Pastaraisiais metais atlikti tyrimai atskleidė, kad kava gali turėti teigiamą poveikį širdies sveikatai, o reguliarus jos vartojimas siejamas ir su mažesne 2 tipo diabeto rizika. Be to, kava gali padėti didinti energijos lygį, prisidėti prie svorio kontrolės ir net sumažinti depresijos riziką, rašoma healthline.com.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad šie privalumai gali išnykti, jei į kavą dedama daug cukraus ar riebalų, pavyzdžiui, grietinėlės. Taip pat rekomenduojama riboti kofeino vartojimą nėštumo ar kūdikio žindymo laikotarpiu.
Ar kava susijusi su prieširdžių virpėjimo rizika?
Ilgą laiką tradicinė medicina patardavo žmonėms, sergantiems prieširdžių virpėjimu arba turintiems riziką jam išsivystyti, vengti kavos ar bent jau ją riboti. Tačiau pastaraisiais metais ši nuostata vis dažniau kvestionuojama.
Naujas klinikinis tyrimas pateikė netikėtus rezultatus – vietoje to, kad kava didintų virpėjimo riziką, ji gali sumažinti šio ritmo sutrikimo pasikartojimo dažnį.
2025 m. pabaigoje publikuoto atsitiktinių imčių kontroliuojamo tyrimo metu buvo stebimi 200 suaugusiųjų, kuriems diagnozuotas prieširdžių virpėjimas arba plazdėjimas ir kurie anksčiau jau buvo patyrę šį sutrikimą.
Tyrimas parodė, kad per šešis mėnesius tie, kurie kasdien gėrė kavą, patyrė mažiau pasikartojančių epizodų nei tie, kurie visiškai vengė kofeino.
„Buvo daug prieštaringų nuomonių, ar kava veikia prieširdžių virpėjimą“, – teigė vienas iš tyrimo autorių, kardiologas Gregoris Marcusas.
Pasak jo, tai pirmasis ilgalaikis atsitiktinių imčių tyrimas, nagrinėjantis kofeino poveikį širdies ir kraujagyslių baigtims, ir jo rezultatai leidžia manyti, kad kava gali turėti apsauginį poveikį.
Tyrimo pabaigoje nustatyta, kad reguliariai kavą vartojusių dalyvių virpėjimo pasikartojimo rizika buvo net 40 proc. mažesnė. Tikslios priežastys, kodėl taip nutinka, kol kas nėra aiškios.
Viena iš hipotezių – kofeinas blokuoja adenoziną, cheminę medžiagą, kuri organizme sukelia mieguistumą ir gali skatinti širdies ritmo sutrikimus. Kita versija siejama su kavos priešuždegiminėmis savybėmis.
„Kavoje natūraliai yra antioksidantų, tokių kaip chlorogeninės rūgštys ir melanoidinai, kurie gali turėti apsauginį poveikį mūsų organizmui ir širdžiai“, – sakė klinikinė dietologė Alyssa Kwan. Vis dėlto tyrimas nepateikė tiesioginių įrodymų, patvirtinančių šias prielaidas.
Kava ir širdies sveikata
2025 m. atliktas stebimasis tyrimas parodė, kad kava, ypač geriama juoda, gali būti naudinga ne tik širdžiai, bet ir bendrai sveikatai.
Tyrėjai nustatė, kad žmonės, per dieną išgeriantys 1–3 puodelius juodos kavos be cukraus ar sočiųjų riebalų, turėjo 14 proc. mažesnę bendrą mirtingumo riziką ir rečiau mirdavo nuo širdies ir kraujagyslių ligų nei tie, kurie kavos nevartojo.
Vis dėlto daugiau nei trys puodeliai per dieną papildomos naudos nesuteikė, o kava su dideliu kiekiu cukraus ar riebalų apskritai nebuvo siejama su rizikos sumažėjimu.
Mitybos specialistai pabrėžė, kad tyrimo rezultatai atitinka ankstesnius duomenis apie saikingą kavos vartojimą ir jo naudą, tačiau taip pat akcentavo, kad dažnai būtent priedai kavą paverčia mažiau sveiku gėrimu.
Kiti ekspertai atkreipė dėmesį į tyrimo ribotumus – naudoti senesni, pačių dalyvių pateikti duomenys, o kavą geriantys žmonės neretai apskritai gyvena sveikiau.
„Nereikėtų manyti, kad juoda kava automatiškai prailgins gyvenimą“, – pabrėžė šeimos gydytojas Davidas Cutleris, primindamas, kad rezultatus gali lemti ir kiti veiksniai.
Sumažina ir 2 tipo diabeto riziką
Dar vienas 2025 m. atliktas tyrimų apibendrinimas parodė, kad tiek su, tiek be kofeino juoda kava gali sumažinti 2 tipo diabeto riziką. Pietų Korėjos universitetų mokslininkai nustatė, kad žmonės, kasdien išgeriantys 3–5 puodelius juodos kavos, gauna naudos iš joje esančių polifenolių.
Tyrimai parodė, kad juoda kava gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, slopinti uždegiminius procesus, gerinti insulino jautrumą, pasižymėti antioksidacinėmis savybėmis ir skatinti gliukozės apykaitą.
Rizika susirgti 2 tipo diabetu kavą vartojusiems žmonėms sumažėjo 20–30 proc., o poveikis buvo panašus tiek su kofeinu, tiek be jo, leidžiant manyti, kad nauda slypi ne vien kofeine.
Vis dėlto ekspertai ragina vertinti šiuos rezultatus atsargiai. Dalis tyrimų atlikta laboratorinėmis sąlygomis, o stebimieji tyrimai ne visuomet atsižvelgia į bendrą tiriamųjų sveikatą.
Be to, pabrėžiama individuali reakcija į kofeiną – daugumai žmonių trys puodeliai per dieną yra saugus limitas, tačiau didesni kiekiai gali netikti visiems, ypač turintiems širdies sutrikimų.
„Visi esame skirtingi“, – primena medikai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
