Kremavimo paslaugas teikiančios įmonės prisipažįsta, kai kuriuos iš šių išvardintų klientų norų pavyksta išpildyti.
Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Mirusiojo atminimui – savotiški meno kūriniai
Kremavimo paslaugas teikiančios įmonės atstovai TV3 Žinių žurnalistei parodė, ko pastaruoju metu po kremavimo prašo mirusiojo artimieji. Vieni išėjusiojo atminimą nori išsaugoti stiklo širdelėje, kiti tuos pačius kelis žiupsnelius pelenų nori turėti ir dar arčiau savęs.
„Čia yra širdutė, kur beriami pelenai, ir padaromas toks grožis. Tuos papuošalus žmonės nešioja ant savęs“, – tai, kas ateina į madą, rodė Vilniuje įsikūrusio krematoriumo „Cremains“ direktorius Justinas Savickas.
Kremavimo paslaugas teikiančios įmonės vadovas neslepia, kad kai kurie žmonių prašymai – išties originalūs.
„Esu girdėjęs, kad nori į tatuiruotę įmaišyti pelenus, ir išsitatuiruoti mirusį“, – sakė J. Savickas.
Vis daugiau žmonių nori urnas laikyti namie
Bet vistiek populiariausios, kaip aiškina krematoriumo „Cremains“ direktorius, nedidukės urnelės, į kurias mirusiojo artimieji prašo įberti dalį pelenų.
„Vienas iš tokių ryškesių prisiminimų, tai skambino žmogus, kuris prašė padalinti palaikus net į keturias dalis ir į skirtingas šalis išsiųsti“, – pasakojo krematoriumo direktorius.
Dar kiti nori padaryti mirusiojo pirštų atspaudus ar perkelti į pakabukus.
Tad, kaip pastebi krematoriumo direktorius, urnos laikymas ant komodos prie lovos, ar ant židinio, jau nebestebina nieko. Vyresnės kartos atstovai dėl naujos mados kraipo galvas ir sako, kad čia – ne šiaip naujovės, bet nepagarba mirusiam.
„Aš esu konservatyvus, gana pagyvenęs žmogus. Ir man kažkaip tai nepriimtina. Arba urnoj, arba išleisti kažkur į orą, į gamtą, bet nešioti, aš kažkaip nenorėčiau“, – nuomonę išreiškė TV3 Žinių kalbinta vilnietė.
„Nu šventvagystė kažkokia. Reikia duoti amžiną polsio vietą, yra tam paskirta vieta ir žmogus turi būti palaidotas. Ir galų gale nehigieniška“, – dėl palaikų nešiojimo galvą kraipė ir kitos dvi kalbintos moterys.
Psichiatrai kritikuoja žmones, norinčius mirusiųjų pelenus laikyti kuo arčiau savęs
TV3 Žinių kalbinti psichiatrai aiškina, kad toks noras saugoti mirusiojo atminimą jo pelenus nešiojant pakabuke, ar net tatuiruotėje, kenkia pirmiausia gyvųjų psichikos sveikatai.
Net jeigu ir labai negalime išsiskirti su ypatingai mylimu žmogumi, kaip priduria specialistas, gedėjimui yra ribos.
„Kaip psichiatras aš pasakysiu, kad tokia praktika... Nors priežastys yra suprantamos, tačiau tai yra labai bloga praktika. Nes gedėjimas turi būti, tačiau jis turi savo fazes. Turi savo laiką. Ir tai, kad mes nebaigiam gedėjimo ir nepaleidžiam, dvasiškai to žmogaus išeiti, jo mirties fakto, neleidžiam numirti savo galvoje, tai tas labai neigiamai veikia mūsų psichiką“, – sakė Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
Nepaleidę mirusiojo, neleidžiame sau gyventi su gyvaisiais, sako psichiatras. O tai reiškia, kad psichinė sveikata prastėja.
O štai dvasininkai pastebi kitką – esą nelaidodami urnų su pelenais, ar pelenus žiupsneliais dalydami į papuošalus, negerbiame mirusiųjų.
Yra net ir tokių, kurie taip darantiems artimiesiems atsisako mirusiuosius laidoti bažnyčioje.
„Krikščionybė labai atsakingai elgiasi su į amžinybe iškeliaujančiu žmogumi, mums kūnas labai svarbus, nes jis turi ateitį, dėl to mes laidojame savo artimuosius. Ir kapinės yra ne tik jų palaidijimo vieta, bet kapinės yra mums jų prisikėlimo vieta. Dėl to, kapinės mums yra šviesos vieta. Mes nešame ten gėles, kaip žmogiško trapumo ženklą. Nešame žvakutę, kaip Kristaus amžinybės šviesą“, – tikino kunigas Ričardas Doveika.
Aplinkos ministerija: mirusiojo pelenus būtina palaidoti
O štai Aplinkos ministerijos atstovai sako, esą visai gali būti, kad toks pelenų saugojimas pakabuke, ar žiede, gali būti naudojimasis įstatymo spragomis.
Mat teisės aktai numato, kad mirusįjį galima kremuoti, bet pelenus būtina palaidoti.
„Žmonių kremuoti palaikai turi būti laidojami kapavietėse, gali būti laidojami kapinėse įrengtose kolumbariumų nišose, ir pelenus leidžiama išbarstyti. Vienas variantas kapinėse specialiai įrengtose vietose, taip pat leidžiama pelenus barstyti Baltijos jūroje, ne arčiau, kaip penki kilometrai nuo kranto“, – sakė ministerijos atstovė Gintarė Janiškienė.
Pelenus galima barstyti ir upėse. Tiesa, čia jau galioja išimtys, nes barstyti galima tik atokesnėse vietose, kur nėra paplūdimių.
Negalima barstyti arti urbanizuotų vietų, o pelenų pylimas į pakabukus ir nešiojimas ant kaklo gali būti prilygintas, kaip sako ministerijos atstovė, kūno išniekinimui.
Teismui priėmus sprendimą, kad taip buvo išniekinti palaikai, grėstų net baudžiamoji atsakomybė.
Tiesa, tokias madas praktikuojančių artimųjų laimei, kontrolės, kas nutinka su urna, mirusiojo pelenais, kaip sako valdininkė, nevykdo niekas.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
