Apie tai, koks kraujospūdis laikomas normaliu, kokie simptomai išduoda sutrikimus ir kokių klaidų vengti matuojantis spaudimą, naujienų portalui tv3.lt pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė.
Atskleidė, koks kraujospūdis laikomas normaliu
Pasak vaistininkės J. Aganauskaitės-Žukaitės, optimalus kraujospūdis laikomas apie 120/80 mmHg, tačiau normos ribos yra platesnės.
„Normaliu laikomas kraujospūdis iki maždaug 130/85 mmHg“, – aiškina ji.
Pašnekovė priduria, kad padidėjęs kraujospūdis diagnozuojamas tuomet, kai rodikliai nuolat siekia 140/90 mmHg ir daugiau. Tokiais atvejais, anot jos, būtina ne tik stebėti sveikatą, bet ir dažnai pradėti gydymą, nes vien gyvenimo būdo pokyčių gali nepakakti.
Svarbu tai, kad kraujospūdžio vertinimas nėra vien tik skaičiai. Kaip pabrėžia vaistininkė, būtina atsižvelgti ir į žmogaus savijautą, amžių bei bendrą sveikatos būklę:
„Svarbu vertinti ne tik amžių, bet ir bendrą sveikatos būklę, gretutines ligas bei individualią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Įtakos taip pat turi ir genetika, antsvoris bei gyvenimo būdas.“
Padidėjusio kraujospūdžio simptomai
Kalbėdama apie simptomus, vaistininkė atkreipia dėmesį, kad dažnai jų visai nebūna. Dėl to žmonės apie problemą sužino atsitiktinai, pavyzdžiui, profilaktiškai pasimatavę spaudimą.
Vis dėlto kartais gali pasireikšti galvos skausmas, ypač pakaušio srityje, galvos svaigimas, širdies plakimo pojūtis, spengimas ausyse, regėjimo sutrikimai ar bendras silpnumas.
„Atrodo, kad širdis iššoks iš krūtinės“, – taip pacientų pojūtį apibūdina vaistininkė. Tačiau šie simptomai nėra specifiniai, todėl vien pagal juos diagnozuoti ligos negalima.
Pasak J. Aganauskaitės-Žukaitės, kraujospūdžio padidėjimą dažniausiai lemia kelių veiksnių visuma – didžiausią įtaką turi amžius, paveldimumas, antsvoris, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, per didelis druskos vartojimas, rūkymas ir alkoholis.
Ji priduria, kad ypač svarbus vaidmuo tenka antsvoriui, nes didesnė kūno masė sukelia papildomą krūvį širdžiai ir kraujagyslėms.
„Ilgalaikis stresas aktyvina simpatinę nervų sistemą ir didina streso hormonų kiekį, todėl gali sukelti nuolatinį kraujospūdžio kilimą“, – aiškina vaistininkė.
Pašnekovė pabrėžia, kad net trumpalaikis stresas gali turėti įtakos, ypač jei jis skatina nesveikus įpročius, tokius kaip persivalgymas ar rūkymas.
Kada verta sunerimti, jei kraujospūdis per žemas?
Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė pažymi, kad žemas kraujospūdis taip pat ne visada reiškia ligą. Kai kurių žmonių savijauta gali būti visiškai normali net ir esant, pavyzdžiui, 100/60 mmHg kraujospūdžiui.
Tačiau, anot pašnekovės, sunerimti reikėtų tuomet, kai žemą kraujospūdį lydi galvos svaigimas, silpnumas, alpimas, neryškus matymas ar pusiausvyros sutrikimai.
„Pavojingas yra staigus kraujospūdžio kritimas“, – pabrėžia vaistininkė. Tokiais atvejais priežastys gali būti rimtesnės – širdies ligos, infekcijos ar dehidratacija, todėl būtina kreiptis į gydytoją.
Pašnekovė taip pat akcentuoja taisyklingo matavimo svarbą. Pasak jos, dažna klaida – per dažnas spaudimo tikrinimas arba matavimas netinkamomis sąlygomis.
„Reikėtų matuotis kraujospūdį kasdien, jei yra problema, bet ne kas valandą, kaip kartais daro žmonės“, – sako ji.
Vaistininkės teigimu, taip pat svarbu matuoti tuo pačiu metu, ramybės būsenoje, patogiai sėdint, ne po fizinio krūvio ar streso. Net tokie veiksniai kaip pilna šlapimo pūslė ar netaisyklinga kūno padėtis gali iškreipti rezultatus.
„Būna, kad žmogus išsigąsta pamatęs rodiklius, nors jie būna netikslūs dėl neteisingo matavimo“, – priduria ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
