Sveika gyvensena

Ne vienas svajoja apie formulę, kuri jį paverstų laimingu, sveiku, o kasdienybėje padėtų gerai jaustis. Tokią formulę savo gyvenime jau yra atradusi Telšiuose gyvenanti Laima Jurytė-Zakarauskienė, kuri daugiau nei trejus su puse metų kasdienybėje taiko protarpinio badavimo principus. Naujienų portalui tv3.lt Laima sutiko papasakoti, kada prasidėjo jos protarpinio badavimo kelionė ir atskleidė, kiek kilogramų per šį laiką jai pavyko atsikratyti.

Daugelis žmonių nuolat ieško būdų, kaip greičiau užmigti ir geriau išsimiegoti. Vieni renkasi raminančią muziką, kiti – specialius gėrimus ar kvėpavimo pratimus. Tačiau kartais sprendimas slypi visai paprastuose, kasdieniuose įpročiuose, kurių net nepastebime. Vienas iš jų – kojos iškišimas iš po antklodės. Nors tai gali atrodyti keista ar net juokinga, šis veiksmas turi aiškų mokslinį pagrindą.

Visą gyvenimą save jauna ir sveika laikiusi Valerija Kozikaitė pajutusi pirmuosius kūno siunčiamus signalus net nenumanė, kad už prastos savijautos, augančio svorio, bėrimų ir plaukuotumo bei plaukų slinkimo slypi policistinių kiaušidžių sindromo (PKS) diagnozė. Ilgą laiką to nesuprato net medikai, kurių kabinetų duris ji varstė. Mergina pripažįsta – pagrindą į geresnę savijautą padėjo „TikTok“ pamatyti vaizdo įrašai, o paieškos vaisius davė tik po trejų metų.

Po penkiasdešimties daugelis žmonių ima taikstytis su nuovargiu, prastesniu miegu ar silpnesniu kūnu – esą tai natūrali amžiaus dalis. Tačiau gydytoja, endobiogenikos specialistė ir pati save taip įvardinanti ilgaamžiškumo entuziastė Gitana Lapinskaitė sako: būtent toks požiūris ir yra didžiausia klaida. Anot jos, ilgaamžiškumą labiausiai trumpina ne ligos, o kasdieniai, dažnai nepastebimi įpročiai.

Milijonai žmonių visame pasaulyje jau naudoja GLP-1 grupės vaistus, tokius kaip „Ozempic“, svoriui mažinti, tačiau naujausi tyrimai rodo – nutraukus jų vartojimą, rezultatai gali būti laikini. Skaičiuojama, kad visas numestas svoris dažnai sugrįžta maždaug per pusantrų metų, o kai kuriais atvejais – net gerokai greičiau, rašoma express.co.uk. Numestas svoris greitai sugrįžta  Tyrimas, paskelbtas „British Medical Journal“, apžvelgė 37 studijas, kuriose dalyvavo apie 9 tūkst. žmonių.

Turbūt ne vienas yra girdėjęs apie būseną, vadinamą smegenų rūku. Tai tokia savijauta, kai žmogui sunkiai sekasi susikaupti, sulėtėja mąstymas, jaučiamas bendras susikaupimo praradimas. Nors smegenų rūkas nėra liga, tačiau tai būsena, apibūdinanti simptomų rinkinį, susijusį su prastesne smegenų veikla. Plačiau apie šią būklę ir būdus sau padėti naujienų portalui tv3.lt papasakojo mitybos specialistas Mantas Liekis.

Ilgą laiką pasikartojantys pilvo skausmai ir vis dažnėjančios infekcijos pacientei Ritai tapo sudėtingos ir retos diagnozės pradžia. Kauno klinikose atlikus išsamius tyrimus, jai nustatyta Karoli liga – itin reta įgimta kepenų liga, kuri progresuodama gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Ligai pažengus, moteriai Kauno klinikose atlikta kepenų transplantacija. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė doc.

Cholesterolio lygis dažnai atrodo kaip problema, susijusi tik su mityba, tačiau realybė kur kas sudėtingesnė. Net ir žmonės, kurie stengiasi maitintis sveikai, gali turėti padidėjusį cholesterolį dėl kitų, mažiau akivaizdžių priežasčių. Kardiologai pabrėžia, kad širdies sveikatą veikia ne tik tai, ką valgome, bet ir genetika, miego kokybė bei uždegiminiai procesai organizme. Šie veiksniai dažnai veikia tyliai, be aiškių simptomų, todėl problemos gali išryškėti tik vėlyvoje stadijoje.

Cukrus slypi beveik visur – net ir produktuose, kuriuose jo visai nesitikėtume. Tad ar įmanoma jo visiškai atsisakyti ir ką tai daro organizmui? Žurnalistė Melissa Hogenboom nusprendė tai išbandyti pati – ir po šešių savaičių pokyčiai buvo kur kas didesni nei tikėjosi. „Nors paprastai maitinuosi gana sveikai ir daug gaminu namuose, turiu silpnybę saldumynams ir kasdien suvalgau bent vieną ar du šokoladinius saldainius.

Daugelis žmonių rytą pradeda tuo pačiu būdu – garsus žadintuvas, skubėjimas iš lovos ir bandymas kuo greičiau pasiruošti dienai. Tačiau specialistai įspėja, kad būtent toks rytinis režimas gali turėti neigiamos įtakos širdžiai. Pasak garsaus Londono kardiologo dr. Francesco Lo Monaco, ankstyvos ryto valandos organizmui yra vienas pavojingiausių laikotarpių per visą parą. Gydytojas teigia, kad nuo 6 iki 10 valandos ryto širdies ir kraujagyslių sistema patiria itin didelį krūvį.

Greitai, pigiai ir su „holivudine“ šypsena vos per savaitę – tokie pažadai vilioja lietuvius rinktis odontologijos paslaugas užsienyje, ypač Turkijoje, kur gydymas dažnai pateikiamas kaip patrauklus „viskas įskaičiuota“ atostogų paketas. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad prieš priimant sprendimą svarbu įvertinti ne tik kainą ar estetinį rezultatą, bet ir gydymo eigą, tęstinumą bei ilgalaikę priežiūrą.

65 metų ir vyresni Kėdainių rajono gyventojai gali nemokamai išsitirti, ar jiems netrūksta „saulės vitamino“ – pasitikrinti vitamino D koncentraciją kraujyje. Kaip skelbia Kėdainių ligoninė, tyrimui nereikalingas šeimos gydytojo siuntimas, tačiau būtina užsiregistruoti. Šiai Kėdainių rajono gyventojų grupei – nemokami vitamino D tyrimai Vitamino D koncentracijos kiekyje tyrimai šiems žmonėms nemokamai atliekami Konsultacijų poliklinikos 116-ame procedūriniame kabinete.

Šiandien Kelmės kraštą palietė skaudi netektis – po kovos su sunkia liga gegužės 5 d. mirė žinoma 49-erių Kelmės rajono politikė, savivaldybės tarybos narė, opozicijos lyderė Lina Samulytė. Kaip anksčiau šiandien skelbė naujienų portalas tv3.lt, moteris buvo gerai žinoma Kelmėje, aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Lina Samulytė gimė 1976 m. gegužės 30 d., o jos gyvybė užgeso 2026 m. gegužės 5 d., likus vos kelioms savaitėms iki 50-ojo gimtadienio.

Jei po paskutinių kraujo tyrimų dėl cholesterolio sunku užmigti, yra paprastas sprendimas, kuris gali padėti vienu metu spręsti dvi problemas – pagerinti miegą ir sumažinti blogojo cholesterolio kiekį. Dietologai sutaria: vienas geriausių vakaro gėrimų tam yra kinrožių arbata, rašoma eatingwell.com. Šis ryškiai raudonas, šiek tiek rūgštaus skonio gėrimas, gaminamas iš kinrožių žiedų, gali tapti ne tik malonia vakaro rutina, bet ir naudingu įpročiu širdžiai.

Skydliaukė – nedidelė, tačiau itin svarbi liauka mūsų kūne, nuo kurios priklauso viso organizmo veiklos tempas. Sutrikus skydliaukės veiklai, jos hormonų gamybai, organizmas gali siųsti labai skirtingus signalus – nuo nuolatinio nuovargio ir svorio augimo iki nerimo, nemigos ar širdies permušimų. Kada šie simptomai tampa rimtu ženklu susirūpinti ir kaip atpažinti pirmuosius skydliaukės veiklos sutrikimus, atsako šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.

Kava jau daugybę metų išlieka vienu dažniausiai vartojamų gėrimų pasaulyje. Ji nepraranda savo populiarumo, tačiau mokslininkai apie ją išsiaiškina vis daugiau dalykų. Naujausi tyrimai rodo, kad kavos poveikis neapsiriboja vien stimuliavimu – štai kaip ji veikia organizmą. Mokslininkai ištyrė kavos įtaką žarnyno mikrobiomui ir žarnyno–smegenų ryšiui ir atskleidė, kad ji gali palaikyti tiek virškinimą, tiek psichinę sveikatą.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), atlikusi gausybę tyrimų, susijusių su soliariumų poveikiu sveikatai, priėjo prie išvados, kad ultravioletinių spindulių lempos yra tokios pat pavojingos kaip ir rūkymas. PSO ekspertai, išnagrinėję pastarųjų metų tyrimų rezultatus, įvertino vėžio grėsmės faktorius ir priskyrė ultravioletinių spindulių šaltinius prie didžiausios vėžio pavojaus kategorijos kartu su alkoholiu, cigaretėmis ir asbestu. Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros (angl.

Kasdienis diskomfortas krūtinėje, rūgšties pojūtis gerklėje ar net užsitęsęs kosulys dažnai atrodo kaip smulkmenos. Tačiau neretai tai gali būti ženklas, kad virškinimo sistema siunčia aiškų signalą – apie refliuksą. Tai būklė, kuri gali prasidėti tyliai, bet laikui bėgant tampa vis labiau varginanti ir trukdanti įprastam gyvenimo ritmui. Nors kartais ji pasireiškia tik epizodiškai, daliai žmonių refliuksas tampa nuolatiniu palydovu.

90-metis Jimas Arringtonas iki šiol dalyvauja kultūrizmo varžybose ir reguliariai sportuoja – jo istorija įkvepia ne tik bendraamžius, bet ir gerokai jaunesnius sportininkus. Vyras atvirai dalijasi savo ilgaamžiškumo paslaptimis – nuo treniruočių principų iki kardinaliai pakeistos mitybos, menshealth.com. Gimė silpnas, bet nusprendė tapti „superherojumi“ Jimo gyvenimo pradžia nebuvo lengva – jis gimė neišnešiotas ir visą vaikystę kovojo su sveikatos problemomis.

Sveikata ir gera savijauta pastaruoju metu tapo itin svarbia visuomenės dalimi – vis daugiau jaunų žmonių vakarėlius iškeičia į sveikesnį gyvenimo būdą ir tokias veiklas, kaip pilatesas ar žygiai. Vis tik yra keturi kasdieniai įpročiai, kurie didina vėžio riziką – pasitikrinkite, ar to nedarote. Kaip skelbia BBC, naujausi tyrimai rodo kitą nerimą keliančią tendenciją – Anglijoje tarp jaunų žmonių daugėja net 11 rūšių vėžio atvejų.

Mokslininkai teigia, kad paprasta mankšta gulint ant nugaros gali būti pakankama jėgai padidinti, o geriausia dalis ta, kad užteks vos 10 minučių, tereikės daryti 3 pratimus ir rezultatais neatsidžiaugsite. Tai reiškia, kad kiekvienas gali pradėti gerinti savo fizinę formą beveik nepajudindamas piršto, rašo express.co.uk.

Dieta, sportas, papildai – atrodo, darote viską, kas „reikia“, tačiau rezultato vis tiek nėra. Pasak Lietuvos mokslininkų, tai ne atsitiktinumas. Šiandien žmonės skęsta tarp skirtingų patarimų, o bandydami juos taikyti atskirai, lieka be aiškaus plano ir realaus rezultato. Todėl Lietuvoje pristatytas naujas mokslininkų sprendimas – pirmoji virtuali gyvensenos studija, kuri vietoje pavienių rekomendacijų siūlo tai, ko labiausiai trūksta: sistemą, aiškumą ir individualų veikimo planą.

Vaistažolės medicinoje naudojamos daugybę metų, o visuomenėje įsišaknijant ilgaamžiškumo tendencijoms, jų svarba prisimenama vis dažniau. Visgi, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė primena, nors vaistažolės gali tapti puikia pagalba susiduriant su nesunkiais negalavimais, jas vartoti reikia atsakingai. Netinkamai parinktos, neteisingai dozuojamos ar šalia tam tikrų vaistų vartojamos vaistažolės gali sukelti nemenkų rizikų sveikatai.

Atsirūgimas – tai natūralus procesas mūsų organizme. Nors kai kuriems jis pasitaiko itin retai, kiti gali su juo susidurti kur kas dažniau ar net kasdien. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė paaiškina, kas dažniausiai jį sukelia ir dalijasi patarimais, kaip su juo atsisveikinti.  Kodėl mes atsirūgstame? „Atsirūgimas – tai organizmo būdas pašalinti skrandyje susikaupusias dujas. Valgant ar geriant į virškinimo traktą patenka oras, kuris vėliau turi ir pasišalinti.

Norisi kažko saldaus? O gal nuolat traukia šokoladas ar sūris? Tokie, iš pirmo žvilgsnio paprasti, organizmo siunčiami signalai dažnai gali rodyti tam tikrų maistinių medžiagų trūkumą. Apie tai, kokius mitybos įpročius verta koreguoti, kad jaustumėtės sotūs ir netrūktų energijos, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Gintarė Anglickienė. „Organizmo siunčiami signalai yra svarbus indikatorius apie jo būklę, todėl svarbu į juos įsiklausyti.

47-erių Jonui Houghui vėžys buvo diagnozuotas visiškai netikėtai – vyras nejautė jokių ryškių simptomų, o po diagnozės išgyveno vos aštuonis mėnesius. Jo žmona Jemma dabar atvirai pasakoja apie šoką, kurį patyrė sužinojusi, kad jos vyras serga ketvirtos stadijos nepagydomu vėžiu, rašo ladbible.com. „Nebuvo jokių ženklų“ Jemma teigia, kad iki diagnozės niekas nė nebūtų galėjęs įtarti, jog situacija tokia rimta. „Jis nebuvo senas, mes to nesitikėjome. Nebuvo jokių ženklų“, – sakė ji.

Tirpi kava jau daugelį metų kelia prieštaringas emocijas – vieni neįsivaizduoja be jos ryto, kiti jos vengia, baimindamiesi poveikio sveikatai. Abejonės susijusios, be kita ko, su kofeino kiekiu, kenksmingų junginių buvimu ar perdirbimo laipsniu. Ar ji iš tiesų yra mažiau vertinga už tradicinę kavą ir ar turėtume ją riboti? Nors daugeliui gurmanų ji neprilygsta šviežiai maltai kavai aromatu, jos populiarumas nemažėja.

Naujas tyrimas parodė, kad galima sumažinti kepenų, plaučių, inkstų ligų bei artrito riziką ir tam reikia visai nedaug. Tereikės vos tris minutes skirti aktyviai fizinei veiklai. Kinijos mokslininkų atliktas tyrimas apėmė 96 408 žmones, dalyvavusius „UK Biobank“ tyrime, kurie savaitę nešiojo įrenginį, stebintį jų judėjimą, rašoma mirror.co.uk. Kokių ligų tikimybę mažina? Ekspertai palygino surinktus duomenis ir tikimybę mirti arba susirgti sunkiomis ligomis per septynis metus.

Minint odos vėžio ir melanomos žinomumo mėnesį, Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio gydytoja dermatovenerologė Reda Žilinskienė pasakoja apie vieną pavojingiausių odos ligų. Ji pasakoja apie melanomą, jos rizikos veiksnius, pirmuosius požymius ir svarbiausius prevencijos principus. Kas yra melanoma ir kodėl ji pavojinga? Melanoma – tai piktybinis odos navikas, išsivystantis iš melanocitų – pigmentinių ląstelių, kurios gamina melaniną ir suteikia odai spalvą.

Jungtinės Karalystės gydytojai įspėja apie didėjantį ilgojo COVID-19 atvejų skaičių ir ragina atkreipti dėmesį į pagrindinius ilgojo COVID-19 simptomus. Ši būklė diagnozuojama tuomet, kai koronaviruso simptomai tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių ir gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą, rašo mirror.co.uk.

Ilgas ir sveikas gyvenimas dažnai siejamas su sudėtingais gyvenimo būdo pokyčiais, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad didelių revoliucijų gali net neprireikti. Pasak specialistų, kartais pakanka kelių mažų, bet nuoseklių žingsnių, kad būtų pastebimas reikšmingas poveikis sveikatai. Vienas gastroenterologas atkreipė dėmesį į paprastą taisyklę, kuri gali padėti ne tik pagerinti savijautą, bet ir pailginti gyvenimo trukmę – tereikia kasdien padaryti tris dalykus.

Visi norime išlaikyti jauną, švytinčią odą kuo ilgiau, tačiau tam tikri kasdieniai įpročiai gali turėti priešingą efektą. NHS šeimos gydytojas dr. Rajas Arora atskleidė keturis dažniausius įpročius, kurie gali pagreitinti odos senėjimą, įskaitant vieną populiariausių miegojimo pozų. Nors sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir tinkama odos priežiūra yra svarbūs, net menkos klaidos gali palikti ryškius pėdsakus ant veido, rašoma express.co.uk.

Buvęs JAV senatorius Benas Sasse iš pradžių manė, kad jį kamuoja tik paprastas raumenų patempimas, tačiau netrukus išgirdo šokiruojančią diagnozę – ketvirtos stadijos kasos vėžys. 54-erių trijų vaikų tėvas dar 2025 m. gruodį viešai paskelbė apie ligą, kurią iš pradžių palaikė sporto traumos pasekme. Jis aktyviai treniravosi triatlonams, tačiau pradėjęs jausti stiprų nugaros ir pilvo skausmą manė, kad tai – netaisyklingų treniruočių rezultatas, rašo ladbible.com.

Širdies specialistai atkreipia dėmesį į vieną produktą, kuris gali padėti mažinti blogąjį cholesterolį ir prisidėti prie širdies sveikatos. Nors jo poveikis neprilygsta vaistams, tyrimai rodo, kad jis gali būti svarbi kasdienės mitybos dalis. Cholesterolis organizme skirstomas į du tipus: MTL („blogąjį“) ir DTL („gerąjį“). Padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis gali kauptis kraujagyslėse, siaurinti jas ir didinti infarkto ar insulto riziką.

Iš visų jūsų kūno organų, kepenys labiausiai nukenčia nuo alkoholio. Net jei vartojate svaigiuosius gėrimus tik retkarčiais – su draugais ar per šventes – alkoholis vis tiek palieka pėdsaką. Daugumai smalsu, ar kepenys gali atsistatyti nustojus vartoti alkoholį. Tyrimai rodo, kad kepenų funkcija gali pradėti gerėti jau po 2–3 savaičių, tačiau pilnas kepenų atsistatymas priklauso nuo daugelio veiksnių.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiandien su demencija gyvena daugiau kaip 55 milijonai žmonių, o artimiausiais metais šis skaičius tik augs. Demencija vis dar dažnai laikoma natūralia senėjimo dalimi, o pirmieji ligos požymiai neretai lieka nepastebėti arba nurašomi nuovargiui, išsiblaškymui, užmaršumui ar amžiui.

Natūrali mityba, mažiau perdirbtų produktų ir sveikas protas – tai, Lenkijos gydytojos kardiologės Snežanos Basic nuomone, yra raktas į ilgą gyvenimą. Gydytoja įspėja apie populiarius produktus, kurie laikomi sveikais, bet iš tikrųjų gali kenkti širdžiai ir visam organizmui, ir įspėja juos vartoti kuo rečiau, o geriausia – visai atsisakyti. Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų išlieka pagrindine mirties priežastimi pasaulyje.

Kartais, kai kalbama apie fizinį aktyvumą, kai kurie iškart galvoja apie prakaito liejimą sporto salėje ar svorių kilnojimą, tačiau net paprastas vaikščiojimas kasdien gali turėti daug naudos sveikatai. Vis tik, viskas priklauso nuo to, kiek žingsnių nueinate per dieną – tai gali būti rodikliu, kiek naudos iš to gaunate.

„Dr. Pepper“ – tai saldus, kofeino turintis gazuotas gėrimas, panašus į kolą, tačiau pasižymintis savitu, vaisių ir prieskonių skoniu – o vienas britas jo per dieną išgerdavo net 4,5 litro. Tomas Bowey buvo taip pripratęs prie cukraus ir kofeino, kad rytą pradėdavo nuo skardinės „Dr. Pepper“, dar vieną išgerdavo pakeliui į darbą, o vėliau per dieną  – dar kelis butelius ar skardines, rašo ladbible.com. „Gėriau jį visą dieną – nuo pabudimo iki vėlaus vakaro.

Artėjantis ilgasis savaitgalis, kuris dar ir apdovanos šiluma – prognozuojama, kad termometrų stulpeliai kils virš 20 laipsnių šilumos – ne vieną vilioja galimybe išsikepti šašlykų. Dažnai šašlykai valgomi užsigeriant alumi, tačiau specialistai įspėja, kad toks derinys pavojingas sveikatai. Daugelis žmonių mėgsta valgyti šašlykus, užgerdami juos šaltu alumi. Toks derinys gali būti žalingas sveikatai, ypač jei juo piktnaudžiaujama dažnai.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar karaliauja kaip dažniausia lietuvių mirties priežastis. Vienas iš veiksnių, galinčių turėti rimtos įtakos šių ligų atsiradimui – kraujospūdžio padidėjimas. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į mitybos specialistą Mantą Liekį, kuris plačiau papasakojo apie galimas kraujospūdžio padidėjimo grėsmes bei maisto produktus, kuriais galima koreguoti kraujospūdį.

„Pacientai jaučia, ar esi šalia jų tik dėl užimamų pareigų, ar rūpiniesi jais iš jausmo“, – įsitikinusi Irina. Bendrosios praktikos slaugytoja dirbanti vilnietė praėjusiais metais apdovanota „Auksine mediko širdimi“ už atsidavimą ir pasiaukojantį darbą rūpinantis sostinės gyventojų sveikata. Nors medicinos srityje Irina dirba kiek mažiau nei dešimtmetį, šį pasirinkimą ji drąsiai vadina savo didžiausios svajonės išsipildymu.

Kepenys – gyvybiškai svarbus organas, atliekantis daugybę funkcijų: nuo medžiagų apykaitos ir detoksikacijos iki tulžies gamybos bei maistinių medžiagų kaupimo. Deja, šis organas apie suprastėjusią būklę ilgai „tyli“, todėl apie kepenų sveikatą dažnai susimąstome tik atsiradus rimtiems negalavimams. Reguliarūs laboratoriniai tyrimai yra pagrindinė priemonė, padedanti laiku pastebėti pakitimus ir užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms.

Druska mityboje yra būtina, tačiau problemų kyla tada, kai jos yra per daug. Per parą rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip penkis gramus druskos, vis tik daugelio mityboje jos kiekiai – kur kas didesni, o ne vienas nė nežino, kiek daug druskos yra tam tikruose produktuose.

Nuolatinis užkandžiavimas daugeliui tampa įprasta kasdienybės dalimi – „kažką pakramsnoti“ ranka kyla net tada, kai fizinio alkio nejaučiame. Vieni tai aiškina greitu gyvenimo tempu, kiti – silpna valia, tačiau specialistai sako, kad priežastys dažnai kur kas gilesnės, o užkandžiavimas  – ne tokia baisi nuodėmė, kokia dalis žmonių jį laiko. Vis dėlto, nuolatos užkandžiauti nėra itin geras įprotis – ilgainiui jis gali sukelti ir sveikatos problemų bei prisidėti prie antsvorio didėjimo.

Prieš maždaug dešimt metų klaipėdietės Renatos gyvenimas apsivertė vos per kelias dienas – ji neteko visų plaukų, taip pat ir antakių bei blakstienų. Diagnozė – alopecija – tapo negailestinga ir savivertei. Šiandien Renata Ačaitė atvirai pasakoja apie patirtą sveikatos sistemos abejingumą, neprašytus žmonių komentarus ir savo ilgą vidinį kelią link susitaikymo su retai visuomenėje aptariama diagnoze. Simptomus suprato ne iš karto Renata sako, kad gamta – jos didžiausia vertybė ir aistra.

Pavasario pradžioje dažnai pasigirsta kalbos apie vadinamąjį skrandžio gripą – nemalonų susirgimą, kuris neretai išguldo ne vieną šeimos narį. Kaune dirbanti gydytoja Kristina Lebedevaitė, internete aktyviai užsiimanti sveikatos švietimu, sako, kad nors pavadinimas klaidinantis, pati liga – itin dažna ir sezoninė, o svarbiausia žinoti, kaip ją atpažinti ir tinkamai gydyti.

Daugelis žmonių supranta, kad fizinis aktyvumas gerina sveikatą, tačiau mažiau kas žino, jog vienas rodiklis – VO₂ max – gali būti susijęs su tuo, kiek ilgai gyvensite. Vis labiau populiarėjant personalizuotiems, duomenimis paremtiems ilgaamžiškumo tyrimams, VO₂ max tampa svarbiu ne tik fizinio pasirengimo, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemos, medžiagų apykaitos ir senėjimo rodikliu.

Apie senėjimą dažniausiai kalbama minint žilus plaukus, raukšles ar lėtėjančią medžiagų apykaitą, tačiau yra ir kitų kūno pokyčių, apie kuriuos vyrai neretai vengia kalbėti. Viena iš temų, kuri dažnai lieka nutylėta – kaip su amžiumi keičiasi varpos išvaizda ir funkcija. Medikai pabrėžia, kad šie pokyčiai yra natūrali organizmo senėjimo dalis, tačiau kai kuriais atvejais jie gali signalizuoti ir apie bendras sveikatos problemas.