Mokslininkai pastebi, kad šis paprastas įprotis gali padėti susidėlioti mintis, sumažinti stresą ir geriau susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais.
Daugelis žmonių pagauna save kalbančius trumpomis frazėmis atliekant įprastus veiksmus – ieškant raktų, gaminant maistą ar planuojant darbus. Pasirodo, smegenys iš to gali gauti realios naudos, rašoma fakt.pl.
Kalbėjimas su savimi – natūralus smegenų mechanizmas
Psichologai atkreipia dėmesį, kad toks elgesys pastebimas jau vaikystėje. Žaisdami ar mokydamiesi vaikai dažnai komentuoja savo veiksmus, taip lengviau planuodami kitus žingsnius ir kontroliuodami elgesį.
Su amžiumi šis procesas dažniausiai persikelia į vidinį dialogą, tačiau jis visiškai neišnyksta. Kai atsiranda stresas, nuovargis ar sudėtinga užduotis, daugelis žmonių vėl pradeda mąstyti garsiai. Tai – natūralus būdas palaikyti pažintinius procesus.
Mokslininkai jau seniai tiria emocijų įvardijimo poveikį smegenims. Tyrimai rodo, kad savo jausmų įvardijimas garsiai gali padėti juos lengviau kontroliuoti.
Smegenų vaizdiniai tyrimai parodė, kad emocijų įvardijimas žodžiais sumažina smegenų sričių, atsakingų už stiprias emocines reakcijas, aktyvumą. Tuo pačiu suaktyvėja sritys, atsakingos už analizę ir elgesio kontrolę. Dėl to tampa lengviau į situaciją pažvelgti objektyviau.
Kodėl dažniausiai kalbamės su savimi būdami vieni?
Automobilyje, vaikštant, duše ar gaminant maistą daugelis žmonių spontaniškai pradeda kalbėtis su savimi. Tai nėra atsitiktinumas.
Tokiose situacijose dėmesys nėra visiškai sutelktas į kitus žmones ar ekranus. Pasikartojantys veiksmai sukuria erdvę laisvam minčių apdorojimui. Būtent tada dažnai ateina sprendimai problemoms, kurios anksčiau atrodė painios.
Ekspertai pabrėžia, kad svarbus yra būdas, kaip tai daroma. Didžiausią naudą duoda toks kalbėjimasis su savimi, kuris padeda įvardyti emocijas, susidėlioti planą ar pasiruošti svarbiai situacijai.
2025 m. žurnale „Scientific Reports“ publikuotas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 200 žmonių, parodė, kad dauguma žmonių kasdienėse situacijose naudojasi kalbėjimu su savimi. Ypač naudinga pasirodė „atsiribojusi“ forma – pavyzdžiui, kai į save kreipiamasi vardu.
Dažniausios tokio vidinio dialogo funkcijos:
- minčių struktūravimas,
- emocinės įtampos mažinimas,
- pasiruošimas pokalbiams ir sprendimams,
- problemų sprendimas,
- koncentracijos stiprinimas.
Kada kalbėjimasis su savimi turėtų kelti nerimą?
Specialistai pabrėžia, kad pats kalbėjimas su savimi nėra priežastis nerimauti. Kaip nurodo „Cleveland Clinic“ ekspertai, tai yra dažnas ir natūralus elgesys, ypač kai žmogus suvokia, kad kalbasi su savimi.
Nerimas gali atsirasti tik tuomet, jei šis elgesys siejamas su haliucinacijomis arba atrodo kaip atsakas į išorinius balsus, tačiau daugeliu atvejų trumpi komentarai kasdienėse situacijose yra tiesiog vienas seniausių ir natūraliausių žmogaus smegenų įrankių.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
