• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar esate pagavę save kalbantis su savimi, kai esate vienas namuose? Galbūt garsiai dėliojate mintis prieš susitikimą ar sakote sau: „Nagi, susiimk“, prieš priimdami svarbų sprendimą? Psichologai patvirtina – toks elgesys visiškai normalus.

Ar esate pagavę save kalbantis su savimi, kai esate vienas namuose? Galbūt garsiai dėliojate mintis prieš susitikimą ar sakote sau: „Nagi, susiimk“, prieš priimdami svarbų sprendimą? Psichologai patvirtina – toks elgesys visiškai normalus.

REKLAMA

Kalbėjimas su savimi gali padėti susikoncentruoti, nusiraminti, motyvuoti save ar net sumažinti vienatvės jausmą, rašoma aarp.org.

Natūralus įprotis, turintis privalumų

„Aš su savimi kalbuosi jau daugelį metų, – sako 52 metų Danielle Durange iš Pietų Karolinos, JAV. – Tai man kaip dantų valymas – tiesiog darau tai net nepastebėdama.“

REKLAMA
REKLAMA

Ji pastebi, kad garsiai kalbėdamasi su savimi ji lengviau susidoroja su stresu ar nemaloniomis mintimis.

REKLAMA

Mičigano universiteto psichologijos profesorius Ethanas Kossas sako, kad gebėjimas kalbėtis su savimi yra „universalus įrankis, padedantis tvarkytis su įvairiomis gyvenimo situacijomis“. Pokalbiai su savimi padeda planuoti, apmąstyti savo veiksmus ir net rasti motyvacijos.

Padeda susikaupti ir priimti sprendimus 

„Garsiai ištartas sakinys gali sustiprinti mintį – paversti ją labiau apčiuopiama“, – aiškina psichiatras Gary Smallas iš Hackensacko universiteto medicinos centro. Anot jo, kai kurie žmonės garsiai mąsto norėdami greičiau išspręsti problemas ar susidėlioti mintis.

REKLAMA
REKLAMA

Rašytoja Varda Meyers Epstein sako, kad kalbėjimas su savimi padeda jai išlikti produktyviai: „Aš tarsi nupasakoju pati sau, ką darau – tai padeda nepamesti minties.“

Džordžo Meisono universiteto profesorius Adamas Winsleris priduria, kad „privatūs pokalbiai“ – įgūdis, kurį išmokstame dar vaikystėje, ir kuris susijęs su geresniu dėmesio išlaikymu bei komplikuotų užduočių atlikimu. Nors su amžiumi šis įprotis mažėja, daugelis suaugusiųjų prie jo grįžta patirdami stresą ar nuovargį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Būdas reguliuoti emocijas

Niujorko universiteto profesorė dr. Judith Joseph aiškina, kad kalbėdamasis su savimi žmogus dažnai bando suprasti savo emocijas: „Pasakius garsiai „aš pykstu“ ar „man liūdna“, tas jausmas tampa suprantamesnis ir lengviau valdomas.“

Psichologė Savana Howe priduria, kad verbalizuotos emocijos veikia kaip savęs palaikymo forma – tarsi jaustume draugo palaikymą, tačiau tas draugas – mes patys.

REKLAMA

„Ar kada nors esate ištarę sau: „Gerai, padarykime tai“? Taip jūsų smegenys bendrauja pačios su savimi“,– sako S. Howe.

Atletai, studentai ir įvairių sričių profesionalai dažnai naudoja „savikalbą“ , kad sustiprintų savo motyvaciją ar pasiruoštų iššūkiams. „Net paprastas „aš galiu“ padidina pasitikėjimą savimi“, – sako ji.

REKLAMA

52 metų Carol Bergman sako, kad teigiama savikalba jai padeda sporte ir gyvenime: „Prieš treniruotę sakau sau „pirmyn, tu gali“ , o prieš veidrodį – „atrodai nuostabiai“. Tai padeda man išlaikyti pozityvumą.“

Būdas nugalėti vienatvę

Remiantis socialinės izoliacijos teorija, žmonės, praleidžiantys daugiau laiko vieni, dažniau kalba su savimi. 56 metų Susan von Seggern iš Los Andželo sako, kad jos sūnus – vienturtis – elgiasi taip pat.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kai girdžiu jį kalbant su savimi kambaryje, visada sakau, kad tai visiškai normalus mūsų, vienišių, įprotis“, – juokiasi ji.

Nestebina net tai, kad kai kurie žmonės kalbasi su dirbtinio intelekto asistentais, tokiais kaip Alexa. Nebraskos universiteto tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus žmonės, kalbantys su išmaniaisiais įrenginiais, jaučiasi mažiau vieniši.

REKLAMA

„Kalbėjimas garsiai, net su technologijomis, gali suteikti emocinio ryšio pojūtį“, – aiškina tyrimo autorė dr. Valerie Jones.

Kada tai tampa problema?

Psichoterapeutas Kenas Fierhelleris sako, kad kalbėjimasis su savimi yra puikus įrankis, kol jis nepakeičia tikrų ryšių su kitais žmonėmis. Jei savikalba tampa pagrindiniu bendravimo šaltiniu – metas kreiptis į artimą žmogų ar net į specialistą.

REKLAMA

Psichologai taip pat įspėja: jei žmogus kalbasi su balsais, kurių nėra, arba neatskiria savo minčių nuo realybės, tai gali būti rimtų psichikos sutrikimų ženklas, pavyzdžiui, šizofrenijos.

E. Kossas priduria, kad kalbėjimas su savimi viešumoje visuomenėje vis dar laikomas keistenybe.

„Mūsų kultūroje garsus kalbėjimas su savimi siejamas su psichinėmis ligomis, todėl geriau tai daryti privačiai – arba bent jau su į ausis įsikištais ausinukais, kad atrodytum lyg kalbėtumėtės telefonu“, – juokauja jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų