Nors daugeliui jos amžius gali atrodyti kaip sulėtėjimo etapas, pati J. Bartaškienė įrodo priešingai – ji teigia, kad judėjimas jai yra būtinybė, o ne pasirinkimas.
Pasak jos, būtent nuolatinis aktyvumas, darbas su žmonėmis ir meilė veiklai padeda išlaikyti tiek fizinę, tiek emocinę stiprybę.
Naujienų portalui tv3.lt ji atvirai dalijasi savo patirtimi ir įsitikinimais apie sveiką gyvenseną, mitybą bei tai, kas iš tiesų lemia gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje.
Atskleidė, kaip pavyksta išlaikyti jaunatvišką energiją
J. Bartaškienė pasakoja, kad jos energijos šaltinis slypi visą gyvenimą trunkančiame aktyvume – toks gyvenimo būdas ją lydi nuo pat vaikystės. Ji teigia, kad judesys, scena ir sportas jai buvo natūrali kasdienybės dalis jau nuo šešerių metų, kai pradėjo pirmuosius pasirodymus ir sportinę veiklą.
„1959 metais jau šokau televizijoje su baletu. Vėliau 10-ies metų pradėjau savo sportinės gimnastikos karjerą. Dalyvavau visose sąjunginėse moksleivių spartakiadose, būdama moksleivė, vėliau studentė Maskvoje atstovavau Lietuvai komandoje“, – primena moteris.
Anot jos, vėliau sekė ilga ir nuosekli profesinė kelionė – trenerės darbas, dėstytojos veikla bei nuosavo sporto klubo kūrimas. Aštuntajame dešimtmetyje ji viena pirmųjų Lietuvoje ėmė aktyviai propaguoti aerobiką ir, kaip pati sako, būtent tada jos gyvenimo ritmas galutinai susiliejo su sportu – kūnas tiesiog „išmoko“ judėti kasdien.
„Juk pažiūrėkite – gali būti pati gražiausia mergina ar moteris, bet jeigu ji neturi to vidinio užtaiso, energijos, ji nebus tokia graži, grožis nesimatys. O kita – visai eilinė, bet ji dega, ji aktyvi ir atrodo gražesnė už tą gražuolę“, – sako J. Bartaškienė.
Kalbėdama apie sveikatą, aerobikos trenerė neslepia, kad, kaip ir daugeliui sportinį gyvenimą gyvenusių žmonių, jai būdingas padidėjęs kraujo spaudimas. Vis dėlto ji pabrėžia pastebėjusi aiškų ryšį tarp judėjimo ir savijautos – fizinis aktyvumas jai veikia stipriau nei vaistai.
„Bet įdomiausia tai, kad man vaistai spaudimo nenumuša, o sportas visą gyvenimą numušdavo. Kai dalyvavau projektuose – ir šokiuose, ir šuoliuose į vandenį – ateidavau su 160 ar net 170 spaudimu. Jo visai nejaučiau. O grįžtu jau su 120 – kaip jauno žmogaus. Vadinasi, man reikalingas judėjimas“, – aiškina moteris.
Ji priduria, kad organizmas jau seniai prisitaikęs prie nuolatinio krūvio, todėl net trumpas judesys gali pakeisti savijautą. Pasak jos, net ir pakitus spaudimui, ji nelaukia – iškart imasi lengvų pratimų ir stebi, kaip kūnas reaguoja į aktyvumą:
„Mano organizmas tiesiog pripratęs prie aktyvaus judėjimo. Kiekvieną dieną turiu kažką veikti. Net juokiuosi – kai nebejudėsiu ir nebedirbsiu, tada turbūt ir numirsiu.“
Pasakė, kaip atrodo kasdienybė
J. Bartaškienė sako, kad jos dienos yra užpildytos nuolatiniu judesiu ir bendravimu – ramybės joje beveik nebūna.
Po rytinių užsiėmimų ji dažnai laiką leidžia su draugėmis prie kavos, o priklausomai nuo dienos plano, keliauja į prekybos centrą arba užsuka pas bičiulę.
„Dienomis kuriu naujus šokius, naujas programas, įvairius junginius, ieškau muzikos. Turiu dešimt savaitinių užsiėmimų per penkias dienas savo moterims, kurių yra apie du šimtus“, – sako ji.
Jos vadovaujamos treniruotės suburia itin brandžią, bet, pasak jos, labai gyvybingą moterų bendruomenę – dalyvės yra nuo 75 iki 87 metų amžiaus:
„Jos labai gražios, labai elegantiškos. Mes nekalbame apie ligas ir anūkus. Mes kalbame apie tai, kaip smagiai gyventi čia ir dabar.“
Anot pašnekovės, šiuo gyvenimo etapu svarbiausia nebe buities rūpesčiai ar pareigos, o galimybė skirti laiko sau, žmonėms ir kokybiškam bendravimui. Ji pabrėžia, kad anksčiau prioritetai buvo visai kiti – darbas, vaikai ir šeimos išlaikymas, todėl laiko asmeniniam gyvenimui dažnai nelikdavo.
„Dabar svarbiausia, kad „nenušoktume“ nuo proto. Demencija ir Alzheimeris – štai kas baisiausia. Nuo kojų nušoksime – dar ne didžiausia bėda. Galėsime sėdėti, bendrauti, juokauti, matyti žmones.
Bet jeigu prarasime sveiką protą – čia jau tragedija. Žinau daug atvejų, kai žmonės nebeatpažįsta savo vaikų, nors dar nėra labai seni“, – atvirauja pašnekovė.
Siunčia patarimą kitiems
Kalbėdama apie kasdienę mitybą, J. Bartaškienė sako niekada nesivaikiusi sudėtingų dietų – jai svarbiausia buvo paprastumas ir saikas. Šiandien ji teigia, kad pakanka dviejų kokybiškų valgymų per dieną, ypač jei gyvenimas išlieka aktyvus.
„Užtenka du kartus per dieną pavalgyti gero maisto. Visą gyvenimą valgiau daug, nes daug judėjau. Visa mano šeima valgė riebiau ir aš valgiau riebiau. Tokie buvo laikai. Matyt, judėjimas viską atpirko“, – sako ji.
Vis dėlto moteris pabrėžia, kad laikui bėgant keičiasi ne tik įpročiai, bet ir pats organizmas – vyresniame amžiuje natūraliai norisi lengvesnio, paprastesnio maisto, o kartais jį riboja ir sveikatos būklė. Todėl ji ragina nepamiršti vertinti to, ką turime dabar:
„Valgykime, kol dar galime skaniai pavalgyti, kol turime galimybę nusipirkti gero maisto ir kol yra apetitas. Ateis laikas, kai gal nebegalėsime.“
Anot moters, dar svarbiau už mitybos taisykles yra kasdienis judėjimas – būtent jis padeda „sudeginti“ energiją ir palaikyti gerą savijautą. Ji taip pat sako niekada nevartojanti papildų, o vitaminus stengiasi gauti iš natūralaus maisto ir geros emocinės būsenos.
„Tikrinkimės sveikatą. Dabar ligų prevencija yra labai aukšto lygio. Žiūrėkite, pilnos poliklinikos. Žmonėms rūpi jų sveikata. Gydytojas gali nustatyti ligą, bet jis mūsų neišgydys, jeigu patys nekreipsime į save dėmesio.
Maistas nėra svarbiausias dalykas. Aišku, jau daug metų kalama į galvą – valgykite daugiau vaisių, daržovių, mažiau mėsos, daugiau žuvies. Ir iš tikrųjų tai davė naudos. Gyvename geriau, galime nusipirkti kokybiškesnio maisto“, – užbaigia pokalbį J. Bartaškienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
