Lietuvos verslas

Šiais laikais dažnai neįsivaizduojame nė dienos be automobilio. Kelionę į darbą, mokyklą, darželį, gydymo įstaigą ar kitur neabejotinai palengvina nuosava transporto priemonė. Pamirštame autobusų grafikus, bilietų žymėjimo tvarką ir rytines grūstis viešajame transporte, su kuriomis mažiausiai norime vėl susidurti sustreikavus automobiliui. Tiesa, valdomo autoparko būklė svarbi ne tik šeimos poreikiams.

Dėl darbo su COVID-19 ​liga medikams už gruodį skirta 17,3 mln. eurų, pirmadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK). Jos teigimu, sulaukta 252 sveikatos priežiūros įstaigų prašymų skirti priedus 25,5 tūkst. medicinos darbuotojų. Įstatymai numato, kad darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems prevenciją užkrečiamųjų ligų židiniuose, mokamos nuo 60 iki 100 proc. didesnės algos.

Lapkritį įvestas ir gruodį sugriežtintas antrasis karantinas „Sodrai“ turi mažesnę įtaką nei pirmasis karantinas pernai pavasarį, teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. „Padėtis šiuo metu yra tikrai kur kas geresnė nei pernai pavasarį, nepaisant to, kad susirgimų turime daugiau. Didžiausią su pandemija susijusią „Sodros“ išlaidų dalį sudaro išmokos vaikus prižiūrintiems tėvams.

„Swedbank“ Lietuvoje pernai  uždirbo 96,8 mln. eurų grynojo pelno – 19 proc. mažiau nei 2019 metais, kai jis siekė 118,8 mln. eurų. Pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo sumažėjusios pajamos ir padidėję atidėjiniai, pranešė bankas.  „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė sako, jog pandemijos metu bankas pasiūlė pagalbą nuo jos nukentėjusiems klientams.

Valstybės valdomos elektros skirstymo bendrovės vadovas pirmadienį atsiprašė gyventojų, kuriems užtruko elektros atkūrimas po gausiai iškritusio sniego. „Noriu atsiprašyti visų klientų ir visuomenės, kurie tikrai turėjo daug nepatogumų, nemalonumų būdami be elektros. Tikrai labai nuoširdžiai atsiprašau“, – interviu lrt radijui sakė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Mindaugas Keizeris.

Nuo pirmadienio įmonės gali teikti paraiškas mažiau taršiems kuro deginimo įrenginiams. Pagal šį kvietimą skiriama 2,24 mln. eurų, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Paraiškas gali teikti turintieji 1-50 megavatų (MW) šiluminės galios katilus.  Maksimali subsidijos suma – 200 tūkst. eurų, tačiau ne daugiau kaip 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Paraiškos priimamos iki kovo pabaigos.  Tai pakartotinis kvietimas teikti paraiškas.

Nuo pirmadienio Neringos savivaldybė pradeda rinkti 500 eurų vienkartinę rinkliavą už įvežamus triračius ir keturračius. Šią rinkliavą turės mokėti ir poilsiautojai, ir vietos gyventojai, pranešė savivaldybė. Anot jos, tokia rinkliava nustatyta, atsižvelgiant, kad vis dažniau miškuose zujantys keturračiai, triračiai žaloja gamtą – sugadina miško paklotę,  kelia grėsmę saugomam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui, žmonių ramybei bei saugumui.

Opoziciniai socialdemokratai siūlo Darbo kodekse įrašyti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų teisę atsijungti nuo skaitmeninių renginių ne darbo metu. Darbo kodekso straipsnį dėl nuotolinio darbo siūloma papildyti nuostata, kad darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.

Atliktas tyrimas ir darbuotojų atstovai tikina, kad dirbant nuotoliniu būdu, koronaviruso pandemijos metu išnyko riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Darbdaviai nori, kad ir po darbo valandų darbuotojai būtų pasiekiami, tačiau apskaičiuoti jų dirbamus viršvalandžius ir už tai papildomai sumokėti esą sudėtinga. Lietuvoje net 44 proc. gyventojų dirbdami nuotoliniu būdu dirba ilgesnes darbo valandas, rodo „Swedbank“ atliktas tyrimas.

Dėl savaitės viduryje buvusio snygio ir nutrauktų elektros oro linijų sekmadienio vakarą elektros dar neturėjo apie 250 namų ūkių, pranešė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO). Tokių vartotojų daugiausia yra Varėnoje, Druskininkuose, Molėtuose, Švenčionyse, Anykščiuose, Vilniaus rajone, Trakuose, Šalčininkuose. „Gedimų atstatymas tebevyksta – operatyvinės brigados dirbs iki vėlyvo vakaro, kad be elektros energijos neliktų nė vieno kliento“, – teigė ESO atstovas Paulius Kalmantas.

Viena populiariausių investavimo krypčių – nekilnojamas turtas. Tačiau neretai tai reikalauja ir nemažų pirminių investicijų. Į ką atsižvelgti investuojant ir norint nenudegti, papasakojo TV3 televizijos laidoje „Penkių žvaigždučių būstas“ kalbintas finansų ekspertas. Bendrovės „Inrento“ direktorius Gustas Germanavičius pasidalijo populiariausiais investavimo į nekilnojamąjį turtą būdais. „Vienas paprasčiausių ir lengviausiai suprantamų yra būsto pirkimas nuomai.

Prasidėjus 2021-iesiems metams Lietuvos bankai pristatė savo planus, kokius pokyčius žada savo klientams.  Koronaviruso pandemijai pakoregavus iš esmės visus gyvenimo įpročius, prisitaikyti teko ir bankams – klientų aptarnavimą jie šiuo metu organizuoja dažniau nuotoliniu būdu.  Štai „Šiaulių bankas“ skelbia, kad jau nuo sausio 1-osios pradėjo veikti nuotolinis klientų identifikavimas.

Karantino metu daugelis gyventojų apsiperka elektroninėse parduotuvėse. Tačiau ne visi džiaugiasi greitu, maloniu ir kokybišku aptarnavimu. Štai vilnietės Kristinos apsipirkimas elektroninėje „Senukų“ parduotuvėje baigėsi nusivylimu. Tačiau parduotuvės atstovai tikino, kad stengiasi prekes pristatyti kuo greičiau, tad ir nelaukia, kol bus surinktas visas užsakymas.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei prabilus apie mokestinių lengvatų peržiūrą ir naikinimą, akiratyje atsidūrė ir lengvatos ūkininkams. Panaikinus lengvatą ūkininkų naudojamam dyzelinui į valstybės biudžetą kasmet būtų papildomai surenkama 115 mln. eurų. Bet dalis ūkininkų dėl to griebiasi už galvų ir jau kalba apie bankrotą. TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad daugelis ūkininkams skirtų lengvatų yra problemiškos.

Karantinas Lietuvoje – metas, kuomet įvairioms organizacijoms ir socialinėms grupėms kaip niekada reikalinga pagalba. Priekinėse linijose su koronavirusu kovojantiems medikams šalyje į pagalbą stojo savanoriai. Labdaros organizacijoms, kurios rūpinasi pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis, savanorių poreikis taip pat išaugo. Dalis Lietuvos universitetų labdara užsiimančioms organizacijoms pasiūlė pagalbą.

Lietuvos žemės ūkio įmonės ir ūkininkai jau dabar naudoja modernias sistemas ar įrankius, kurie ne tik padeda pagaminti daugiau produkcijos, bet ir sutaupyti pinigų. Tačiau žemės ūkio specialistai pastebi, kad kol kas nuošalyje lieka smulkieji ūkiai. Tad reikia sukurti galimybes, kad ir jie galėtų įpirkti žaliąsias technologijas.

Mažesniuose miestuose reikiamų specialistų nerandantys darbdaviai plečia paieškos ribas. Tad jų darbuotojai važinėja 100 km ar daugiau. Taip pat koronaviruso pandemija parodė, kad tam tikrose srityse galima dirbti nuotoliniu būdu. Tad dalyje darbo skelbimų darbo vieta yra ne konkretus miestas, o – darbas iš namų. Vis tik specialistai pastebi, kad daliai žmonių susirasti darbą trukdo ne maža pasiūla, bet nenoras dirbti.

Šalį užvertus gausiam sniegui, nemažoje dalyje Lietuvos vietovių sutriko elektros tiekimas – dešimtys tūkstančių žmonių net kelias dienas negalėjo gyventi įprasto gyvenimo – susišildyti namų, gamintis maisto, įsijungti televizoriaus ar tiesiog įkrauti telefono. Tai greitai pajuto elektros generatorių pardavėjai ir nuomotojai – jų teigimu, susidomėjimas elektros generatoriais pastarosiomis dienomis išaugo keletą kartų.

Lietuvoje prisnigus išmaniųjų mobilumo paslaugų teikėja „CityBee“ automobilius išsinuomojusiems klientams siūlo ir rogutes. Bendrovė pranešė, kad nuo šiol beveik kas dešimtame Lietuvoje esančiame jų automobilyje bus galima rasti rogutes. „CityBee“ vadovo Kristijono Kaikario teigimu, dalijimosi rogutėmis paslauga klientams papildomai nekainuos.

Šeštadienio rytą elektros Lietuvoje dar neturėjo apie 2 tūkst. namų ūkių.  „Palyginti su vakar diena, klientų be elektros energijos skaičius sumažėjo daugiau nei 5 tūkst. Šio ryto duomenimis, be elektros šalyje lieka apie 2 tūkst. klientų“, – šeštadienį pranešė bendrovės Energijos skirstymo operatorius (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.

Pastaraisiais metais parduotuvėse buvo galima matyti pasikeitimus – plastmasinius, vienkartinius pirkinių maišelius pakeitė popieriniai arba daugkartinio naudojimo, daržoves ir vaisius pradėta siūlyti pakuoti į tinklinės medžiagos krepšelius, atšaukta prekyba plastiko indais, o dar visai neseniai vienas prekybos tinklas pranešė siūlysiantis pirkėjams skystas higienos prekes piltis į atsineštą tarą.

Verslo atstovai tikina, kad jiems per sunku apmokėti darbuotojų koronaviruso testus, todėl prašo valdžios šias išlaidas kompensuoti. Darbdavių organizacijos siūlo įvairius galimus kompensavimo būdus, tačiau valdžios atsakymų kol kas neišgirdo.

Dėl karantino ir kitų ribojimų viešojo maitinimo įstaigos praėjusiais metais ilgą laiką negalėjo priimti lankytojų. Tačiau bent jau akcizų už parduotus alkoholinius gėrimus pernai Lietuvoje surinkta daugiau. Specialistai atsargiai vertina tokias tendencijas ir abejoja, ar jau galima sakyti, kad lietuviai ėmė daugiau gerti namuose. Spiritinių gėrimų akcizų pernai buvo surinkta 35 tūkst. eurų daugiau negu 2019 metais, vyno 42 tūkst. eurų daugiau, o alaus šiek tiek daugiau negu 2 tūkst.

Baltarusijos naftos produktų eksportuotojos „Belaruskaja neftenaja kampanija“ (BNK) krovinių šiemet iš esmės netekusi naftos produktų ir SGD krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ prognozuoja, kad šie metai bendrovei bus įtempti.  Vienas pagrindinių jos veiklą lemsiančių neigiamų veiksnių yra BNK gruodį priimtas sprendimas laikinai stabdyti naftos produktų eksportą.

Vidaus reikalų ministrė konservatorė Agnė Bilotaitė sako, kad pusantro mėnesio šalyje dėl koronaviruso plitimo grėsmės įvesta judėjimo kontrolė tarp savivaldybių galėtų būti atlaisvinama etapais – ribojant keliavimą tik savaitgaliais ir švenčių dienomis, o atlaisvinimo planas turėtų būti svarstomas pirmadienį Vyriausybėje.

Dvi savaites iš eilės jau skelbėme pirmas dvi eksperimento dalis apie pigiausias švaros ir higienos prekes, kurias renkantis nepajutau kokybės skirtumų, o tai leido sutaupyti ne vieną dešimtį eurų.  Su pirmąja eksperimento tema galite susipažinti čia, su antrąją čia. Šį kartą norėčiau pasidalinti įžvalgomis apie pigiausius maisto produktus, kuriuos išbandžiau.

Pažangias Lietuvos įmones pasiekiančios Europos Sąjungos investicijos skatina įmones ne tik prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo, tačiau ir diegti įvairias inovacijas. Ne paslaptis, kad inovacijos dažnai lemia įmonės proveržį ir verslo augimą, taip vis dažniau prisidėdamos prie įvairių verslų įgyjamo konkurencinio pranašumo rinkoje.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 1,3 proc. ir to meto kainomis siekė 48,7 mlrd. eurų. Statistikos departamento teigimu, BVP pokyčiui didžiausią neigiamą įtaką darė apgyvendinimo ir maitinimo bei transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai. Ketvirtąjį 2020-ųjų ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 12,7 mlrd. eurų – 1,2 proc. daugiau nei praėjusių metų liepos–rugsėjo mėnesiais, pranešė Statistikos departamentas.

Elektros penktadienio rytą Lietuvoje dar neturėjo apie 7 tūkst. namų ūkių.  „Šį rytą iš viso Lietuvoje elektros neturi 4 tūkst. namų ūkių mažiau po nakties, turime apie 7 tūkst. dabar“, – BNS pranešė bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.  Pasak jo, daugiausia vartotojų elektros neturi Utenos regione, Alytaus regione daugiausia Varėnos bei Druskininkų teritorijose, taip pat – Vilniaus regione.

Prie Ąžuolyno parko Kauno miesto savivaldybė planuoja įrengti beveik 2 tūkst. vietų nemokamą automobilių aikštelę, kuri galėtų tarnauti ir masinių renginių metu, kai duris atvers šiuo metu rekonstruojama Kauno sporto halė ir statomas S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, informuoja dienraštis „Kauno diena“. „Manome, kad į Ąžuolyną įsiterpęs žemės sklypas neturėtų būti užstatytas kitais statiniais ir tarnautų visiems miesto gyventojams", - kodėl siūloma sklype šalia parko įrengti automobilių aikštelę...

Į „Sodros“ biudžetą 2020 metais, preliminariais duomenimis, surinkta 186 mln. eurų daugiau įmokų nei išmokėta išmokų. „Sodros“ biudžeto perteklius pernai buvo 2,3 karto mažesnis nei 2019-aisiais, kai jis siekė 427,1 mln. eurų. Preliminariais duomenimis, pernai „Sodros“ įplaukos siekė 4,86 mlrd. eurų – 239,9 mln. eurų (5,2 proc.) daugiau nei 2019 metais, tuo metu fondo išlaidos padidėjo 481 mln. eurų (11,5 proc.) iki 4,674 mlrd. eurų, rodo „Sodros“ skelbiami duomenys.

Lietuvoje daugybė darbuotojų neturi darbo ir turi pragyventi iš menkų išmokų, kurioms pinigai skiriami iš visų sumokamų mokesčių. Nepaisant to, į mūsų šalį atsivežama dešimtys tūkstančių darbuotojų iš pigesnių šalių. Darbdaviai dažnai naudojasi jų kalbos nesupratimu, moka mažesnius atlyginimus nei lietuviams ir iš viso slepia mokesčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra per 282 tūkst. registruotų bedarbių.

Kai kuriose Lietuvos vietovėse dėl neatkurto elektros tiekimo susidarė kritinė padėtis, ketvirtadienio vakarą pranešė valstybės valdoma Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Vartotojų be elektros energijos sumažėjo nuo 17 tūkst. (dieną) iki 11 tūkst., tačiau neatstatytose elektros tinklo oro linijų atkarpose situacija išlieka labai sudėtinga ar net kritiška“, – pranešė įmonė.

Neringa padvigubino mokestį pavasarį ir rudenį į Kuršių neriją įvažiuojantiems lengviesiems automobiliams, už keturratį numatytas 500 eurų vienkartinis mokestis. Neringos savivaldybės taryba ketvirtadienį nuo 5 iki 10 eurų pakėlė mokestį lengviesiems automobiliams pavasarį ir rudenį, kartu prailgino laiką, kada didesni tarifai taikomi ir autobusams bei nameliams ant ratų. Brangiau teks mokėti įvažiuojant gegužės 1-31 dienomis bei rugsėjo 16- spalio 30 dienomis.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) dar neturi informacijos, kiek į Baltijos jūrą išsiliejo naftos, kai gruodžio pabaigoje nutrūko žarna Lenkijos koncernui „Orlen Lietuva“ priklausančiame Būtingės terminale.   „Žarna dar nėra rasta. (...) Ji šiuo metu yra kažkur jūroje, todėl mes negalime kalbėti apie tyrimo baigtį“, – Seime žurnalistams sakė AAD direktorė Olga Vėbrienė.  „Pagal techninę specifikaciją mes galime spėti, žinome, kiek gali būti toje žarnoje teršalų.

Ketvirtadienį Neringos savivaldybės taryba patvirtino vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą pakeitimus. Didės mokestis ne tik lengviesiems automobiliams, bet kai kas neišvengs ir 500 rinkliavos.

Astravo atominė elektrinė (AE) yra geopolitinis Baltarusijos ir Rusijos projektas, neatitinkantis tarptautinių branduolinės saugos standartų, teigiama Europos Parlamentui (EP) teikiamos rezoliucijos projekte.  Jam ketvirtadienį 66 balsais už, dviem nariams balsavus prieš, septyniems susilaikius pritarė EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komitetas. Visas EP ketina balsuoti dėl šios rezoliucijos vasario 8-11 dienomis rengiamoje plenarinėje sesijoje, teigiama EP pranešime.

Šią savaitę iškritus ypač daug sniego, prekybininkai sako, kad smarkiai išaugo sniego kastuvų ir kitų sniego valymo, druskos, žvakių bei automobilių priežiūros priemonių paklausa. Prekybos tinklų atstovų teigimu, kai kur beveik visos sniego valymo priemonės  jau išparduotos, prekiaujama tik likučiais pavienėse parduotuvėse.  Kalbamasi su tiekėjais dėl prekių papildymo, tačiau šiuo metu sniego valymo priemonių trūkumas yra jaučiamas visoje rinkoje, teigia prekybininkai.

Be elektros jau antra ar netgi trečia gyvena dalis Lietuvos gyventojų. Ne išimtis Vilniuje, Antakalnio mikrorajone gyvenantis prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis. Jis skaičiuoja, kad namuose elektros nėra jau trečia para ir piktinasi Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) abejingumu. „Suprantu, kad atsitinka įvairių nelaimių, avarijų, egzistuoja force majeure (nenugalima jėga, – red. past.

Nepaisant sumažėjusios šilumos kainos, šaltas sausis ir didesnis šilumos suvartojimas lems ir maždaug 12 proc. didesnes nei pernai sausį Vilniaus vartotojų sąskaitas už šildymą.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) turi siekti didesnės grąžos valstybei, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  Ji su Valdymo koordinavimo centro (VKC) vadovu Vidu Danieliumi ketvirtadienį nuotoliniu būdu  aparė, kaip galima siekti geresnių šių įmonių finansinių rodiklių. „Esame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariai ir tai įrodo, kad peržengėme tarptautinių standartų kartelę bendrovių valdymo srityje.

Ant elektros linijų nuo gausaus sniego nuvirtus medžiams, visoje Lietuvoje be elektros vis dar yra apie 17 tūkst. namų ūkių. Bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) 12 val. duomenimis, Vilniaus regione elektros neturi apie 8,3 tūkst., Alytaus – 3,6 tūkst., Utenos – 3,5 tūkst., Kauno – 600, o Panevėžio – 800 vartotojų.

Trečiadienį Vyriausybė pratęsė karantiną ir gyventojų judėjimo tarp savivaldybių ribojimą iki kovo pradžios. Nors karantinas pratęstas dar mėnesiui, premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad tai nereiškia, jog jis visą mėnesį bus vienodai griežtas. Anot Vyriausybės vadovės, karantino švelninimas bus vykdomas palaipsniui, kiekvieną savaitę iš naujo vertinant epidemiologinę situaciją šalyje.

Iškritęs gausus sniegas sukėlė problemų gyventojams. Vilnietė pasipiktino nevalytais šaligatviais, o į prašymus nukasti sniegą tegavo atsakymą – atsakinga įmonė už tai gaus baudą, bet šaligatvių valymu nesirūpins. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Rasa (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.), kuri neslėpė pasipiktinimo įmonės, atsakingos už sniego valymą, darbu.

Lietuvoje ilgą laiką nematyta balta žiema parodė savo galią – kelininkai pluša valydami kelius, o draudikai skaičiuoja šimtatūkstinius gyventojų nuostolius, patirtus vos per kelias savaitės dienas. „Lietuvos draudimo“ Žalų centro vadovas Mantas Norkus naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad nuo antradienio gyventojai į draudimo bendrovę kreipėsi ne tik dėl patirtų nuostolių avarijų metu, bet taip pat ir suniokotų pastatų.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys valstietis Arvydas Nekrošius siūlo aiškintis aplinkos ministro liberalo Simono Gentvilo asmeninius ryšius su aplinkosaugininku, kuris per savo atostogas ministrui pranešė apie praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale išsiliejusią naftą. „Gal parlamentinei kontrolei patikrinti tuos duomenis.

Trečiadienio vakarą prekybos centre „Molas“ apsipirkti planavę kauniečiai atsimušė į uždarytas duris. Baiminamasi, kad stogo konstrukcija gali neatlaikyti sunkaus sniego sluoksnio – bus organizuojami valymo darbai, bet kol kas neaišku, kada prekybos centras atsidarys. „Girdėjau kad PC „Molas“ užsidaro, nes stogas gali įlūžti nuo sniego“, – tarp pardavėjų sklandančiais gandais dalijosi „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas, pridūręs, kad prekybos centras šiandien dar veikė, bet vėliau užvėrė duris.

Savarankiškai dirbantiems gyventojams liko kelios dienos sumokėti socialinio draudimo įmokas „Sodrai“ už sausio mėnesį. Tik sausio mėnesį sumokėję įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą individualia veikla užsiimantys gyventojai bus laikomi apdraustais vasario mėnesį ir galės gauti ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, į kurias teisė bus įgyta vasario mėnesį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ši krizė gali tapti puikia galimybe iškilti Lietuvos verslui, o kartu ir visai valstybei, kuri iš bendro Šiaurės, Vakarų Europos šalių konteksto kol kas egzaminą išlaiko tikrai neblogai, įsitikinęs „Luminor“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tiesa, tam, kad iš tiesų būtų pasiekta reikšmingų rezultatų, anot ekonomisto, dabar svarbiausia nepralaimėti kovos dėl talentų.