Kas lemia moterų ir vyrų smegenų skirtumus, kokiomis ligomis dažniau serga abiejų lyčių atstovai ir kaip senėja moterys ir vyrai – naujienų portalo tv3.lt interviu O. Rukšėnu.
Interviu trumpai:
- Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad lytiniai hormonai veikia ne tik lytinę sistemą, bet ir kitus organus, įskaitant smegenis. Tiesa, šiems teiginiams pritaria tik dalis akademinio pasaulio atstovų.
- Pagrindinė priežastis, dėl ko skiriasi lyčių smegenys, yra hormonai. Įtakos taip pat turi genetika.
- Pirmieji lyčių skirtumai pastebimi vaikui vos gimus, t. y. jam dar nespėjus nieko išmokti.
- Lyčių smegenų skirtumai yra statistiniai, kitaip tariant, jie išryškėja išvedus vidurkį. Tačiau savybės, kurios dažniau būdingos moterims, gali pasireikšti ir vyrams, ir atvirkščiai.
- Dėl smegenyse vykstančių cheminių procesų vyrai linkę dažniau sirgti eksternalizuojančiomis, o moterys – internalizuojančiomis ligomis arba sutrikimais.
- Dėl hormonų įtakos skiriasi ir moterų bei vyrų senėjimo procesai. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus moterys dažniau serga neurodegeneracinėmis (pažeidžiančiomis smegenų nervines ląsteles) ligomis.
- Pagrindiniai patarimai, norint stiprinti smegenis – užsiimti protine ir fizine veikla, sveikai maitintis ir socializuotis.
Anksčiau retam kildavo minčių, kad žmones galima tirti pagal lytis. Kada šie tyrimai išpopuliarėjo ir kur įvyko lūžis?
Galima teigti, kad prieš 30–40 metų buvo šių tyrimų pradžia, o intensyviau į šiuos dalykus gilinamasi jau 25 metus. Šis posūkis logiškas – pažinimas juda į priekį. Jau yra sukaupti duomenys, kad lytiniai hormonai veikia ne tik lytinę sistemą, bet kur kas plačiau.
Kita vertus, ne visi tai priima. Mokslo pasaulyje yra alternatyvi stovykla, kuri teigia, kad smegenų veiklos atžvilgiu jokių skirtumų tarp lyčių nėra. Aš pats šiai stovyklai nepriklausau. Tikiu, kad skirtumai yra.
Kuo remiasi tie, kurie sako, kad smegenų veiklos atžvilgiu nėra skirtumų tarp lyčių?
Vienas iš argumentų, kad deklaruojami skirtumai kiekybine prasme nėra aiškiai išreikšti, kas yra tiesa, tą reikia priimti. Tačiau skirtumai ir neturi būti labai išreikšti. Jei kalbame apie smegenis, jos yra kaukolėje, kuri sudaryta iš kaulų. Tai reiškia, kad turime dėžutę, kurioje negali kažkas didėti, nebent mažėti.
Kita priežastis, kodėl formuojasi toks požiūris, yra istoriškai susiformavusi nuo patriarchato laikų. Jeigu pripažįsti skirtumus, jie suponuoja, kas turėtų būti geresnis, o kas blogesnis. Tačiau tie, kurie kalba apie lyčių skirtumus, visuomet akcentuoja, kad viskas nėra vien juoda-balta. Yra vadinamasis kontinuumas (persidengimas) ir mozaika: vienos savybės geriau išreikštos vienoje lytyje, kitos – kitoje lytyje.
Kas lemia moterų ir vyrų smegenų skirtumus? Ar teisingai supratau, kad daugiausia įtakos turi lytiniai hormonai?
Tikrai taip, hormonai. Kai užsimezga nauja gyvybė, iš pradžių ji būna belytė. Yra vadinamoji urogenitalinė sistema, kuri priklausomai nuo genetikos, hormoninių aspektų vystosi moteriškosios arba vyriškosios lyties kryptimi. Šiame etape hormonai labai svarbūs, o kritinis yra testosteronas – jeigu jo yra, išsivystys berniukas, o jeigu pradiniame etape testosterono nėra, turi vystytis mergaitė. Vėliau prasideda kiti procesai. Mechanizmo įdomumas tas, kad kai vystosi naujas organizmas, veikia receptoriai, kurie reaguoja į hormonus. Tuomet prasideda genetinio lygio poveikis.
Ar skirtumai tarp vyrų ir moterų smegenų ryškūs nuo pat gimimo, ar kai kurie dalykai išryškėja žmogui augant ir bręstant?
Būna ir taip, ir taip. Elgsenos lygmenyje skirtumai pastebimi vos vaikui gimus. Pavyzdžiui, mergaičių (moterų plačiąja prasme) uoslė veikia žymiai geriau nei vyrų. Tai dokumentuota nuo gimimo – vos gimusios mergaitės geriau užuodžia motinos ir jos pieno kvapą. Reaguodamos jos pasuka galvytę.
Kitas pavyzdys yra klausos sistema ir su ja susijęs empatiškumo jausmas. Naujagimių tyrimų rezultatai rodo, kad pirmą dieną po gimimo į kitų kūdikių verksmą dažniau reaguoja mergaitės, jos pasuka galvytę. Berniukai tai daro žymiai rečiau. Tai su ilgalaikėmis pasekmėmis įgimti elgesio skirtumai, kuriuos atsinešame pirmą dieną po gimimo, kai dar nieko neišmokome.
Kai kurie procesai, apie kuriuos dar mažai žinome, vyksta iki gimimo. Tačiau jau veriasi ir šis langelis – matome, kad vyksta žymiai sudėtingesnis gyvenimas nei iki šiol įsivaizdavome. O po gimimo vystymasis ypač aktyvus. 2–7 gyvenimo metai yra kritiškai svarbūs smegenų formavimuisi, taip pat ir visam likusiam protiniam gyvenimui. Vėliau eina paauglystė ir daugiau etapų, kurie labai svarbūs smegenų funkcionavimo prasme.
Sakoma, kad moterys skiria daugiau spalvų, kad vyrai geriau vairuoja ir pan. Kokius pagrindinius stereotipus mokslas jau paneigė, o kokius patvirtino?
Tai, ką įvardijote yra ne stereotipai, o faktai. Moterys geriau skiria spalvas, bet reikia pabrėžti, kad tai yra statistika. Jeigu išmatuosime 1000-io atsitiktinai parinktų moterų ir 1000-io vyrų regą, moterų spalvinė rega bus santykinai geresnė negu vyrų. Jeigu tirsime vieną konkrečią moterį, jos rega gali būti žymiai blogesnė nei statistinio vyro, ir atvirkščiai. Tai svarbu.
O kodėl moterys skiria daugiau spalvų?
Prieš kelerius metus buvo išsiaiškinta, kad 50 proc. moterų savo akies tinklainėje turi ne trijų, o keturių kategorijų į spalvą reaguojančias ląsteles (fotoreceptorius). Tradiciškai kita dalis vyrų ir moterų populiacijos turi trijų kategorijų fotoreceptorius. Papildomų ląstelių turėjimas „prideda“ dar milijoną atspalvių. Sensoriniai skirtumai yra visur, ką tyrinėsi.
Sakoma, kad moterys vienu metu gali daryti kelis darbus, o vyrai vieną akimirką galvos tik apie vieną dalyką. Kaip tai paaiškinti?
Tai irgi tiesa, bet yra keli aspektai. Pirmiausia, šis aiškinimas remiasi šiuolaikinės smegenovaizdos rezultatais, kurie rodo, kad daugumos žmonių smegenys sudarytos iš dviejų pusrutulių, o ryšiai tarp jų ir jų viduje yra labai skirtingi, priklausomai nuo lyties. Vyrų atveju žymiai daugiau ryšių yra kiekvieno smegenų pusrutulio viduje ir santykinai mažai ryšių tarp pusrutulių. Dėl to vyrai vienu metu sprendžia vieną problemą, o ją išsprendę pereina prie kitos.
Moterų atveju yra atvirkščiai – lyginant su vyrais, jų smegenyse daugiau ryšių tarp pusrutulių, o tie ryšiai labiau koncentruoti į priekinę galvos smegenų dalį. Todėl resursų mobilizavimas žymiai efektyvesnis nei vyrų.
Tačiau pagal naujausius duomenis multitaskingo (liet. kelių veiksmų atlikimo vienu metu) iš tiesų nėra ir moterys jo neatlieka. Reikalas tas, kad jų smegenyse dėmesio nukreipimas nuo vienos užduoties prie kitos vyksta žymiai greičiau negu vyrų smegenyse. Taip susidaro įspūdis, kad vienu metu atliekamos kelios užduotys, bet iš tikrųjų vienu metu atliekama viena užduotis, tik dėmesio perjungimas vyksta labai greitai, kaip filmo kadruose.
Pastebima, kad vienos ligos ar sutrikimai dažniau būdingi moterims, kiti – vyrams. Kaip tai koreliuoja su smegenų veikla ir lyčių skirtumais?
Tai koreliuoja su smegenų chemija, t. y. kokios cheminės medžiagos sekretuojamos smegenyse. Kalbame ir apie neuronešiklius, kurie veikia sinapsėse (jungtyse tarp atskirų nervinių ląstelių), ir apie hormonus, jų kiekius, koncentracijas – visa tai veikia.
Žiūrint į statistiką, labai aiškiai atsiskiria, kad berniukai dažniau serga vadinamomis eksternalizuojančiomis, t. y. su stipriai į išorę išreikšta veikla, ligomis. Tai yra ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas), obsesinis kompulsinis ir autizmo spektro sutrikimai ir t. t.
Tuo metu mergaitėms būdingesnės internalizuojančios ligos arba sutrikimai: depresija, nerimo sutrikimai ir kt. Galutinės teorijos, kodėl taip nutinka, nėra, bet vienas iš aiškinimų remiamas hormonų veikla.
Papildomai hormonus vartoja žmonės, kurie nori pasikeisti lytį. Kiek tai keičia jų smegenis?
Šiek tiek keičia, nes smegenyse yra lytinių hormonų receptorių. Lyties keitimas yra labai sudėtingas procesas, o hormonų vartojimas tik vienas iš jo etapų. Pirmiausia, nepasitenkinimas esamąja lytimi kyla smegenyse, tai reiškia, kad jose jau yra kažkas specifiško. Todėl kai asmuo teigia, kad nėra patenkintas savo lytimi, iš pradžių dirbama su psichologais, psichiatrais.
Jei tai neduoda rezultatų ir asmuo priima sprendimą keisti lytį, prasideda chirurginė transformacija, po to – hormoninis palaikymas, kuris tęsiasi visą gyvenimą. Akivaizdu, kad organizmui tai be galo didelis poveikis, nes hormonai vartojami saujomis. Kitaip tariant, jų kiekiai didesni nei numatyta natūraliai funkcionuojančiam organizmui. Taigi jau yra duomenų ir apie poveikį smegenims. Lytį pakeitusių asmenų tyrimai kol kas fragmentiški, bet tam tikri skirtumai randami.
Kiek įtakos skirtumams tarp moterų ir vyrų smegenų turi rasė?
Tai politiškai jautrus klausimas, todėl apie jį mažai kalbama. Tikėtina, kad tam tikrų skirtumų yra, bet ši tema dar aršesnė nei lyčių skirtumai, nes juos atradus galima padaryti labai kategoriškų išvadų. Vis dėlto šia tema yra tekę matyti keletą publikacijų. Kiek teko skaityti, yra ligų, kurių sergamumo arba gijimo rodikliai priklauso nuo rasės. Tokių tyrimų yra, bet labai mažai.
Viename iš paskutiniųjų interviu sakėte, kad šiuo metu atliekate tyrimus su miegu. Ką tiriate?
Tiriame, ar veikia ir, jeigu taip, kaip veikia miego procesą konkrečios kanabinoidų medžiagos.
Nors šie tyrimai tiesiogiai nesusiję su lytimis, ar teko domėtis, kaip miega moterys ir vyrai?
Kalbant apie miego higieną, yra keli aspektai. Dabar specialistai tvirtina, kad suaugusio žmogaus miegas turi trukti bent 6–8 valandas. Nei trumpiau, nei ilgiau.
Kitas dalykas – vadinamieji popiečio poguliai, dėl kurių kyla įvairių klausimų. Šiuo metu pripažįstama, kad tai yra geras dalykas, bet su sąlyga, kad tai netruktų ilgiau nei pusę valandos. Kitaip tariant, kol apsisuka vienas miego ciklas.
Lyčių skirtumai pasirodo netiesiogiai. Pavyzdžiui, jeigu pora miega toje pačioje patalpoje, gali būti temperatūrų skirtumai – moterims reikės aukštesnės kambario temperatūros nei vyrams. Skiriasi ir garso suvokimas. Tai, kas vyrui atrodys kaip mažas garsas, moteriai gali būti skausmingas. Yra daug aplinkinių dalykų, kurie gali būti susiję su miegu ir pasireikšti per lyčių skirtumus.
O kaip skiriasi moterų ir vyrų senėjimo procesai?
Viena vertus, senėjimas vyksta ir vienos, ir kitos lyties atveju. Jeigu žiūrėtume į sinapsių pokyčius, smegenų tūrio kitimą, kreivės, iliustruojančios šiuos procesus, gana palyginamos.
Kita vertus, yra skirtumų, kurie suvedami į tuos pačius hormonus. Moterų organizme stiprūs pokyčiai vyksta menopauzės metu, kai labai stipriai persitvarko lytinė sistema. Pasikeičia estrogeno ir progesterono – moteriškųjų lytinių hormonų – koncentracijos. Be kitų funkcijų estrogenas ir progesteronas pasižymi ir neuroprotekcine veikla, t. y. saugo nervines ląsteles. Jeigu šių hormonų sumažėja, susilpnėja ir nervinių ląstelių apsauga. To rezultatas – vyresnio amžiaus moterys dažniau serga neurodegeneracinėmis ligomis: Parkinsono, Alzheimerio ir kt. Sergamumas šiomis ligomis yra labai aiškiai pasireiškiantis senėjimo skirtumas tarp lyčių.
Kaip visi mes galėtume „stiprinti“ savo smegenis?
Atsakymas paprastas – treniruotis. (Šypteli.) Smegenis, kaip bet kurią organizmo sistemą, reikia treniruoti. Kadangi dabar daug dirbama smegenų tyrimų linkme, yra konkrečios rekomendacijos. Viena iš jų – kiek įmanoma platesnė, turtingesnė kognityvinė (protinė) veikla: domėjimasis, kultūrinis gyvenimas ir kt. Visa tai labai svarbu, nes aktyvina didelę smegenų dalį.
Pastaruoju metu ryškėja, kad labai svarbus smegenų sveikatos veiksnys yra socialinis gyvenimas. Šimtamečių ir kiti panašūs tyrimai parodė, kad socialinis gyvenimas, taip pat sveika mityba ir fizinis aktyvumas yra „šventoji trejybė“. Ypač svarbus fizinis aktyvumas – tai tyrimuose vienareikšmiškai pripažįstama. Nebūtina nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną, užtenka ir kelių tūkstančių, svarbu, kad gyvenimas nebūtų vadinamoji „sofos lyga“. Žinoma, jeigu tik sąlygos leidžia.
Dar viena labai efektyvi priemonė yra poriniai šokiai. Jeigu analizuotume šokį, jo metu smegenyse vyksta daugybė procesų. Pirmiausia turi būti noras ir motyvacija šokti, tuomet aktyvuojasi viena smegenų sritis. Renkantis partnerį ar partnerę, aktyvuojasi kita. Įsijungia motorikos valdymas, atmintis, klausa, rega ir t. t.
Užsienio kalbų mokymasis taip pat puiki priemonė stiprinti smegenis, ypač jei kalba mums tolima, pavyzdžiui, su hieroglifais. Tai reikalauja daug pastangų, bet labai gera apkrova smegenims.
Kuo moterų ir vyrų smegenų tyrimai gali pasitarnauti gyvenime?
Medicinoje tikrai gali pasitarnauti, nes jau kurį laiką kalbama apie individualizuotą mediciną, kurioje lyčių skirtumai taip pat labai svarbūs.
Kitas aspektas – bendras gyvenimas. Žiūrint biologiškai, egzistuoja lyties kategorijos, o tarp jų vyksta bendravimas. Norėtųsi, kad jis būtų kiek įmanoma bendresnis, sėkmingesnis ir malonesnis. Kad taip įvyktų, reikia išsiaiškinti šiuos skirtumus ir juos žinoti. Žinant, kas vyksta vienos pusės, o kas – kitos smegenyse, galima numanyti problemas, iš anksto jas amortizuoti ir taip sėkmingiau bendrauti su kitais.
Pavyzdys būtų mišrus darbo kolektyvas. Neseniai pasirodė tyrimas apie vyrų ir moterų reagavimą į temperatūrą ir jos toleravimą. Paaiškėjo, kad moterims reikia maždaug 2–3 laipsniais aukštesnės temperatūros negu vyrams. Tai jeigu biuras bendras, vyrai prie 23 laipsnių temperatūros norės atsidaryti langą arba įsijungti kondicionierių, tuo metu moterims bus per šalta. Mezgasi konfliktas. Žinant lyčių skirtumus, problemą būtų galima išspręsti per kitokį susodinimą, šildymo sistemas ir pan. Tai labai konkretus, bet gerai iliustruojantis praktinę tyrimų pusę pavyzdys.
