smegenys

Intelektą dažniausiai esame įpratę vertinti pagal IQ testus, mokymosi rezultatus ar sukauptas žinias. Tačiau žmogaus gebėjimas mąstyti, mokytis ir spręsti problemas atsiskleidžia ne tik atliekant testus – tam tikrų užuominų galima pastebėti ir kasdieniame elgesyje. Vis dėlto vienas įprotis ar elgesio bruožas tikrai neleidžia spręsti apie žmogaus intelektą. Tam įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant išsilavinimą, aplinką, patirtį ir asmenines savybes.

Kasmet visame pasaulyje daugiau nei 10 mln. žmonių diagnozuojama demencija, o ankstyvoji demencija vis dažniau nustatoma penktąjį ir šeštąjį gyvenimo dešimtmetį pasiekusiems žmonėms. Tačiau greitas ir paprastas patikros metodas gali padėti geriau įvertinti žmogaus pažintinių funkcijų būklę, o jį galima atlikti namuose be jokios įrangos.

Japonijos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad sūris gali būti susijęs su mažesne demencijos rizika vyresnio amžiaus žmonėms. Nors rezultatams dar nėra pakankamai įrodymų, jie suteikia naujų įžvalgų apie mitybos ir smegenų sveikatos sąsajas. Demencija yra vienas didžiausių senėjančių visuomenių iššūkių. Kadangi veiksmingų būdų visiškai jos išvengti vis dar nėra, mokslininkai atidžiai tiria kasdienius įpročius, galinčius turėti įtakos smegenų būklei. Vienas jų yra mityba.

Išsiblaškymas, užmaršumas, sunkumai užbaigti užduotis, hiperaktyvumas – tokios ir panašios problemos seka dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD) turinčius žmones. Nors neretai žmonės yra linkę šiuos dalykus įvardinti kaip dėmesio stoką ir išsiblaškymą, ši diagnozė ne visada kelia juoką, nes gali sukelti rimtų nemalonumų, pavyzdžiui, darbe ar santykiuose.

Daugelis žmonių vakarus leidžia ilsėdamiesi prieš televizorių, tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad šis iš pirmo žvilgsnio nekaltas įprotis gali būti susijęs su neigiamais pokyčiais smegenyse. Mokslininkai pabrėžia, kad didžiausią grėsmę kelia ne pats sėdėjimas, o pasyvus laisvalaikio leidimo būdas. Tokiomis išvadomis jie pasidalijo žurnale „Alzheimer’s & Dementia“ paskelbtame tyrime, rašoma fakt.pl.

Nenurimstančios mintys, paralyžiuojanti baimė ir neapleidžiantis nerimas – su šiais varginančiais jausmais kasdien susiduria tūkstančiai žmonių, o ilgainiui tai gali peraugti ir į depresiją. Nors dažnai esame linkę šias būsenas vertinti tik per emocinę prizmę, viskas prasideda nuo labai konkrečių procesų mūsų smegenyse. Apie tai, kas vyksta smegenyse, kai žmogus patiria nerimą ar susiduria su depresija, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo neuromokslininkė dr.

Vis daugiau tyrimų rodo, kad kalbėjimas su savimi nebūtinai yra vienišumo ar nerimą keliančio elgesio ženklas. Psichologai pabrėžia, kad vidinis arba garsus pokalbis su savimi yra natūralus mechanizmas, padedantis reguliuoti emocijas ir priimti sprendimus. Mokslininkai pastebi, kad šis paprastas įprotis gali padėti susidėlioti mintis, sumažinti stresą ir geriau susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais.

Visada linksma, guvi, energijos nestokojanti Arana tądien lyg niekur nieko suposi ant sūpynių namų kieme, kai tėvai vos po kelių minučių ją rado gulinčią ant žemės, beprarandančią sąmonę. Minčių kilo visokių ir tik ligoninėje paaiškėjo, kad mažylei galvoje netikėtai plyšo kraujagyslė dėl įgimtos kraujagyslių malformacijos. „Viskas įvyko kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes nebuvo jokių ženklų“, – atvirai sako mergaitės mama Sigita.

Atmintis gali būti labai kaprizinga – vieną akimirką viską prisimenate, o kitą jau pamiršote kątik sutikto žmogaus vardą ar savo pirkinių sąrašą. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad yra paprastas būdas ją greitai pagerinti – trumpas fizinis aktyvumas kasdien. Jis neva gali „įjungti“ smegenis ir padėti geriau įsiminti informaciją, rašo bbc.com.

Turbūt ne vienas yra girdėjęs apie būseną, vadinamą smegenų rūku. Tai tokia savijauta, kai žmogui sunkiai sekasi susikaupti, sulėtėja mąstymas, jaučiamas bendras susikaupimo praradimas. Nors smegenų rūkas nėra liga, tačiau tai būsena, apibūdinanti simptomų rinkinį, susijusį su prastesne smegenų veikla. Plačiau apie šią būklę ir būdus sau padėti naujienų portalui tv3.lt papasakojo mitybos specialistas Mantas Liekis.

Yra daug skirtingų asmenybės testų tipų. Nors daugelis jų yra labai trumpi, gero asmenybės testo požymis yra tai, kad jį atlikti yra įdomu. Vienas įdomiausių testų tipų yra paremtas optinėmis iliuzijomis. Optinė iliuzija sukuriama taip, kad smegenys neteisingai interpretuotų tai, ką mato akys, rašoma yourtango.com.

Ar atsisakyti žalingų įpročių pakanka vien stiprios valios? Pasirodo, žmogaus elgesį, o ypač polinkį į priklausomybes lemia kur kas daugiau nei sąmoningas apsisprendimas. Plačiau apie tai papasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė, tirianti priklausomybių neurobiologiją ir psichikos sutrikimų mechanizmus prof. Valentina Vengelienė.

Atrodo, kad tai, ką valgote, yra skanu, bet tai gali būti tik iliuzija, kurią sukuria skonio stipriklis. Pasak neuromokslininkės Valentinos Vengelienės, tik iliuzija yra ir manymas, kad pats žmogus sąmoningai priima sprendimus, mat viskas mūsų organizme veikia per chemines jungtis. Plačiau apie tai papasakojusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre dirbanti profesorė pabrėžė, kad tik smegenys ir nervų sistema leidžia mums funkcionuoti ir apibrėžia mus kaip asmenybes.

Legendinis dainininkas Michaelas Boltonas atvirai kovoja su glioblastoma – agresyvia ir nepagydoma galvos smegenų vėžio forma. Dainininkas gerbėjams apie savo ligą pirmą kartą pranešė 2023 m. Jo dukra Taryn žurnalui „People“ papasakojo apie diagnozę ir atskleidė, kad prieš pat sužinant naujienas dainininkui pasireiškė keli simptomai. Kokie simptomai? Vienas iš požymių, kurį ji pavadino „ypač keistu“, pasireiškė 2023 m. žaidžiant boulingą.

Neurologas įspėjo apie du požymius, kurių „negalima ignoruoti“. Jie gali signalizuoti apie galimai gyvybei pavojingą smegenų aneurizmą. Smegenų aneurizma – tai kraujagyslės išsipūtimas smegenyse. Jei aneurizma plyšta, gali įvykti kraujavimas į smegenis. Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) duomenimis, dauguma smegenų aneurizmų yra mažos ir nesukelia simptomų. Dažniausiai jos aptinkamos atliekant tyrimus dėl kitos būklės, rašo mirror.co.uk.

Staigūs cukraus kiekio kraujyje svyravimai po pietų gali sukelti papildomą stresą smegenims, o ilgainiui – prisidėti prie pažintinių funkcijų silpnėjimo, teigia specialistai. Popiet, tarp pietų ir vakarienės, daugelis žmonių jaučia energijos trūkumą ir griebiasi kokio nors saldaus užkandžio. Tačiau, anot ekspertų, būtent šis įprotis gali turėti ilgalaikių pasekmių smegenų sveikatai, rašoma foxnews.com.

Nuolatinis stresas, triukšmas ir informacijos antplūdis turi skaudžių pasekmių. Žmonių smegenys vis dažniau nebesugeba su tuo susidoroti – šis reiškinys plinta didžiuliu mastu, o nuo to labiausiai nukenčia jauni žmonės. Tą aiškiai parodė didelio masto tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 4,5 milijono žmonių.  „Žmonės mąsto lėčiau ir mažiau efektyviai, nes smegenys tiesiog nebesusitvarko“, – teigia neurologė Olga Milczarek.

Mokslininkai buvo nustebinti, kai magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai parodė, kad žiovulys smegenyse sukelia visai kitokius procesus nei gilus kvėpavimas. Australijoje, Naujojo Pietų Velso universitete, atliktas tyrimas atskleidė įdomų žiovulio poveikį mūsų smegenims. Tyrėjai atliko 22 sveikų žmonių galvos ir kaklo MRT tyrimus, stebėdami, kas vyksta, kai jie žiovauja ar giliai kvėpuoja.

Nagų kramtymas, svarbių reikalų atidėliojimas, perfekcionizmas ar net artimų žmonių apleidimas dažnai laikomi blogais įpročiais ar silpnavališkumo ženklais. Tačiau, pasak vieno klinikinio psichologo, tai – ne charakterio trūkumai, o išlikimo mechanizmai. Mūsų smegenys sąmoningai renkasi mažesnę žalą tam, kad apsaugotų mus nuo didesnės, rašoma dailymail.co.uk.

Triukšmas šiuolaikiniame pasaulyje jau tapo toks įprastas, kad dažnai net nebesuprantame nuolat esantys jame. Tačiau mokslininkai ragina kasdien atrasti galimybių bent kažkiek pabūti tyloje – tai duos akivaizdžios naudos mūsų smegenims.  Plačiau apie tylą kaip apie veiksmingą būdą išgyventi šiame chaotiškame pasaulyje „Žinių radijo“ laidoje kalbėtasi su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininku prof. Osvaldu Rukšėnu.

Jūsų mityba gali turėti didelę įtaką emocijoms, gebėjimui susikaupti, energijos lygiui ir bendrai savijautai. Mitybos specialistai pabrėžia, kad tam tikri maisto produktai gali padėti stimuliuoti smegenų veiklą ir sumažinti nuovargį. Visi kartais jaučiamės pavargę – protas tampa apsiblausęs, o kūnas stokoja energijos. Laimei, kaip ir mityba, palaikanti virškinimo sistemą ar imunitetą, taip ir tam tikri maisto produktai gali padėti padidinti energijos lygį bei pagerinti protinį budrumą.

Optinės iliuzijos pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio, nes jos tampa ne tik pramoga, bet ir padeda geriau suprasti, kaip veikia žmogaus smegenys. Tokie vaizdiniai galvosūkiai dažnai išbando mūsų pastabumą ir gebėjimą sutelkti dėmesį. Nors akys perduoda vaizdinę informaciją, būtent smegenys nusprendžia, ką iš tikrųjų matome. Kartais ši sistema mus apgauna, sukurdama vaizdus, kurie neatitinka realybės.

Naujas tyrimas rodo, kad žmogaus smegenys vystosi aiškiai atskiriamomis fazėmis viso gyvenimo metu. Kiekvienoje šių fazių smegenų gebėjimas persitvarkyti ir kurti naujus ryšius kinta, tačiau didžiausias efektyvumas pastebimas nuo 9 iki 32 metų.  Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, publikuotas žurnale Nature Communications, išskiria penkias skirtingas žmogaus smegenų „eras“ arba epochas.

Skaitmeninės technologijos negrįžtamai pakeitė mūsų gyvenimą, tačiau ir atnešė naujų rizikų. Vis daugiau jaunimo susiduria su priklausomybe nuo interneto, socialinių tinklų. Ekrano nepaleidžiant jau nuo mažumės apskritai gresia loginio mąstymo vystymosi spragos ir ne tik.  Ilgas sėdėjimas prie įrenginių ir besivystanti skaitmeninė priklausomybė specialistams kelia vis daugiau nerimo dėl poveikio ypač jauniems žmonėms. „Tai kelia nerimą visai visuomenei ir apie tai tikrai dažnai girdime.

Mirtis – neišvengiamybė, tačiau ją vis dar supa nežinomybė, nors daugelis ir norėtų turėti atsakymus į klausimus, kas laukia po to ar apie ką galvojama mirties akimirką. Mokslininkai teigia, kad pagaliau pavyko išsiaiškinti, apie ką galvojama prieš mirtį – ir atsakymas ne vieną nustebins.

Seksas gali visiškai užvaldyti mintis, tačiau tai – tik dalis to, kas vyksta mūsų smegenyse, kai esame aistros įkarštyje. Nuo skirtingų pozų ir preliudijos iki lėto, visą dieną trunkančio artumo ar greito spontaniško nuotykio – detalės apie tai, kas vyksta kūne orgazmo metu, iš tiesų yra be galo įdomios. Kadangi orgazmą sekso metu patiria apie 70–85 proc. vyrų ir 46–58 proc. moterų, pasaulyje yra labai daug žmonių, patiriančių tą euforiją, kuri vadinama orgazmu.

Kartais visi leptelime ką nors tingiai, tačiau tam tikros nuolat kartojamos frazės gali išduoti paviršutiniško mąstymo modelį ir net, kaip teigiama, žemą intelektą – ir kai žinome, į ką įsiklausyti, sunku to negirdėti ir nepastebėti. Prieš pradedant – trumpa pastaba: kiekvienas žmogus kartais vartoja „tingią kalbą“, kai yra pavargę, patiria stresą arba tiesiog nekreipia dėmesio. Viena frazė neapibrėžia žmogaus intelekto.

Demencija sergančius pacientus prižiūrintis ekspertas atskleidė, kas viena kasdienė veikla gali padėti ilgiau išlaikyti aštrų protą ir padėti sumažinti demencijos riziką.  Nors nėra užtikrinto būdo visiškai išvengti demencijos, tam tikros kasdienės veiklos gali padėti palaikyti ilgalaikę smegenų sveikatą ir sumažinti riziką nepriklausomai nuo amžiaus.

Gera smegenų veikla, gebėjimas mąstyti ir emocinė pusiausvyra priklauso ne tik nuo poilsio, miego režimo ar streso lygio, bet ir nuo to, ar smegenys gauna pakankamai joms būtinų maistinių medžiagų. Tai vienas sudėtingiausių ir daugiausiai energijos reikalaujančių organų, todėl neurologai pabrėžia, kad tam tikros medžiagos yra gyvybiškai svarbios – jų trūkumas ilgainiui gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus.

Žmogus pamato jus iš tolo – artėja, nori pasisveikinti. Jo veidas nieko jums nesako ir pokalbio metu susigėdęs desperatiškai ieškote bent vienos detalės, kuri padėtų suprasti, kas stovi priešais jus. Neuropsichologė Roberta Daini iš Milano-Bikokos universiteto pabrėžia, kad tai – dažnas reiškinys. „Mums gali pasirodyti, kad atpažinti žmogų yra paprasta, nes tai vyksta automatiškai. Tačiau iš tikrųjų procesas labai sudėtingas“, – sako ji.

Ar pastaruoju metu dažniau jaučiate nuotaikų kaitą ar kenčiate galvos skausmus, kurie niekaip nepraeina? Nors tokie simptomai dažnai priskiriami stresui, nuovargiui ar miego trūkumui, kai kuriais atvejais jie gali slėpti kur kas rimtesnę priežastį. Smegenų navikai, nors ir reti, gali pasireikšti labai įvairiai, todėl ankstyvas požymių atpažinimas yra itin svarbus greitam diagnozavimui ir gydymui.

Mūsų smegenys – organas, apie kurio gerovę deja, bet susimąstome itin retai. Kaip sportas, meditacija, augaliniai antioksidantai ir kakava galėtų padėti pagerinti bei išsaugoti gerą jų funkciją? Apie tai ir dar daugiau – šiame straipsnyje. Sportas svarbus ne tik raumenims, bet ir smegenims Aktyvi ir reguliariai atliekama mankšta svarbi ne tik gerai fizinei, bet ir psichinei sveikatai.

Šį sekmadienį TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Pasaulis pagal moteris“ – pokalbis su neuromokslininke Dr. Gabija Toleikyte. Ji papasakos ne tik apie tėčio patirtą ligą ir kodėl po jos susidomėjo žmonių smegenų sritimi, bet ir kaip jos įgytos žinios padeda puoselėti tvirtus santykius su vyru Matthew. G. Toleikytė – neuromokslininkė, Sheffield Hallam universitete dėstanti įvairius modulius, susijusius su kognityvine psichologija ir neuromokslais.

Staigus galvos skausmas, sąmonės netekimas, skubi operacija, sėkmingas gijimas – tokia įvykių karuselė vos per kelias savaites ištiko gargždiškę Orintą. Moteriai plyšo smegenų pamato kraujagyslės aneurizma – viena klastingiausių ir pavojingiausių būklių medicinoje. Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) jai sėkmingai atlikta itin sudėtinga neurochirurginė operacija. Moteris sveiksta be jokių neurologinių pažeidimų.

Į Nidos kavinę Monika atvažiuoja dviračiu užsidėjusi šalmą. „Saugau gydytojo darbą“, – juokauja ji. Prieš trejus metus moters gyvenimą aukštyn kojomis apvertė netikėta diagnozė – smegenų aneurizmą.  Monika – 44 metų organizacijų konsultantė, fasilitatorė, psichologinių mokymų vedėja – gyvena aktyviai, keliauja, ypač mėgsta kalnus, dainuoja chore, dirba Lietuvoje ir užsienyje, su vyru augina dukrą. Jos gyvenimo ritmas intensyvus, kupinas žmonių, idėjų ir judesio.

Rugsėjo 21-ąją minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena skatina atkreipti dėmesį į vieną dažniausiai girdimų demencijos diagnozių. Remiantis oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje šia liga oficialiai serga daugiau nei 42 tūkst. žmonių. Visgi realus sergančiųjų skaičius, manoma, siekia 56 tūkst. – tai prilygsta Alytaus miesto populiacijai.

Po atostogų turėtume jaustis pailsėję ir kupini jėgų, tačiau realybėje ne vienam nutinka priešingai – grįžus į darbus užklumpa nuovargis, tampa sunku susikaupti, o įprastos užduotys atrodo gerokai sunkesnės, nei prieš išvykstant. Šis pojūtis nėra atsitiktinis – mūsų kūnui ir protui tenka persijungti iš atostogų ritmo į kasdienį darbų tempą, o tai ne visada vyksta sklandžiai. Ši būsena turi ir savo pavadinimą – poatostoginis sindromas.

Tai, ką pirmiausia pamatysite šioje gluminančioje optinėje iliuzijoje su kalnu, atskleis įdomių detalių apie jus, tad gerai įsižiūrėkite ir atsakykite sau: ką matote pirmiausia? Optinės iliuzijos yra smagus būdas praleisti laiką, o taip pat sužinoti, kad jūs matote paveikslėlius kiek kitaip nei jūsų draugai, rašoma mirror.co.uk. Ką matote paveikslėlyje? Viena iš naujausių optinių iliuzijų teigia, kad galima nesunkiai atskleisti tai, daugiau mąstote kairiuoju ar dešiniuoju smegenų pusrutuliu.

Mezgimas daugeliui atrodo kaip vyresnio amžiaus žmonių veikla, tačiau to imasi vis jaunesni Z kartos atstovai. Ir ne vien tam, kad turėtų užsiėmimą ar neleistų laiko veltui, bet ir dėl šio hobio naudos smegenų sveikatai – mokslininkai teigia, kad tokia ir panaši veikla padeda ilgiau išlaikyti aštrų protą senstant. Ritmiškas virbalų spragsėjimas, slystant per pirštus jaučiamas siūlų švelnumas, maloni logiška seka –užkabinti siūlą, išmegzti akį, visa tai pakartoti.

Gyvenimą be išmaniųjų įrenginių ir kitų technologijų šiandien vargiai įsivaizduojame, tačiau įsitraukimas į virtualų pasaulį sukelia ir vis daugiau iššūkių. Ar išties jau daromės priklausomi ir kaip tai keičia mūsų smegenis? Nors iš mokslinės pusės tyrimai daugiausiai rodo neigiamą ekranų poveikį besivystančioms smegenims, paklausti, ko iš technologijų norime ir kaip jas naudojame, turbūt turėtų kiekvienas.

Kalbėjimas per miegus – neįprastas, bet ne toks jau retas reiškinys, kaip galite pagalvoti. Vis tik ne vienam kyla klausimas, kodėl kalbama per miegus? Kokie veiksniai tai lemia? Ar kada nors esate atsibudę nuo to, kad kažkas šalia jūsų murmėjo, šaukė ar net dainavo – ir visa tai darė miegodamas? O gal kas nors jums pasakė, kad kalbate miegodami, bet apie tai neturėjote nė menkiausio supratimo? Kalbėjimas per miegus gali atrodyti juokingai ar net baugiai, ypač jei pasakomos keistos ar nerimą k...

Neurologas pasidalijo įžvalgomis apie kasdien vartojamus maisto produktus, kurie yra nuodas jūsų smegenims ir joms kenkia – kai kurie iš jų gali jus nustebinti. Neuromokslininkas dr. Ramonas Velazquezas, „Mind Lab Pro“ konsultantas ir mokslinių tyrimų patarėjas, išskyrė penkis dažnai vartojamus maisto produktus, galinčius neigiamai paveikti smegenų struktūrą ir funkcijas.

Mirtis – neišvengiamybė, tačiau ją vis dar supa nežinomybė, nors daugelis ir norėtų turėti atsakymus į klausimus, kas laukia po to ar apie ką galvojama mirties akimirką. Mokslininkai teigia, kad pagaliau pavyko išsiaiškinti, apie ką galvojama prieš mirtį – ir atsakymas ne vieną nustebins.

Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo vaizdo įrašas, kuriame demonstruojamas paprastas testas – rankų pliaukštelėjimo pratimas, galintis padėti pastebėti neurologinius sutrikimus ir net išduoti smegenyse augantį vėžį. Tinklaraštininkė Char „TikTok“ tinkle pasidalijo įrašu su savo vaikinu Lee, kuriam diagnozuotas smegenų auglys – meningioma. Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis.

Išsilavinimas daro įtaką ne tik tam, ką žmogus žino, bet ir tam, kaip jis elgiasi, kaip bendrauja, kaip reaguoja į pasaulį ir kitus žmones. Geras išsilavinimas skatina savirefleksiją, smalsumą, atvirumą naujoms idėjoms bei gebėjimą priimti kritiką. Tuo tarpu prastas ar nepakankamas išsilavinimas dažnai pasireiškia tam tikrais elgesio modeliais, kurie gali trukdyti žmogui augti, mokytis ir palaikyti sveikus santykius su aplinkiniais.

Kokybiškas maistas yra naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Tad pasižiūrėkime, kokie maisto produktai svarbūs tam, kad jūsų smegenys būtų laimingos ir sveikos? Išbandykite šiuos kelis maisto produktus ir stebėkite savo savijautą, rašoma bbcgoodfood.com. 1. Viso grūdo produktai gali pagerinti koncentraciją ir susikaupimą Smegenys, kaip ir visa kita organizme, negali veikti be pakankamo kiekio degalų, o mėgstamiausia degalų forma yra gliukozė.

Alkoholis yra neatsiejama kai kurių žmonių švenčių dalis arba atsipalaidavimo būdas po sunkios darbo dienos. Visiems žinomas faktas, kad alkoholis kenkia kepenims, o nesaikingas vartojimas priveda prie priklausomybės, tačiau kartais pasigirsta teiginys, kad alkoholis gali būti ir naudingas.

Mūsų smegenys nuolat kinta ir, kaip liūdnai beskambėtų, ne visada į gerąją pusę. Mokslininkai konstatuoja, kad nenaudojant tam tikrų įgūdžių fiziškai mažėja ir už juos atsakingos smegenų sritys. Be to, mažėjantis gebėjimas koncentruoti dėmesį atneša naujų rimtų problemų. Kalbėdama apie tai, kas labiausiai padeda ir trukdo išlaikyti smegenų gyvybingumą, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr.

Ilgėjant gyvenimo trukmei ir vis daugiau kalbant apie ilgaamžiškumą, vienas itin svarbių elementų – aštraus proto išsaugojimas. Kas padeda tą padaryti, o kas – trukdo? Plačiau apie tai papasakojusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Urtė Neniškytė konstatavo, kad visų pirma neišvengiamos įtakos tam, kiek ilgai išsaugosime aštrų protą, turi paveldimumas. „Dažnai tie žmonės, kurie išlaiko šviesų protą labai ilgai, turi tam genetinį pagrindą.