smegenys

8 centimetrų gyva ir besiraitanti apvalioji kirmėlė buvo ištraukta iš 64 metų australės smegenų Kanberos ligoninėje, pranešė Australijos nacionalinis universitetas (ANU). Tai – pirmasis toks atvejis pasaulyje. Anot ANU, apvalioji kirmėlė Ophidascaris robertsi buvo aptikta moters smegenyse 2022 m. birželio mėnesį, kai ji patyrė užmaršumą ir depresiją, todėl buvo atlikti tyrimai bei operacija.

Vokietijos mokslininkai ieško būdų, kaip paprasčiau diagnozuoti ir gydyti tokias smegenų ligas kaip Alzheimeris. Ir jie, regis, vienu žingsniu arčiau. Iš Miuncheno laboratorijos atskriejo žinia, kad kaukolėje yra gerokai daugiau informacijos apie smegenų ligas, nei buvo manoma iki šiol, o tai gali palengvinti jų diagnostiką. Valandų valandas Helmholtzo instituto laboratorijose praleidę mokslininkai yra puikus įrodymas, kad kantrybė ir nuoseklus darbas anksčiau ar vėliau atsiperka.

„Alzheimerio pabaigos pradžia“, – tokie skambūs šūkiai pasigirdo po naujausių klinikinių tyrimų. Juose išbandomas eksperimentinis vaistas net 60 procentų sumažina ligos progresavimą. Ir nors tai suteikia viltį milijonams, dalis medikų preparatą kritikuoja. Amerikiečių farmacijos milžinė „Eli Lilly“ – dar vienu žingsniu arčiau lūžio taško, kuriant vaistą nuo nepagydomos ligos Alzheimerio.

Tyrimai rodo, kad prisiversdami mokytis naujų dalykų galime atjauninti savo smegenis net 30–50 metų. Senstant visas mūsų kūnas, įskaitant smegenis, patiria pokyčius. Pastebime, kad nebegalime ilgesniam laikui susikaupti, prireikia daugiau laiko išmokti naujų dalykų, o informaciją atsimename nebe taip gerai, kaip anksčiau. Tačiau gydytojas Michaelas Mosley nuramino, kad tokio likimo galima išvengti. Jei nuolat mokysitės, galite savo smegenis atjauninti net 50 metų.

Nors šiuolaikinės technologijos atveria vis daugiau galimybių ir palengvina žmonių kasdienybę, kartu netenkama tam tikrų įgūdžių. Nuo to, kaip veikiame, keičiasi ir mūsų smegenys, tai, kaip ilgai jos išlaikys jaunystę. Ir šis pokytis gali būti tiek su pliuso, tiek minuso ženklu.

Tai, ką valgome, vaidina svarbų vaidmenį mūsų kūno sveikatai ir gerovei. Tačiau daugelis iš mūsų galbūt nepagalvojame, kokį poveikį maistas daro mūsų protui. Neurologė įspėjo, kad dieta gali „sendinti“ mūsų smegenis, ir patarė, kaip išvengti pažinimo nuosmukio. Gydytoja ir mąstysenos lavinimo trenerė Emily McDonald iš JAV pasidalijo patarimais, kaip išvengti tokių simptomų kaip smegenų rūkas ir užmaršumas, rašo express.co.uk.

Neurolomokslininkė atskleidė tris įpročius, kurių reikia vengti, kad smegenys išliktų jaunos – įskaitant tai, kad ryte reikėtų palaukti dvidešimt minučių prieš griebiant telefoną į rankas.  24-erių Emily McDonald iš Finikso (Arizona, JAV) pasidalijo patarimais, kaip išvengti tokių simptomų kaip smegenų rūkas ir užmaršumas.  Neuromokslininkė sakė, kad nereikėtų griebti telefono vos atsikėlus ryte, reikia palaukti bent dvidešimt minučių prieš pradedant naršyti, rašo mirror.co.uk.

Du puodeliai arbatos per dieną padeda apsaugoti gyvybiškai svarbų organą – smegenis. Ir visai nesvarbu, kada ją gersite ar kuo paskaninsite. Po trejus metus trukusio tyrimo mokslininkai išsiaiškino, kad per dieną išgeriant du puodelius juodos arba pienu paskanintos arbatos galima apsaugoti atmintį, vykstant senėjimo procesams. Taip yra todėl, kad arbatoje esančios natūralios cheminės medžiagos, vadinamos flavonoliais, stiprina smegenų galią, o tai savo ruožtu padeda atminčiai.

Smegenys atsakingos už viską, kas mumyse vyksta: mintis, atmintį, emocijas, pasaulio suvokimą, informacijos priėmimą, kalbą, judėjimą ir kitas svarbias sritis. Jos sudarytos iš milijonų ląstelių, vadinamų neuronais – visas smegenų darbas paremtas jų tarpusavio sąveika su kitomis kūno ląstelėmis. O tam, kad smegenys tinkamai funkcionuotų, svarbu užtikrinti visavertę mitybą, aprūpinančią neuronus reikalingomis maisto medžiagomis.

Gydytojai pasidalino faktu, kas įvyksta artėjant mirčiai. Pasak jų, likus kelioms valandoms iki mirties žmogus ima prarasti vienas po kito tam tikrus pojūčius. Stenfordo universiteto paliatyvios slaugos specialistas Jamesas Hallenbeckas teigia, kad žmonės yra linkę prarasti savo pojūčius tam tikra tvarka. „Pirmiausiai pacientai praranda alkio ir troškulio jausmą. Vėliau ima dingti kalba. Klausa ir lytėjimas dažnu atveju būna paskutiniai pojūčiai, kurie ima slopti“, – sako jis.

Naujame tyrime išsamiau išnagrinėta, kas nutinka žmonių smegenims jiems mirus. Įdomu tai, kad dviejų pacientų gama bangų aktyvumas parodė, kad kurį laiką po mirties jie buvo sąmoningi. Mokslininkai pasidalijo faktais, kas nutinka žmonių smegenims, kai jie miršta – ant mirties slenksčio esantys žmonės dažnai praneša matantys baltą ryškią šviesą ir susitinkantys su giminaičiais, kurių seniai neteko.

Vienas 44-erių vyras Prancūzijoje pasiskundė „silpnumu kairėje kojoje“ ir nuvyko į ligoninę. Tyrimus atlikę medikai jam pranešė, kad jis faktiškai nebeturi smegenų – žmogaus kaukolė buvo pilna skysčio, pačios smegenų masės tebuvo likęs mažytis sluoksnis. Nepaisant to, žmogus normaliai funkcionavo, turėjo darbą ir šeimą. „Jis gyveno normalų gyvenimą. Turi šeimą, dirba. Tyrimų metu buvo patikrintas jo IQ – jis pasiekė 84 balus („Reuters“ skelbiama, kad vyras surinko 75 balus, – red. past.

Jeigu dažnai pamirštate, ką buvote suplanavę ar kur ėjote, jums sunku susikaupti, susikoncentruoti ir prisiminti prieš kelias dienas įvykusius reikšmingus įvykius – tai organizmo siunčiamas signalas apie suprastėjusią atmintį. „Camelia“ vaistininkas Mintautas Kamandulis aiškina, dėl kokių priežasčių kamuoja šis negalavimas ir įspėja, kad jis gali būti tam tikrų ligų pranašas.

Apie sudėtingus smegenyse vykstančius procesus, jų plastiškumą ir kodėl dažnam šiuolaikiniam žmogui darosi vis sunkiau išlaikyti dėmesį, „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėtasi su profesoriumi, biologijos mokslų daktaru Albertu Skurvydu. Pradėjus pašnekesį profesorius akcentavo, kad vis daugiau mokslinių tyrimų į žmogaus sveikatą siūlo žiūrėti globaliau, medikams neužsidarant vien savo srityje.

Insulto simptomai skiriasi priklausomai nuo to, kuriai smegenų daliai nebetiekiamas kraujas. Staiga sutrikus smegenų aprūpinimui krauju arba organo viduje plyšus kraujagyslėms, ląstelės gali būti pažeistos arba žūti, rašo express.co.uk. Dažniausiai pacientai patiria staigų sumišimą arba nutirpimą, kuris paveikia vieną kūno pusę. Tačiau jei insulto metu pažeidžiama smegenų dalis, atsakinga už kvapus, asmenys greičiausiai ims užuosti neįprastus kvapus.

Kasmet milijonai žmonių visame pasaulyje suserga smegenų navikais, deja, dažnai šios ligos pastebimos per vėlai. Daugeliu atveju, pirmieji požymiai pasireiškia tik tada, kai intrakranijinis spaudimas viršija tam tikrą ribą. Kadangi gulint padaugėja skysčių, supančių smegenis, kai kurie simptomai gali būti labiau išreikšti vos atsibudus, rašo express.co.uk. 2021 m. recenzuojamame žurnale „Cephalalgia“ paaiškinta: „Galvos skausmas yra vienas iš pagrindinių simptomų, siejamų su smegenų navikais.

Jei kasdien važinėjate į darbą ir tenka strigti eismo kamščiuose, tai nepaprastai vargina ir švaistomas jūsų laikas. Tačiau, remiantis tyrimais, tai taip pat gali turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai. Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Environmental Health“, atskleidė, kad kvėpavimas dyzelino išmetamosiomis dujomis sėdint eismo kamštyje gali sutrikdyti smegenų veiklą, rašo express.co.uk.

Blizgantis keptas kalakutas. Aukso atspalvio skrudintų bulvių ir pastarnokų riekelės. Į šoninę suvyniotos dešrelės. Briuselio kopūstai. Spanguolių padažas. Ir pabaigai – brendžiu paskanintas pudingas su sviestu. Kalėdų stalo tradicijos įvairiuose kraštuose skiriasi. Lenkai labiau mėgsta žuvį, paprastai karpį. Švediška Julbord pasižymi įvairove, tiesa, čia visuomet bus silkės.

Sausio 6 d. nuskambėjo skaudi žinia apie festivalio „Kaunas Jazz“ meno vadovės Indrės Jučaitės-Sarneckienės (42) mirtį. Žiniasklaidoje buvo keliama versija, kad moteris pastaruosius dvejus metus kovojo su klastinga smegenų vėžio liga, tačiau naujienų portalui tv3.lt ši informacija nėra patvirtinta. Apie dukros mirtį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Jonas Jučas. Smegenų vėžys – gąsdinanti diagnozė, kuri netikėtai užklupti gali ir vaikus, ir suaugusius.

Norint kuo ilgiau išlaikyti sveiką protą, daug kas priklauso nuo mūsų pačių, tvirtina neurologas Jokūbas Fišas. Jis pažymi, kad be kasdien būtinų laikytis smegenims draugiškų įpročių neabejotinai vienas reikšmingiausių vaidmenų tenka gebėjimui išlaikyti optimistišką požiūrį.

Mokslininkai teigia, kad pirmieji mirštančio žmogaus smegenų tyrimai rodo, jog mirštant jis galėjo „paskutinį kartą prisiminti savo gyvenimą“. Neurologai, tarp jų Tartu universiteto (Estija) neurologas Raulis Vicente, iš pradžių elektroencefalografijos (EEG) prietaisu tyrė 87 metų paciento, sergančio epilepsija, smegenų bangas, tačiau tyrimo viduryje pacientą ištiko širdies smūgis ir jis mirė.

Prastos naujienos mėgstantiems dažnai išgerti – naujas tyrimas rodo, kad vos nuo vieno iki dviejų alkoholinių vienetų per dieną sumažėja smegenų tūris. Situacija prastėja didėjant alkoholio kiekiui, rašo iflscience.com Tyrime metamas iššūkis įsitikinimui, kad nedidelis alkoholio kiekis neturi jokios reikšmės ar netgi yra sveika, nes buvo nustatyta, kad tie, kurių smegenys itin pakinta nuo alkoholio vartojimo, gali turėti sąmoningo mąstymo sutrikimų.

Sunkiai suvokiama „Coca-Cola“ skardinės optinė iliuzija priverčia žmones nustebti, kuomet paaiškėja, kad skardinės spalva nėra raudona. Paaiškino, kodėl taip nutinka.  Trumpame vaizdo įraše apie iš pažiūros raudonos spalvos „Coca-Cola“ skardinę vienas „Tik Tok“ vaizdo įrašas privers jus viskuo suabejoti, kuo tikėjote ir matėte iki šiol. Didžiosios Britanijos radijo laidų vedėjas Dean Jackson skelbia linksmus ir sumaištį keliančius vaizdo įrašus savo „Tik Tok“ paskyroje.

Vien Didžiojoje Britanijoje kasmet 100 000 žmonių patiria insultą. Bet dar palaukite – pirma pasitikrinkite, ar žinote, kokias požymiais pasireiškia insultas, nes norint po šios nelaimės pasveikti, labai svarbu, kad viskas būtų daroma laiku. Kraujo krešulius tirpdančių vaistų per 4,5 valandas nuo insulto gavę žmonės daug dažniau atsigauna be jokių ilgalaikių pasekmių ar neįgalumo. Jau daugelį metų ekspertai primena šį anglišką akronimą su simptomais – FAST (greitai): F: veido (angl.

Nepakankamai išsimiegoję ne tik jaučiamės labai blogai – pasirodo, tai gali sukelti visą seriją sutrikimų smegenų srityse, atsakingose už kalbą, planavimą, laiko pojūtį ir atmintį. Ekspertai iš čiužinių gamintojų kompanijos „Tempur“ neseniai atliko tyrimą, kuris atskleidė sąryšį tarp miego trūkumo ir atminties. Paaiškėjo, kad 54% procentai apklaustųjų mano, kad dėl miego trūkumo jų atmintis veikia prasčiau – o mokslas tai patvirtinta, rašo mirror.co.

Emilija – tikra šypsenėlė, savo šypsena užkrečianti ir kitus, tik daugelis nemato jos negalios, kuri kirto itin skaudžiai. Mergaitės smegenyse vos po gimimo aptiktos cistos, kurios per kelis mėnesius pasiglemžė visą dešinįjį smegenų pusrutulį, o tai atsiliepė Emilijos raidai. Emilija – viena iš šių metų „Išsipildymo akcijos“ herojų, kurios tėvelių svajonė, kad mergaitė būtų kuo labiau savarankiška.

Naujajame tyrime, paskelbtame medicinos žurnale „Neurology“, buvo nustatytas įdomus ryšys tarp pilvo ir smegenų dydžio bei formos. Remiantis jų atradimais, žmonių, turinčių daugiau riebalų pertekliaus pilvo viduryje, smegenys yra susitraukusios ir turi mažiau pilkosios medžiagos.

Graikijos antrojo pagal dydį Salonikų miesto centre autobusas, vežęs vienos naftos perdirbimo įmonės darbininkus, įkrito į gatvėje atsivėrusią smegduobę, šalyje tęsiantis smarkioms audroms, penktadienį pranešė tarnybos. Pasak pareigūnų, nė vienas iš autobuse buvusių 15 žmonių nenukentėjo. Tuo metu sostinėje Atėnuose potvyniai užliejo šimtus namų, o daugelis didelių kelių lieka uždaryti, audrų sistemai slenkant per šalį rytų kryptimi.

Epilepsija – viena iš dažniausių nervinių ligų, pasireiškianti nevalingais traukuliais. Nors Lietuvoje šia liga serga apie pusę procento žmonių, visuomenė dar vis mažai žino apie tai, kas tai per liga ir kaip padėti priepuolio ištiktam žmogui.    Ši neurologinė liga pavojinga visiems – ją gali išprovokuoti stresas, netinkamas gyvenimo būdas.

Be jokios abejonės, kofeinas mus pažadina, suteikia trumpą energijos šuolį ir net padeda nusiteikti darbui. Tačiau reguliarus kofeino vartojimas gali pakeisti jūsų smegenų struktūrą – taip neseniai paskelbtame tyrime teigia britų mokslininkai. Kai kurie kavos ir energinių gėrimų mėgėjai skundžiasi prastesniu miegu. Yra žinoma, kad prastas miegas gali pakoreguoti smegenų pilkosios medžiagos struktūrą, o tie pokyčiai gali būti ir labai drastiški.

Tik atsibudus daugeliui iš mūsų reikia nedelsiant išgerti puodelį kavos. Nors šis kasdienis kofeino kiekis tikrai padeda pralinksmėti ir pasiruošti ateinančiai dienai, nauji tyrimai rodo, kad kofeinas iš tikrųjų negali pagerinti kognicijos (pažinimo), todėl jūs vis dar galite padaryti klaidų dėl miego trūkumo.

JAV mokslininkai pirmieji pasaulyje sukūrė neuroprotezą, sėkmingai verčiantį paralyžiuoto vyro smegenų bangas sklandžiais sakiniais, sakoma ketvirtadienį paskelbtame mokslo straipsnyje. „Tai svarbi technologijų gairė žmogui, negalinčiam bendrauti natūraliu būdu“, – sakė sakė Kalifornijos universiteto San Fransiske (UCSF) podaktarinių inžinerijos studijų dalyvis Davidas Mosesas, vienas iš žurnale „The New England Journal of Medicine“ paskelbto straipsnio pagrindinių autorių.

Manote, kad susitvarkytumėte su optine iliuzija? Vaizdas priverčia žmones regėti, kaip neegzistuojantys šviesos spinduliai suformuoja sprogstančią žvaigždę, panašiai kaip matome kaleidoskope, tik be vaivorykščių. Optinės iliuzijos yra sukurtos tam, kad suglumintų smegenis, o ši, naujausia, tikrai jums ramybės neduos bent kelias dienas, rašo dailystar.co.uk.

Prabudus ryte daugelis mūsų pirmiausia išgeria puodelį kavos. Nors ši kasdieninė kofeino dozė išties padeda pralinksmėti ir pasiruošti laukiančiai dienai, naujas tyrimas parodė, kad jis nebūtinai padeda pagerinti kognityvinę funkciją, o tai reiškia, kad išlieka tikimybė ir toliau daryti klaidas, kurias nulemia miego trūkumas.

Naujas tyrimas parodė, kad vietinės Amazonėje gyvenančios čimanų bendruomenės nariai senstant patiria žymiai mažesnę smegenų atrofiją nei amerikiečiai ar europiečiai. Tyrimo autoriai tiki, kad aktyvus čimanų gyvenimo būdas ir daug skaidulų turinti dieta yra pagrindinės mažo smegenų nykimo priežastys, o tam tikrų jų kasdienių įpročių įtraukimas į rutiną gali padėti išvengti su amžiumi susijusio kognityvinės funkcijos pablogėjimo ir demencijos. Čimanai yra žinomi dėl jų sveikos kraujotakos.

Naudodamiesi laboratorijoje užaugintomis mini smegenimis, mokslininkai išsiaiškino, kodėl žmonių smegenys yra didesnės už beždžionių. Maždaug prieš 5–8 mln. metų žmonės ir beždžionės atsiskyrė nuo bendro protėvio. Po kurio laiko žmonėms išsivystė didesnes smegenis: dabar žmogaus smegenys yra maždaug tris kartus didesnės už mūsų artimiausių „giminaičių“ – šimpanzių – smegenis.

Kas nutinka mūsų smegenims, kai mirštame? Žmonės tūkstančius metų bandė atsakyti į šį klausimą, pasitelkę mokslą arba religiją. Tačiau paaiškėjo, kad atsakymas visą laiką buvo slepiamas devintojo dešimtmečio „Star Trek“ epizode „The Next Generation“. Vos prieš kelis mėnesius neurologų komanda paskelbė neįtikėtiną tyrimą, paaiškinantį, kas nutinka smegenims, kai mes mirštame. Tokio pobūdžio tyrimai buvo atlikti su gyvūnais, bet dar niekada – su žmonėmis.

Šeštadieniniame TV3 žaidime „galvOK“ susirungė legendiniai Lietuvos šokėjai, medikai Jūratė ir Česlovas Norvaišos. Į devintą dešimtį įkopusi žinoma sportinių šokėjų pora laidos žiūrovus stebino ne tik savo išmintimi, bet ir puikia reakcija, o atkakli kova žaidime virė iki paskutinių laidos filmavimo sekundžių.

Pasirodo, po mirties mūsų smegenys miršta ne iš karto. Naujas tyrimas atskleidė, kad mirus suaktyvėja tam tikri genai, dėl kurių tam tikros mūsų smegenų ląstelės pradeda sparčiau augti. Kaip teigia tyrimo autoriai, šis anksčiau nepastebėtas smegenų aktyvumas po mirties gali turėti didelę reikšmę neurologinių sutrikimų tyrimams ateityje.

Naujas žurnale „Journal of Alzheimer‘s Disease“ paskelbtas tyrimas atskleidė iš pirmo žvilgsnio tvirtą sąsają tarp neurodegeneracinių ligų ir žarnyno bakterijų išskiriamų junginių. Kaip teigia tyrimo autoriai, jų pastebėjimai pateikia „nenuginčijamų“ įrodymų, kad žarnyno mikrobiota atlieka svarbų vaidmenį Alzheimerio vystymosi procese.

Atliktas tyrimas parodė, jog vaikai, ant kurių pastoviai rėkiama, jie mušami ar purtomi turi mažesnes smegenų struktūras nei jų bendraamžiai, kurių tėvai ar globėjai nesiima griežto auklėjimo, rašo „Insider“. Tyrime, publikuotame „Development and Psychology“ žurnale, tirti 94 12–16 metų vaikai, kurie patyrė griežtą auklėjimą kai buvo mažesni, nuo 2,5 iki 9 metų.  Vaikai buvo suskirstyti pagal tai, kaip dažnai ant jų buvo rėkiama ar jie buvo mušami.

Galbūt jau girdėjote trikdantį faktą, kad kai kurie žmonės neturi vidinio monologo (mintyse nekalba su savimi). Įtraukime į šį painų sąrašą dalykų, kuriuos daro kai kurių žmonių smegenys, būklę, vadinamą afantazija. Tai – nesugebėjimas mintyse vizualizuoti daiktų ar vaizdų. Pasirodo, tokius žmones yra sunkiau išgąsdinti baisiais pasakojimais.

Kvapai gali būti stebėtinai jaudinantys. Užuostų kvepalų kvapas gali priminti seną draugą, gaminamos vakarienės kvapai gali jus sugrąžinti į močiutės virtuvę. Naujame tyrime, apie kurį pranešta akademiniame žurnale „Progress in Neurobiology“, mokslininkai atskleidė, kad žmogaus evoliucija ir smegenų nervų ryšiai gali padėti paaiškinti, kaip kvapai sugeba sukelti tokius stiprius prisiminimus.

2007 m. mokslininkai aprašė vieną atvejį, kuomet vyresnis nei 40-ies metų prancūzas atvyko į ligoninę, skųsdamasis kojos skausmu. Dar būdamas vaikas, jis susidūrė su tokia pat problema, kai jo smegenų skilveliuose susikaupė per daug smegenų skysčio. Atsižvelgę į jo ligos istoriją, gydytojai nusprendė atlikti smegenų tyrimą, siekdami išsiaiškinti, ar jo galūnių skausmus kelia ta pati problema.

Nauji tyrimai parodė, kad Šerloko Holmso metodas, skirtas prisiminti smulkias detales, žinomas kaip „loci“ metodas, tikrai gali padėti pagerinti žmonių atminties įgūdžius. Naujajame tyrime taip pat buvo naudojamas smegenų skenavimas, kuris padėjo paaiškinti, kodėl šis senas atminties triukas yra veiksmingas.

Nauji tyrimai pateikia papildomų įrodymų, kad astrocitai, specializuotas žvaigždės formos smegenų ląstelių potipis, gali vaidinti svarbų vaidmenį sergant depresija. Kanados Makgilio universiteto mokslininkai padarė skrodimą 20-čiai vyrų, kurių pusė sirgo depresija ir nusižudė, o kita pusė mirė staiga ir dėl kitų priežasčių.

Jau seniai nustatyta, kad šizofrenija yra paveldimas sutrikimas, dažnai pasireiškiantis per daugybę kartų šeimose, kurių dvyniai turi didesnę riziką susirgti. Tačiau šis sudėtingas psichikos sutrikimas išliko milžinišku kalnu, į kurį reikia įkopti tyrinėtojams. Nepaisant nuoseklių šios srities tyrimų, nustatyti genus, kurie siejami su šizofrenija, yra gana keblu.

Peržiūrėjus daugybę per dešimtmečius atliktų tyrimų tapo aišku, kad abiejų lyčių smegenys yra nepaprastai panašios. Priešingai nei mano „tas dėdė seksistas“, moterų smegenys nesiskiria nuo vyrų, be to, nebuvo rastas nei vienas skirtumas, kuris būtų minimas bent keliuose tyrimuose. Apžvalgoje, publikuotoje žurnale „Neuroscience and Biobehavioural Review“, analizuojami per 30-ies metų laikotarpį atlikti tyrimai. Pastebėta, kad lytis nulemia tik apie 1 proc. visų skirtumų.

Pornografija egzistavo visais istoriniais laikotarpiais ir keitėsi kartu su naujai atsirandančiomis medijomis. Pompėjos Vezuvijaus griuvėsiuose rasta šimtai seksualinio pobūdžio freskų ir skulptūrų. Dabar jau ima aiškėti, kad pornografija veikia mūsų nervinę sistemą ir palieka mus su sunkiomis pasekmėmis, tokiomis kaip depresija arba erekcinė disfunkcija. Pornografijos žiūrėjimas smarkiai išaugo atsiradus internetui.