„Ramybės take“ kelios urnos laukia rudens, nes artimieji, esą, neturi laiko laidojimui, o „Grauduvoje“, nors urnas ir galėtų pasaugoti, bet artimieji tokios paslaugos neprašo.
Suteikia urnų saugojimo paslaugą
„Ramybės tako“ laidojimo namų vadovė Silvija Talačkienė jau nebesistebi, kad paliekamos saugoti urnos su pelenais.
„Tai tarsi suteikiama saugojimo paslauga, laukiant geresnių laikų, kada į paskutinę žmogaus kelionę susirinks palydėti mirusiojo artimieji, giminės. Juolab kad vieni gyvena ir dirba užsieniuose, kiti išvykę seniai suplanuotoms atostogoms arba komandiruotėse.
Išsilakstę po visą pasaulį, tai ir tenka laukti po kelis mėnesius, kol sugrįš. Juk ir bilietus reikia gauti, kad galėtum sugrįžti į laidotuves“, – pasakojo S. Talačkienė ir sakė, kad salės laidotuvėms jau yra užsakytos beveik visam rugpjūčio ir netgi rugsėjo mėnesiams.
Pasikeitė požiūris į mirtį
„Tada jau turi nusipirkę bilietus ir gali sugrįžti. Kita vertus, su Panevėžio kolumbariumu, kuriame jau nebėra laisvų nišų, vėluojančios laidotuvės nesusiję. Urnas galima laidoti arba statyti į turimas nišas, kuriose jau yra pastatyta urna.
Yra ir kitų bėdų, nes pasikeitė požiūris į mirtį ir laidotuves. Reikia vėl mokytis laidojimo tradicijų. Jaunimas jau nebemoka arba nenori ir tenka mokyti, kaip elgtis per laidotuves, ką vilkėti.
Jeigu anksčiau buvo pagarbiai atsisveikinama su mirusiu artimuoju ir vyko gedėjimo procesas, tai dabar viską atlikti skubama kuo greičiau“, – kalbėjo laidojimo namų vadovė.
Mirties tema – uždrausta
Dvidešimt trečius metus laidojimo srityje dirbanti moteris pastebi, kad vis dažniau į laidojimo namus atėję žmonės nežino, nuo ko pradėti laidotuvių organizavimą.
„Mirties tema šeimose tapo tarsi uždrausta tema. Dažnai apsimetame, jog esame nemirtingi, nekalbame apie pabaigą, o kai įvyksta – ištinka šokas. Žmonės prašo paaiškinti, kaip atrodo laidotuvės, iš ko jos susideda.
Manau, kad apie mirtį reikia kalbėti, norint suvokti išėjimo Anapilin reikšmę. Kai kurių dalykų, ypač mirties, atidėti ateičiai negalima“, – aiškino laidojimo namų vadovė.
Vasarą urnų saugoti neprašo
Panevėžyje veikiančių „Grauduvos“ laidojimo namų direktorė Aušra Bertulienė teigė, kad pas juos neprašoma saugoti urnų, kol artimieji surengs deramas laidotuves.
„Po kremavimo atvežtas urnas laidojame iškart. Stengiamės viską sureguliuoti, kad nereikėtų laukti. Beje, žiemą buvo pasitaikę atvejų, kai reikėjo laukti sugrįžtančių giminių iš užsienio. Tačiau dabar, vasarą, neprašo saugoti urnų.
Manau, kad prasidėjo atostogos ir daugiau žmonių sugrįžo į Lietuvą. „Grauduvoje“ turime specialias patalpas, kurios pritaikytos saugoti urnas“, – aiškino A. Bertulienė ir pristatė, kokios tvarkos laikomasi laidojant urnas.
Tradicijos kinta
„Visaip būna. Kartais mirusiojo kūnas paguli iki vakaro – su juo artimieji atsisveikina, o nakčiai išvežamas kremuoti. Kitą dieną urna su pelenais pastovi, atsisveikinama ir laidojama. Žmonės pasirenka, kas jiems labiausiai tinka.
Tradicijos kinta pagal gyvenimo tempus. Juolab kad mirusysis gali būti šarvojamas po ligos ir artimieji nelabai nori, kad mirusįjį matytų. Tuomet atsisveikina tik patys artimiausieji“, – pasakojo A. Bertulienė.
Viską reikia atiduoti žemei
Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM nesistebi, kad urnos su artimųjų pelenais saugomos.
„Taip jau yra, ką padarysi. Man atrodo, kad urnas galėtų dėti į žemę, taip būtų geriau ir nereikėtų laukti, kol pastatys naują kolumbariumą. Būtų kur kas tvarkingiau ir nereikėtų išeiti iš nusistovėjusių normų.
Geriausia, kai miręs žmogus laidojamas normaliai ir viską reikia atiduoti žemei. Žmonės dabar tik be reikalo panikuoja, ką reikės daryti su vazonikais, jeigu nebus kolumbariumo“, – kalbėjo vyskupas ir tęsė, kad reikia mokėti atsisveikinti su artimuoju.
Laidotuvės rengiamos skubotai
„Mes nesame amžini ir, atėjus laikui, Dievas kviečia į kitą gyvenimą. Žemė mums yra tik trumpa stotelė. Dabar viskas taip tapo komerciškai, kad net ir laidotuvės rengiamos paskubomis ir greitai. Laidotuvių samprata iškreipta.
Vietoje to, kad kalbėtų maldas už mirusįjį, žiūri nuotraukas, filmukus. Mirusiam reikia maldos, užsakytų šv. Mišių. Visa tai iškeliavusiam ir yra svarbiausia. Kai taip atitolstame, tuomet ir laidotuvės tampa sudėtingu ir neįveikiamu procesu“, – svarstė Panevėžio vyskupas.
Autorė: Raimonda Mikučionytė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!