Australijoje, Naujojo Pietų Velso universitete, atliktas tyrimas atskleidė įdomų žiovulio poveikį mūsų smegenims. Tyrėjai atliko 22 sveikų žmonių galvos ir kaklo MRT tyrimus, stebėdami, kas vyksta, kai jie žiovauja ar giliai kvėpuoja.
Rezultatai nustebino net pačius mokslininkus – žiovulys pasirodė veikiantis smegenis kitaip, nei jie tikėjosi, rašoma unilad.com.
Kodėl mes žiovaujame?
Pasak „Cleveland Clinic“, mokslininkai turi kelias teorijas, kodėl žmonės žiovauja. Viena jų teigia, kad žiovulys padeda „pažadinti“ smegenis – nuovargis ar nuobodulys gali paskatinti šį refleksą.
„Nuobodulys atsiranda tuomet, kai pagrindinis aplinkos stimulas nebepajėgia išlaikyti jūsų dėmesio. Tai suaktyvina organizmo miego signalų sistemą ir sukelia mieguistumą“, – aiškinama specialistų.
Taip pat manoma, kad žiovulys gali būti nevalingas mechanizmas, padedantis atvėsinti smegenis – įkvepiamas oras keičia kraujotaką ir gali prisidėti prie temperatūros reguliavimo.
Egzistuoja ir vadinamoji „komunikacijos hipotezė“: jei žiovaujame pamatę kitą žiovaujantį žmogų, tai gali būti socialinis signalas, padedantis užmegzti ryšį ar išreikšti bendrą nuobodulio jausmą.
Ką parodė MRT vaizdai?
Analizuodama MRT vaizdus, mokslininkų komanda nustatė, kad nors iš pradžių tikėjosi panašių rezultatų tarp žiovulio ir gilaus kvėpavimo, skirtumai buvo akivaizdūs.
Žiovaujant galvos bei nugaros smegenų skystis juda tolyn nuo smegenų. Tuo tarpu giliai kvėpuojant tokio paties judėjimo nenustatyta.
„Žiovulys sukėlė smegenų skysčio judėjimą priešinga kryptimi nei gilaus įkvėpimo metu, – žurnalui „New Scientist“ sakė neuromokslininkas Adamas Martinacas, – mes tiesiog sėdėjome ir galvojome: vau, to tikrai nesitikėjome.“
Smegenų skystis yra skaidrus skystis, kuris saugo ir maitina galvos bei nugaros smegenis, todėl jo judėjimo pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį smegenų veiklai.
Didesnė žiovulio reikšmė nei manyta anksčiau?
Kodėl žiovulys taip skiriasi nuo tiesiog gilaus kvėpavimo? Viena iš teorijų teigia, kad žiovulys atlieka svarbesnį vaidmenį smegenų veikloje, nei manyta iki šiol.
Tyrimas taip pat sustiprina prielaidą, kad žiovulys gali padėti atvėsinti smegenis.
Vis dėlto nustatyta ir tam tikrų panašumų – tiek žiovaujant, tiek giliai kvėpuojant padidėja kraujo nutekėjimas iš smegenų.
Be to, mokslininkai pastebėjo, kad kiekvienas žmogus turi savitą žiovulio „modelį“. Tyrėjų teigimu, „toks lankstumas gali paaiškinti skirtumus tarp dalyvių žiovulio modelių, kartu išlaikant atpažįstamą, individualų bruožą; tai rodo, kad žiovulio modeliai nėra išmokti, o yra įgimta neurologinės programos dalis“.
Šie rezultatai leidžia manyti, kad žiovulys – kur kas sudėtingesnis ir svarbesnis reiškinys, nei galėjome įsivaizduoti.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
