mažėti.

Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius neteisėtai prašė sustabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį, todėl turės atlyginti daugiau kaip 80 mln. eurų žalą, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį tenkino „Vilniaus prekybos“ ieškinį ir priteisė iš M. Marcinkevičiaus 81,25 mln. eurų dydžio žalą, teigiama „Vilniaus prekybos“ pranešime.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos kilo jau trečią mėnesį iš eilės. Kaip ir tikėtasi, kovą paspartėjo metinė infliacija. Palyginti su balandžio mėnesiu kovą ji pasistiebė 1 proc. punktu ir siekė 1,6 proc. Nuo pernai balandžio neigiamoje zonoje lindėjusi metinė prekių infliacija išsiropštė į teigiamą zoną ir siekė 0,6 proc., o paslaugos buvo 4 proc. brangesnės nei prieš metus, rašoma pranešime.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pernai buvo 7,7 proc. – 1,7 procentinio punkto mažiau nei 2019 metais. Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 215 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis pranešė Statistikos departamentas. Gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, mieste pernai buvo 7,2 proc.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“, praėjusiais metais uždirbusi 13,3 mln. eurų grynojo pelno, akcininkams dividendais siūlo išmokėti 7,884 mln. eurų, arba 0,12 euro už vieną akciją. Dėl šio siūlymo bendrovės akcininkai spręs per balandžio 30 dieną vyksiantį eilinį visuotinį susirinkimą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Grigeo“. Išmokėjus dividendus, „Grigeo“ liks 31,1 mln. eurų nepaskirstyto pelno. Dar 36,3 tūkst.

Beveik keturis mėnesius uždaryti prekybos centrai ir prekybos vietos skaičiuoja nuostolius ir karantino neišgyvenusius nuomininkus, rašoma pranešime spaudai. Ieškodami būdų veikti prieš keletą savaičių Vyriausybei prekybos centrai (PC) pristatė beveik dešimtį papildomų saugumo priemonių, kurios mažintų bet kokias viruso rizikas, tačiau ketinimas atidaryti prekybą nuo balandžio 12 d. buvo atšauktas.  „Prekybos centrai vienareikšmiškai turėtų būti prilyginti prekybos maistu vietoms.

Praėjusiais metais būstą su paskola įsigyjantys gyventojai reikšmingai padidino pradinio įnašo sumą – ji išaugo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė vidutinę 23 tūkst. eurų sumą, rodo „Swedbank“ duomenys, rašoma pranešime spaudai. Visgi, jei įsigyjamas pirmasis nuosavas būstas, pradinio įnašo kaupimas gali atrodyti kaip nemenkas iššūkis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai pandemija dar tik buvo bepradedanti stabdyti aviacijos sektorių, bendras skrydžių skaičius mažėjo 52 proc., buvo aptarnauta 23,6 tūkst. skrydžių. Tuo metu 2020 m. pirmąjį ketvirtį – 49,2 tūkst. skrydžių, rašoma pranešime spaudai. „Kovo pabaigoje prasidėjęs aviacinės vasaros sezonas leidžia tikėtis didėjančių skrydžių srautų.

Pandemija ir karantinas privertė dalį ūkininkų, daugiausia smulkių ir vidutinių, persiorientuoti į elektroninę prekybą – ūkininkų gaminamos produkcijos įsigyti internetu buvo galima ir anksčiau, tačiau dėl pandemijos ištuštėjus prekyvietėms, turgeliams, nevykstant mugėms ir kitiems renginiams, prekyba internetu išaugo kelis kartus, rašo portalas valstietis.lt.  „Ūkininkai vis daugiau informacijos apie savo produkciją skelbia internete. Internetinė prekyba žymiai pagyvėjo.

Pernai pavasarį Lietuvoje elektroninių pinigų licenciją gavusi bendrovė „Nikulipe“ per dvejus metus šalyje ketina samdyti apie 50 darbuotojų, praneša vz.lt.  Lietuvoje bus įkurta pagrindinė bendrovės būstinė, iš kurios ji ketina plėstis į kitas šalis. Vietinius mokėjimo būdus – sprendimus, kurie perkant internetu leidžia atsiskaityti nenaudojant mokėjimo kortelių, kurianti „Nikulipe“ Lietuvoje įregistruota 2019 metais, tačiau iki šiol beveik veiklos nevykdė.

Kasmet pensinis amžius Lietuvoje ilgėja, o gyventojams tenka dirbti ilgiau, kad galėtų išeiti į pensiją. Vis tik ne visi sukaupia reikiamą pensinį amžių. Tokie gyventojai gauna dvigubai mažesnę pensiją nei tie, kurie turi sukaupę reikiamą darbo stažą.

Seimo darbo partijos frakcija ketvirtadienį, balandžio 8-ą dieną, pateikė siūlymus dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų pakeitimų – siūloma nustatyti 5 proc. PVM tarifą nereceptiniams vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. „Šiuo metu nereceptiniai vaistai gyventojams parduodami su 21 proc. PVM tarifu, kadangi jiems PVM lengvata nenumatyta.

Nuo balandžio 12 d. visam laikui duris užvers ne vienerius metus Vilniuje, Rinktinės g. 38, veikusi parduotuvė „Maxima X“. Paskutinė parduotuvės darbo diena – balandžio 11, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Siekdami patenkinti klientų poreikius apsipirkti greitai ir patogiai arčiau namų, vykdome tam tikrus pokyčius, kurie daugiausiai susiję su prekybos tinklo plėtra ir parduotuvių atnaujinimu.

Lietuvai planuojant iki 2024 metų pabaigos įsigyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą „Independence“ arba kitą panašų laivą, valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ pradeda konsultacijas su rinka, kad geriau pasiruoštų liepą numatytam skelbti laivo pirkimo konkursui.  „Žengiame svarbų žingsnį laivo įsigijimo link, ir mūsų tikslas yra prikviesti kiek galima daugiau rinkos dalyvių sudalyvauti mūsų konkurse“, – BNS komentavo „Klaipėdos naftos“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas.

Nuo karantino ribojimų nukentėjusioms įmonėms subsidijomis ir lengvatinėmis paskolomis šiemet suteikta 58,4 mln. eurų paramos.  Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pradėjusi skelbti išsamią paramos statistiką, teigia, kad iki ketvirtadienio įmonėms paskirstyta 37,4 mln. eurų subsidijų ir suteikta beveik 21 mln. eurų paskolų. Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad nuo šiol duomenys apie išdalintą paramą yra ne tik vieši, bet ir atnaujinami realiu laiku.

Vyriausybei atlaisvinus judėjimo tarp savivaldybių ribojimus, panašu į tai, jog šį savaitgalį Palanga braškės per siūles: po karantino atsidariusiuose kurorto viešbučiuose jau šiandien laisvų kambarių skaičius sparčiai artėja prie nulio, o užimtumas jau nuo penktadienio gali siekti arti 100 proc. „Kaip matome, šį savaitgalį Palangoje bus didžiulis svečių antplūdis“, – „Vakarinei Palangai“ sakė kurorto meras Šarūnas Vaitkus.

Naujienų portalą „15min“ ir naujienų agentūrą BNS valdančios įmonės, iki šiol priklausiusios Estijos bendrovei „Postimees Grupp“, jungiasi su Tomo Balžeko vadovaujama medijų ir skaitmeninio verslo grupe „Media bitės“.  Nauja įmonių grupė Lietuvoje veiks „15min group“ vardu, ketvirtadienį pranešė bendrovė. Po susijungimo 60 proc. „15min group“ akcijų priklausys „Postimees Grupp“, 40 proc. –„Media bičių“ akcininkams.

Nuo balandžio 9 dienos ryto pradedamos teikti COVID-19 testavimo paslaugos greta Palangos oro uosto, rašoma pranešime spaudai. Šalia pajūrio oro uosto keleivių terminalo įsikūrė laboratorinių tyrimų bendrovė „Rezus.lt“ – mokamos testavimo paslaugos čia bus teikiamos derinant jas prie skrydžių grafiko (ir savaitgaliais).  Primenama, kad norint atlikti testą būtent oro uoste reikėtų dar prieš atvykstant arba išvykstant lėktuvu atlikti registraciją svetainėje www.rezus.

Prie Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA), iki šiol vienijusios 6 Lietuvos naujienų portalus, prisijungė TV3 Grupė, valdanti daugiau nei 40 portalų, tarp kurių ir vieną lyderiaujančių – naujienų portalą tv3.lt. „TV3 šiandien jau ne tik televizija – kryptingai investavome ir augome interneto rinkoje.

Reguliariai taupančių šalies gyventojų skaičius per metus šoktelėjo daugiau nei 60 proc., parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Tai patvirtina ir augančios gyventojų indėlių apimtys bankuose – indėliai per metus išaugo penktadaliu. Vis dėlto, nepaisant rekordinių santaupų, jas investuojančių gyventojų dalis tebėra nedidelė.

Jungtinės Karalystės (JK) bendrovei „Cable“ palyginus plačiajuosčio interneto paslaugų kainas daugiau nei 200 šalių, paaiškėjo, kad iš Baltijos šalių internetas pigiausias yra Lietuvoje, brangiausias – Estijoje, rašo „Verslo žinios“.  Lietuva „Cable“ kasmetiniame interneto paslaugų kainų reitinge yra 19 vietoje, Latvija – 27-a, o Estija – 55-a. Tiesa, pernai, palyginti su 2019 metais, Estija smuktelėjo tik dviem laipteliais žemyn arba brangyn, o Lietuva į 19 vietą nusirideno iš aštuntos.

Baltarusijai ketvirtadienio vidurnaktį pradedant šalies elektros energetikos sistemos bandymus, 24 valandoms atjungtos keturios Lietuvą ir Baltarusiją jungiančios elektros perdavimo linijos. Tai pirmas kartas per visą šalies energetikos istoriją, kai atjungiamos visos keturios linijos.

Vis daugiau gyventojų paskiepijama ar perserga koronavirusu ir įgyja imunitetą, atnaujinama vis daugiau lėktuvų skrydžių, o ir judėjimų ribojimai pamažu lengvinami. Dėl to ne vienas susimąsto, kada būtų geriau paimti atostogų, kurios per pastaruosius metus veikiausiai ir taip nebuvo visos išnaudotos. Tačiau verta nepamiršti, kad kai kuriais mėnesiais atostogauti apsimoka labiau, o kai kuriais – visai neapsimoka. Be to, po 3 metų nepanaudotos atostogos išnyksta ir už jas kompensacija nemokama.

Vyriausybei trečiadienį atidėjus planuotą visos prekybos atvėrimą, smulkiųjų verslininkų atstovė sako, kad mažesni prekybininkai jaučiasi apgauti ir reikalauja konkrečių atsakymų iš valdžios. Pasak Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės, Vyriausybė turėtų aiškiai identifikuoti problemas, kylančias dėl smulkaus verslo veiklos, ir pasakyti, kaip jas išspręsti.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, anksčiau trečiadienį kalbėjusi apie numatomą visos prekybos atlaisvinimą, galbūt rėmėsi praėjusio penktadienio duomenimis.

Vyriausybei atšaukus planus atidaryti ne maisto parduotuves prekybos centruose ir turgavietėse, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad verslininkai jaučiasi supriešinti, nes vieni gali prekiauti, o kiti toliau to daryti negali. Pasak jo, prekybininkai iš Vyriausybės pasigenda aiškių argumentų ir kriterijų.  „Verslas jaučiasi supriešintas, nes dalis prekybos veikti gali, dalis negali.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad prekybininkus šokiravo Vyriausybės sprendimas atidėti planuotą prekybos atidarymą. R. Vainienė Vyriausybės posėdyje tikino, kad koronaviruso židinių prekybos vietose yra mažai, o prekybos centrai patys pasiūlė saugumo priemones. „Mums truputėlį šokas.

Nepaisant to, kad praėjusią savaitę buvo žadėta jau atverti didžiuosius prekybos centrus ir juose dirbančias prekybos įmones, trečiadienį ministrų kabinetas persigalvojo ir nusprendė, kad šios prekybos vietos bus toliau uždarytos. Vyriausybės posėdžio metu premjerė Ingrida Šimonytė pripažino girdinti ir suprantanti prekybininkų nusivylimą. Tačiau dėl trečiosios koronaviruso bangos ir didėjančių susirgimų skaičiaus atidaryti prekybos centrų dabar esą negalima.

Daugiau nei 16 mln. eurų vertės Palangos oro uosto lėktuvų kilimo ir tūpimo bei riedėjimo takų ir perono atnaujinimui skiriama 10,25 mln. eurų. Vyriausybė trečiadienį nutarė lėšų skirti iš valstybės biudžeto, laikinai sumažinant kitų susisiekimo  projektų finansavimą. „Aviacijos sritis yra bene labiausiai nukentėjusi nuo COVID-19 pandemijos. Patogus susisiekimas oro transportu yra svarbus šalies ekonomikai atsigaunant po neigiamo pandemijos poveikio.

Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymo pakeitimams, leidžiantiems produktų gamybai naudoti visą pluoštinės kanapės augalą, atsisakant dabartinio apribojimo jį auginti tik pluoštui, sėkloms ir sodininkystei.  Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymu įstatymo projektui pritarta iš esmės, tačiau Seimui jį dar siūloma tobulinti.

Valstybės subsidijos individualioms įmonėms, mažosioms, komanditinėms ir tikrosioms ūkinėms bendrijoms nuo šiol bus apskaičiuojamos ne tik pagal 2019 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM), bet ir pagal jų savininkams, nariams ar dalyviams sumokėtas išmokas ir už jas mokėtiną GPM.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje ėmėsi švelninti karantiną. Nuspręsta panaikinti dalį apribojimų prekybos vietoms, leisti veikti sveikatingumo centrams, sporto ir laisvalaikio paslaugas teikti didesnėms grupėms žmonių. Vis dėlto prekybos centrai vis dar negalės dirbti. Trečiadienį nuspręsta išbraukti reikalavimus, susijusius su prekybos kasų skaičiaus didinimu ir eilių mažinimu, reklamų apribojimais.

Koronaviruso testams pradėjus taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, privačiose laboratorijose testus atliekantiems žmonėms jis neatpigo, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  „Pasinaudojimo lengvata (žmonėms – BNS) neįžvelgiame. Kiek analizavome įmonių, nepastebėjome kažkokio pokyčio iš PVM deklaracijų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė VMI Atrankos ir paramos auditui departamento direktorius Valdas Buginskis.

Blogas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Perfrazuojant šią (kiek nuvalkiotą) frazę pardavimų srityje – blogas tas pardavimo vadybininkas, kuris nenori būti pardavimo vadovu. Esame linkę šį išsireiškimą laikyti teisingu. Jis simbolizuoja ambicijas, norą augti, karjeros siekį. Vis tik, manau, kad nereikėtų šia kliše vadovautis visiškai aklai ir skubėti smerkti kareivius, kurie nenori tapti generolais.

Valstybės taikoma mokestinė pagalbos priemonė nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms gali būti patęsta keturiems mėnesiams – iki rugpjūčio pabaigos, o dar du mėnesius bus galima susitarti su VMI dėl nepriemokų grąžinimo. Tai trečiadienį pranešė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė.

Subsidijų negavo apie 5 tūkst., arba beveik penktadalis jų prašiusių nuo suvaržymų nukentėjusių šalies įmonių, pranešė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė. Editos Janušienės teigimu, šios įmonės neatitiko nustatytų kriterijų.  „Įmonės visiškai neatitiko kriterijų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė VMI vadovė.  Paraiškas paramai šiemet pateikė 24 tūkst. įmonių, prašiusios 54 mln. eurų. 14-kai tūkst. įmonių jau išmokėta 33 mln. eurų.

Verslininko Nerijaus Numos (buvęs Numavičius) netiesiogiai valdomos mažmeninės prekybos tinklų valdytojos „Maxima grupės“ pajamos pernai augo 5,8 proc. iki 4,226 mlrd. eurų. „Maxima grupės“ grynasis konsoliduotas pelnas pernai augo 18,2 proc. iki 152,581 mln. eurų, o pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA), neįskaičiavus vienkartinių įvykių, –  12,4 proc. iki 374,6 mln. eurų, o EBITDA marža – nuo 8,3 proc. iki 8,9 procento.

Kovas prekybininkams ir paslaugų teikėjams buvo geresnis negu vasaris – tą rodo ir didesnė vidutinė vienos dienos atsiskaitymų vertė kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus, rašoma pranešime spaudai. Palankesni rezultatai pasiekti dėl kovą mažesnių ribojimų, kai nuo mėnesio vidurio buvo leista veikti visoms parduotuvėms, turinčioms tiesioginį įėjimą pirkėjams iš lauko. Nors parduotuvės sulaukė mažesnių ribojimų veikti, internetinės prekybos rezultatai kovą nesuprastėjo.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti visų likusių parduotuvių atvėrimą, ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad jos visoje Lietuvoje turėtų atsiverti vienu metu, o ne skirtingai, kaip siūlo Prezidentūra. „Šiandien Vyriausybėje ant stalo bus prekybininkų ir iš esmės visos prekybos sugrąžinimo į veiklą klausimas.

Lietuvoje yra daugiau kaip pustrečio šimto įmonių ir organizacijų, kurios turi bent 500 darbuotojų. Nuo ketvirtadienio, kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė, jie bus įtraukiami į sąrašus tų, kurie bus skiepijami vakcina nuo Covid-19. Taigi, kas bus įtraukti į naujus sąrašus? „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 255 juridiniai asmenys, kurie turi daugiau kaip 500 darbuotojų. Iš viso tokiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirba daugiau kaip 307 tūkst. gyventojų.

Prabėgo pusė pajamų deklaravimo už 2020 m. laikotarpio, kuris tęsis iki gegužės 3 d. Pajamas deklaravę gyventojai gali susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba turi padengti jo nepriemoką, rašoma pranešime spaudai. Pirmuoju atveju susigrąžinamą sumą galima padidinti pasinaudojus valstybės teikiamomis lengvatomis, o antruoju − gali laukti nemalonus santaupas apkarpysiantis siurprizas.

Pasaulyje kilusi koronaviruso pandemija sumažno į Lietuvą ir iš jos siunčiamų laiškų srautą, todėl Lietuvos paštas iš esmės tapo elektroninės prekybos siuntų pristatymo bendrove, teigia jo vadovė Asta Sungailienė.

Seimo praėjusį gruodį nustatytas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) koronaviruso testams, preliminariais skaičiavimais, naudos žmonėms neatnešė, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas. Prekybininkai tvirtina, kad testų kainos dėl didelės konkurencijos nuolat krenta.   „Kol kas nematyti prošvaisčių testų kainų sumažėjimui, tačiau analizuosime Mokesčių inspekcijos duomenis ir kalbėsime su Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuvos banko (LB) valdybai trečiadienį pradeda vadovauti praėjusią savaitę Seimo į šį postą paskirtas Gediminas Šimkus, iki šiol dirbęs centrinio banko valdyboje. Jis pakeitė dvi kadencijas LB vadovavusį Vitą Vasiliauską.   G. Šimkaus kandidatūrą pasiūlęs prezidentas Gitanas Nausėda apibūdino jį kaip puikų ekonomikos ir finansų ekspertą.

Darbuotojų atstovai pastebi, kad karantino metu daugeliui žmonių pasikeitė darbo grafikas, daugelis ėmė dirbti ilgiau nei biure, dažniau jaučiasi pavargę. Anot jų, dabar puikus metas trumpinti darbo dieną, vietoje 8 val. imti dirbti 6 val. Tačiau darbdaviai tikina, kad žengti tokį žingsnį dar anksti. O ekonomistas siūlo spręsti svarbesnes darbuotojų problemas, pavyzdžiui, suteikti pavežėjams visas socialines garantijas.