laidotuvės

„TikTok“ tinkle vis dažniau pasirodo netikėtų temų, tačiau viena jų išskirtinai intriguoja vartotojus – tai vaizdo įrašai, kuriuose laidojimo namų darbuotojai atvirai pasakoja apie darbą su mirusiaisiais.

Per laidotuves JAV užfiksuota akimirka, kuri vėl sulaukė didelio dėmesio internete. Socialiniame tinkle „TikTok“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip moteris kalbėdama savo sesers atsisveikinimo ceremonijoje kreipiasi į svečią, kurią laidojimo dalyvė vadina veidmaine. Vaizdo įrašas greit tapo virusinis — jis paskelbtas su prierašu apie mylimąją seserį ir žinia, kad ceremonija buvo viena gražiausių, kokią tik buvo galima surengti.

74 metų Mohanas Lalas iš Biharo valstijos Indijoje sugalvojo atlikti neįtikėtiną eksperimentą – jis suvaidino savo mirtį ir pats sau surengė tikras laidotuves, kad pamatytų, kas iš tiesų jį gerbia. Vietos gyventojai, verkę prie jo karsto, netrukus išvydo, kaip „velionis“ prisikelia, rašo vice.com. Norėjo pamatyti savo paties laidotuves M. Lalas, išėjęs į pensiją Indijos oro pajėgų veteranas iš Končio kaimo, nusprendė surengti savo laidotuves.

Šiluvoje prieš porą metų atsirado kapas, kurio anksčiau Lietuvoje niekuomet nebuvo. Iki šiol sužinojus, kas jame palaidota, širdį suspaudžia ne vienam. Amžinojo poilsio į kapą atgulė daugiau nei du tūkstančiai kūdikių, nesulaukusių nė 22 gyvenimo mamos įsčiose savaitės. Apie jautrų ir išskirtinį kapą sutiko papasakoti Kauno klinikų dvasinė asistentė, 22 nėštumo savaitės nesulaukusių kūdikių laidotuvių iniciatorė Svetlana Adler-Mikulėnienė.

Artimojo netektis visada palieka gilią žaizdą, o gedulas dažnai verčia žmones ieškoti įvairių būdų išlaikyti prisiminimą gyvą. Kai kurie artimieji renkasi tradicinį atsisveikinimą – laidotuves ir kapavietę, o kiti nori turėti simbolinę dalelę mylimo žmogaus šalia. Viena moteris, netekusi vyro, nusprendė visur keliauti su jo pelenais – tarsi ištesėdama pažadą būti kartu net ir po mirties. Tačiau šis jausmingas gestas netikėtai virto mįsle, kai ji pastebėjo keistą radinį vyro pelenuose.

Ketvirtadienį į amžinybę palydėta alytiškė medikė Marija Barauskienė, atidavusi savo gyvenimą vaikų gydymui ir medicinai.  Šv. Liudviko bažnyčioje Šv. Mišias už velionę aukojo klebonas Marius Talutis.  Atsisveikinta su tūkstančius vaikų gydžiusia medike Marija Barauskiene 81-erių sulaukusi moteris palaidota laikantis senųjų tradicijų: atsisveikinimo namų „Skausmo užuovėja“ vyrai įnešė karstą į bažnyčią, kunigas atliko apšlakstymo ir smilkymo apeigas.

Taip neturėjo įvykti, planas nebuvo toks. Tėvai tikėjo, kad Igoris gyvens ilgai ir laimingai, išpildys savo svajones ir kasdien teiks visiems džiaugsmą, tačiau likimas nusprendė kitaip. Jo gyvenimas baigėsi, Igorio nebėra. 10-metis žuvo, nes girtas 33-ejų vyras Lenkijoje sėdo prie vairo. Łebieńska Hutėje (Pamario vaivadija, Lenkija) girtas vairuotojas partrenkė 10-metį berniuką ir dar tris kitus berniukus, tarp jų – žuvusiojo trejais metais vyresnį brolį.

„Negimusiųjų kūdikių palaidojimas – tai ir priminimas, jog kiekvienas žmogus, net ir negimęs, yra orus ir Viešpaties norėtas, tad jis taip pat turi būti gerbiamas“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas spalio 13-ąją Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje. Joje Marijos dienos iškilminga Eucharistija buvo švenčiama meldžiantis ir už Kauno ligoninėse mirusius bei nepaimtus palaidoti negimusius vaikelius bei jų artimuosius, rašoma Kauno arkivyskupijos pranešime.

Mirtis užklumpa netikėtai – tai savo kailiu skaudžiausiu būdu patyrė 22-ejų Hannah. Apie savo vaikino žūtį autoavarijoje ji sužinojo likus vos dviem dienoms iki dar vienos žinios, kad ji laukiasi. Apie tai, kad jos pilve – jų meilės vaisius, ji nusprendė pranešti per vaikino laidotuves. Nors jos istorija plačiai nuskambėjo dar prieš kelerius metus, ji prisimenama iki šiol ir virpina ne vieną širdį.

Trys didieji Lietuvos miestai per tris šių metų ketvirčius palaidojo 95 vienišus, nenustatytos tapatybės žmones. Vilniuje palaidota 50, Klaipėdoje – 25, o Kaune – 20 tokių žmonių. Dauguma mirusiųjų buvo vieniši žmonės, Klaipėdoje palaidotas vienas neatpažintas žmogus, Vilniuje – du. Sostinėje taip pat palaidota urna su žmogaus embrionų arba vaisių iki 22 savaitės palaikais.

Mirtis – tema, apie kurią dauguma stengiasi negalvoti, tačiau kai kurie žmonės į ją žvelgia su ypatingu racionalumu. Vienas iš jų – kaunietis Vidas Čedavičius, kuris dar gyvendamas nusprendė pats suplanuoti savo laidotuves. Tai buvo ne impulsyvus sprendimas, o kruopščiai apgalvotas procesas – toks pat, kaip ir visas jo gyvenimas. Rūta Steponaitienė, Vido dukra, pasakoja, kad jos tėtis visada buvo tikslus, tvarkingas ir mėgo, kai viskas būna suplanuota iki smulkmenų.

Ne paslaptis, kad per atsisveikinimus su Anapilin iškeliavusiu velioniu apstu ne tik jautrių, graudžių momentų, tačiau taip pat kartais susiduriama su giminių nesutarimais. Naujienų portalas tv3.lt dalijasi anksčiau siųstu ukmergiškės Janinos laišku apie į laidotuves atneštą pusseserės vainiką, išprovokavusį skaudžią velionės sesers reakciją. „Noriu pakalbėti itin jautria tema.

Laidotuvės – viena iš tų gyvenimo akimirkų, kai pagarba ir taktas tampa svarbesni už bet kokią kitą formą ar išraišką. Kaip elgtis, ką vilkėti, kokias gėles atsinešti ar kiek į vokelį įdėti pinigų – tokie klausimai dažnai kelia nerimą daugeliui. Apie svarbiausius etiketo niuansus naujienų portalui tv3.lt atskleidžia etiketo lektorė, „Instagram“ paskyros „raffine.

Peru įvyko stulbinanti ir kartu kraupi istorija – moteris, kuri buvo paskelbta mirusia po eismo nelaimės, savo laidotuvėse ėmė belstis į karstą. Šeima, išgirdusi garsus iš medinės dėžės, negalėjo patikėti savo akimis, kai pamatė, jog artimoji dar gyva. Kaip rašo naujienų portalas „UNILAD“, artimieji patyrė šoką, kai moteris atsimerkė prieš pat palaidojimą.

Artėjantis ruduo Nijolei Jagelavičienei – ypatingai jautrus. Spalio 7-ąją būtų gimtadienį šventusi jos dukra Agnė Jagelavičiūtė – menininkė, aktorė, televizijos laidų vedėja, kurios netikėta mirtis 2022-ųjų pabaigoje sukrėtė Lietuvą. Nors gruodžio mėnesį sukaks treji metai, Nijolė neslepia – laikas neišgydė skausmo.

Ne paslaptis, kad šių dienų pasaulis nepaliaujamai keičiasi ir visi stengiasi suspėti koja kojon žengti su juo. Pastebima, kad keičiasi ne tik vestuvinės tradicijos, kuriose retai kada jau pamatysi „piršlio korimą“ ar jaunųjų pasitikimą su duona ir druska, bet ir laidotuvės, kurių surengti neskubama, o susirinkusieji kartais pasipuošia net baltais ar spalvotais drabužiais.

Žvarbų ir sausą antradienio rytą, rugsėjo 30-ąją, Karveliškių kapinėse amžinojo poilsio į vieną kapo duobę atgulė 17 žmonių. Kiekvieno iš jų istorija skirtinga – vieni neturėjo artimųjų, kitus giminaičiai atsisakė palaidoti, o trečiųjų tapatybė taip ir nebuvo nustatyta. Vis tik visi turėjo vieną bendrą likimo bruožą – jie buvo palaidoti už valstybės lėšas.

Sostinės Karveliškių kapinėse į bendrą kapą amžinojo poilsio atgulė 17 giminėms nereikalingų ar artimųjų ir visai neturinčių žmonių. Tarp jų ir Lietuvoje lankęsis, traumą patyręs ir dėl jos miręs septyniasdešimt penkerių japonas. Jo artimieji sutiko, kad vyras būtų palaidotas Lietuvoje, mat vežti palaikus į Japoniją – per brangu.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Laidojimo paslaugų centro darbuotojai į Karveliškių kapines atvežė septyniolika kapsulių su mirusiųjų pelenais.

Šiandien Vilniaus rajone, Karveliškių kapinėse, buvo palaidota 17 žmonių. Nors įprastai tokio masto laidotuvėse dalyvautų ir ašaras brauktų kelios dešimtys ar net šimtai žmonių, šiandien su velioniais atsisveikinti buvo susirinkę vos daugiau nei dešimt atvykusiųjų. Šie žmonės – kunigas Ričardas Doveika, vienuolės, kapinių administratorė ir Vilniaus Laidojimo paslaugų centro darbuotojai.

Rugsėjo 26-osios rytą pasklido žinia apie tai, kad buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus dėl infekcinės ligos atsidūrė Vilniaus Santaros klinikose, reanimacijoje. Po žinios apie tai ne vienas prisiminė, kad paskutinį kartą prezidentas viešumoje pasirodė dar šią savaitę, o to priežastis – itin jautri. Šią savaitę, rugsėjo 23 dieną, V. Adamkus pasirodė viešumoje. Antradienio popietę jis atvyko į Laidojimo paslaugų centro salę Antakalnyje atsisveikinti su savo mirusiu bičiuliu.

Kaip įsitikino šios TV3 televizijos „TV Pagalba“ laidos herojai, skaudžios nelaimės po vieną nevaikšto: staiga blogai pasijutęs ir išvežtas su greitąja ligoninėje mirė sūnus, o jo draugė pavogė vieninteles šeimos santaupas. Kai jau reikia važiuoti į morgą pasiimti velionio kūno, paaiškėja ir trečia problema – šeimos kape vietos itin mažai.  Tragiškos žinios gali ištikti, kai mažiausiai to tikiesi.

Tadas kreipiasi į „TV Pagalbą“, skųsdamasis nesantaika su broliu Povilu. Anot Tado, Povilas nepranešė apie tai, jog jų tėvas mirė. Nagrinėjant šios istorijos aplinkybes atsiranda netikėtas posūkis. Pasak Povilo, vienintelis tėvo noras prieš mirtį – kad ten nebūtų jo sūnaus Tado. Juoda katė perbėgo kelią tarp dviejų brolių. Vienas brolis kitam nieko nepranešė apie jų tėvo mirtį.

Pirmadienio popietę Vilniuje prasidėjo atsisveikinimas su JAV lietuviu, verslininku, filantropu ir Čilės garbės konsulu Rimtautu Juozu Vizgirda. Į Laidojimo paslaugų centro salę Antakalnyje rinkosi artimieji, bičiuliai, kolegos ir visi, norintys pagerbti jo atminimą bei palydėti į amžinojo poilsio vietą. Atsisveikinimas Vilniuje Ceremonija vyksta M. K. Paco gatvėje, 2-oje salėje. Atsisveikinimas tęsis pirmadienį iki 21 val., o antradienį – nuo 9 iki 14.45 val.

Vėlų šeštadienio vakarą paaiškėjo žinia apie žinomo verslininko, filantropo Rimtauto Vizgirdos mirtį. Šia sukrečiančia žinia pasidalino vyro žmona Birutė. Paaiškėjo, kur galima bus atsisveikinti su Rimtautu. Vėlų šeštadienio vakarą Birutė, Rimanto Vizgirdos žmona, pasidalino liūdna žinia, apie vyro netektį. Moteris prašė palaikyti šeimą maldomis.

61-erių Normaną White’ą iš Midlsbro, Šiaurės Jorkšyro Jungtinėje Karalystė, ištiko tragedija – tuo metu, kai į Šv. Bede koplyčią, esančią krematoriume, buvo nešamas jo sūnaus Davido Beilickio karstas, jis, kaip manoma, patyrė stiprų širdies smūgį. Tėvas staiga sukniubo ir mirė sūnaus laidotuvėse. N. White’as dalyvavo savo sūnaus Davido laidotuvėse kai jį, kaip įtariama, ištiko širdies smūgis.

Velso princesė Kate Middleton po Kent hercogienės laidotuvių pasidalijo širdį šildančiu momentu su savo uošviu, karaliumi Karoliu III. Kaip teigia, „The Miror“, šis epizodas išsiskyrė tarp oficialių atsisveikinimo akimirkų Vestminsterio katedroje Širdį šildantis gestas Po valandą trukusios ceremonijos Vestminsterio katedroje, kurioje buvo pagerbtas rugsėjo 4-ąją ramiai mirusios Kent hercogienės (92 m.) gyvenimas, karališkosios šeimos nariai susirinko ant katedros laiptų.

Vakar į Kento hercogienės laidotuves atvykus karališkajai šeimai, vieno jos nario poelgis pribloškė – princas Andrew užfiksuotas besijuokiantis šalia bažnyčios, vos spėjęs išeiti iš atsisveikinimo ceremonijos ir pamaldų. 65-erių Jorko hercogas prisijungė prie kitų karališkos šeimos narių – tarp jų ir buvusios žmonos Sarah Ferguson – ir atvyko į privačią atsisveikinimo ceremoniją.

Šiaurės Jorkšyre, Middlesbrough mieste mirė sūnaus laidotuvėse dalyvavęs tėvas Normanas White. Jo dukra mano, kad jis galėjo mirti nuo sudužusios širdies. Netikėta mirtis Manoma, kad 61-erių Normanas „Nosha“ White patyrė stiprų širdies smūgį per savo 41-erių sūnaus Davido Beilicki laidotuves, kurios vyko rugpjūčio 21 d. Šv. Bede's koplyčioje Teesside krematoriumo Middlesbrough, Šiaurės Jorkšyre, kaip praneša Teesside Live ir Wales Online. Septynių vaikų tėvas galiausiai mirė.

Šventųjų 2025 metų rugsėjo 14 d. Telšių katedroje buvo meldžiamasi už mirusį mons. dr. Vytautą Steponą Brazdeikį. Laidotuvių šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kartu su kunigais iš Telšių, Kauno bei Šiaulių vyskupijų, pranešė Telšių vyskupija. Homilijoje Telšių ganytojas priminė, kad mons.

61 metų Normaną White’ą iš Midlsbro, ištiko širdies smūgis, kai į Šv. Bede’s koplyčią Teesside krematoriume buvo nešamas jo sūnaus Davido Beilicki karstas. Normanas dalyvavo savo 41 metų sūnaus Davido laidotuvėse, kai staiga sukniubo. Manoma, kad jį ištiko širdies smūgis. Sūnus Davidas buvo rastas miręs ant giminaičio sofos po ilgametės kovos su priklausomybėmis.

Einant į laidotuves, įprasta praktika tampa atnešti auką vokelyje, taip padedant gedinčiai šeimai, jų pečius užgriuvus ne tik netekčiai, bet ir finansinei atsisveikinimo organizavimo naštai. Vis dėlto, į laidotuves einant su vokeliu, kyla klausimas, kaip išreikšti užuojautą – žodžiu ar užrašant ją atvirutėje? Atsakymą, kaip turėtų būti reiškiama užuojauta, pasidalintame vaizdo įraše pateikė etiketo lektorė, „Instagram“ paskyros „raffine.

Pirmadienį uždarame draugų ir artimųjų rate įvyko Giorgio Armani laidotuvės – ketvirtadienį miręs 91-erių metų amžiaus sulaukęs italų mados grandas buvo palaidotas Pjačencos provincijos Rivaltos miestelyje, kuriame ir užaugo. Italijos mados ir verslo sostinėje Milane buvo paskelbta gedulo diena: šeštadienį ir sekmadienį su miesto teatre „Teatro / Armani“ pašarvotu G. Armani atsisveikinti atėjo apie 16 000 žmonių. Iš pagarbos mados namų įkūrėjui pirmadienį 15.00 val.

Laidotuvių ceremonijos paprastai būna rimties ir pagarbos akimirkos, kai artimieji renkasi atsisveikinti su brangiu žmogumi. Tokiose situacijose ypatingai svarbus jautrumas, pagarba ir empatija gedintiems. Tačiau neseniai Paliepių bažnyčioje vykęs atsisveikinimas paliko visai kitokį įspūdį. Socialiniame tinkle viena moteris pasidalijo savo patirtimi, kuri pavertė šią dieną dar skausmingesne.

Eidamas 90-uosius metus, trečiadienį mirė poetas, vertėjas ir publicistas Alfonsas Jonas Navickas, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga. A. J. Navickas gimė Akmenės rajone Šemetaičių kaime. Mokėsi Žilių (Kuršėnų rajonas) pradinėje, vėliau – septynmetėje mokykloje. Kūrybą pradėjo publikuoti nuo 1959 metų. 1968–1969 m. buvo Klaipėdos jaunųjų literatų būrelio pirmininkas.

Dukros netekusi pora išgyvena košmarą – jie rado savo dukrelės kūną paguldytą ant sofos laidojimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojos namuose. Tėvai sukrėsti ir sako, kad iš jų dukros buvo „atimtas orumas“. Kitos šeimos taip pat prabilo apie sukrečiančias patirtis ir prilygina tai siaubo filmui. Cody ir Liamo Townendų dukra Macie-Mae gimė be gyvybės ženklų Lydso ligoninėje sausį, o Amie Upton buvo pavesta pasirūpinti mažylės laidotuvėmis, rašo BBC.

Didelė netektis – Anapilin iškeliavo rezervinis partizanas, laisvės kovų dalyvis, karys savanoris Vytautas Žilionis – Linelis. Apdovanotas ir įvertintas. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų gretas papildė vos 16 metų. Palaidotas jis šeštadienį, Alytaus Daugų g. kapinėse. Iškilmingą atsisveikinimo ceremoniją fiksavo laidos „Laisvės keliu“ kūrybinė grupė. Videoreportažo autoriai: Daina Baranauskaitė, Kastytis Skrabulis Skaudi netektis Dzūkijoje Anksčiau AlytusPlius.

Romų „karaliumi“ pramintas vyras buvo palaidotas auksiniame karste po savaitės trukusios atsisveikinimo kelionės „Rolls Royce“ automobiliu. 69-erių romas Frankas Thompsonas buvo palaidotas iškilmingai – jo šeima užsakė auksinį karstą ir marmurinį antkapį, rašoma mirror.co.uk. F.  Thompsonas mirė liepos 2 d. nuo krūtinės ląstos infekcijos, būdamas 69-erių. Jis paliko mylimą žmoną ir vaikus.

Andy Corren po mamos mirties negalėjo surinkti visų jos bičiulių ir artimųjų į laidotuves. Tad pasirinko kitą būdą – sukūrė itin atvirą nekrologą, kuriame be užuolankų papasakojo, kokia buvo jo mama. Nors įvykis buvo prieš kelerius metus, ši istorija vėl pradėjo plisti internete. 84-erių Renay Mandel Corren mirė El Paselyje, Teksase. Jos sūnaus parašytas tekstas laikraštyje The Fayetteville Observer netruko išplisti socialiniuose tinkluose.

Mirtys dėl įvairių ligų ir nelaimingi atsitikimai atostogaujant užsienyje – nuo to neapsaugotas nė vienas. Tačiau užsienyje mirusių lietuvių artimieji dažnai turi vieną paskutinį norą: repatrijuoti kūną ir sugrąžinti jį į Tėvynę, kad čia galėtų deramai atsisveikinti. Tačiau ką svarbiausia žinoti apie palaikų pergabenimą į Lietuvą iš užsienio šalių?  Išgirdus žinią apie artimojo netektį, tai lydi įvairios emocijos – liūdesys, šokas.

Panevėžio laidojimo namai „Ramybės takas“ ir „Grauduva“ ne tik teikia šarvojimo, laidojimo paslaugas, bet, esant reikalui, gali pasaugoti urnas su artimųjų pelenais. „Ramybės take“ kelios urnos laukia rudens, nes artimieji, esą, neturi laiko laidojimui, o „Grauduvoje“, nors urnas ir galėtų pasaugoti, bet artimieji tokios paslaugos neprašo. Suteikia urnų saugojimo paslaugą „Ramybės tako“ laidojimo namų vadovė Silvija Talačkienė jau nebesistebi, kad paliekamos saugoti urnos su pelenais.

Mirties dula – tai žmogus, kuris padeda mirštančiajam jo paskutinėmis gyvenimo akimirkomis, palydi jo sielą į amžinąjį gyvenimą bei tiesia pagalbos ranką jo artimajam, kuriam šiapus tenka iškentėti išsiskyrimo skausmą. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams plačiau apie šį darbą sutiko papasakoti mirties dula Dovilė Vitkevičiūtė. Ji ne tik atskleidė, kokios funkcijos apima jos darbą, tačiau taip pat pasidalijo keliomis istorijomis iš atsisveikinimų su velioniais, kurios ilgam įsirėžė atmintyje.

Mirtis dažnai užklumpa netikėtai, ten netekus artimojo darbdaviai privalo suteikti laisvų dienų ir išleisti iš darbo. Tačiau ką daryti, jei laidotuvių dieną darbdavys liepia dirbti ir laisvų dienų nesuteikia? Su tuo susidūrė klaipėdietė Alina (vardas pakeistas), kuri neseniai neteko brolio ir su šeima ėmėsi organizuoti laidotuves.

Lietuvoje – laidojimo tradicijų išsigimimas. Artimieji laidotuves mėnesiui ar net ilgiau atideda dėl kelionių, atostogų, arba kaip tik jas rengia skubos tvarka, kad spėtų išskristi į kurortą. Kai kurie tokiose permainose įžvelgia žmonių susvetimėjimą, išlepimą ir sumaterialėjimą. O psichologai priduria – atidėjus laidotuves sutrinka gedėjimo procesas ir vėliau žmogus gali turėti psichologinių problemų. Kiti, dvasininkų siaubui, artimojo pelenais išsitatuiruoja savo kūną.

„Šiuo metu pas mus stovi šešios urnos su palaikais – jos lauks rudens, nes artimieji dabar tiesiog neturi tam laiko“, – sako laidojimo namų vadovė Silvija Talačkienė. Jei anksčiau artimojo mirtis reikšdavo visų darbų sustabdymą ir pagarbų atsisveikinimą, šiandien dažniau svarbesnės tampa atostogos, komandiruotės ar net suplanuotos grožio operacijos. Pasak psichologų, toks simbolinio atsisveikinimo ignoravimas vėliau turi rimtų psichologinių pasekmių, rašoma pranešime spaudai.

88 metų moteris iš Čekijos vos nebuvo palaidota gyva po to, kai ją klaidingai paskelbė mirusia. Drama prasidėjo ramų rytą, kai moters partneris ją rado be gyvybės ženklų ir iškvietė pagalbą. Tačiau viskas pasisuko stulbinančiai: jau ruošiant moters kūną laidotuvėms, pastebėta, kad ji vis dar kvėpuoja. Šis šiurpus įvykis sukėlė ne tik šoką artimiesiems, bet ir padėjo pagrindus pradėti teisėsaugos tyrimą. Tai – viena iš tų istorijų, kurios verčia susimąstyti apie klaidų kainą, rašoma mirror.co.

Lietuvoje galima atrasti įvairių antkapių – vieni iš jų skiriasi savo forma, kiti spalva, o tretieji – paskirtimi. Vis tik tokio antkapio, koks buvo užfiksuotas Šėtos miestelio kapinėse, per visus savo darbo metus nebuvo matę net specialistai. Tai – kenotafas – simbolinis paminklas, skirtas žmogui, kurio kūnas ilsisi svetur arba nebuvo surastas. Paaiškino, kam skirtas paminklas su tokiu užrašu Socialiniame tinkle „Facebook“ „Cemety.

Laidotuvės lietuvių kultūroje siejasi su liūdesiu ir gedulu, tačiau į atsisveikinimą susirinkę žmonės neretai prisimena išėjusįjį velionį, dalijasi šiltais prisiminimais apie jį ir pasidžiaugia turėta galimybe pažinti žmogų. Vis tik taip atrodo ne visi atsisveikinimai, o kai kurie iš jų vyksta tyloje ir vienumoje. Vienišų žmonių laidotuvės – visai kitokios nei tos, prie kurių esame pripratę. Neretai pamačius tokias laidotuves susimąstoma – vienišų žmonių vietoje nenorėtų atsidurti nė vienas.

Artimojo mirtis kiekvienam palieka ne tik emocinį, tačiau taip pat ir simbolinį pėdsaką – kapą, kuris po laidotuvių neretai skęsta gėlių ir žvakių jūroje. Vis tik dažnas po laidotuvių susimąsto – kada ir kaip reikėtų tinkamai nupuošti mirusiojo kapą, kad būtų išlaikyta pagarba velioniui, o taip pat būtų laikomasi krikščioniškųjų tradicijų. Šia tema naujienų portalui tv3.lt sutiko pakomentuoti Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos kunigas Mindaugas Šlaustas.

Kiekvieną metų ketvirtį Vilniuje, Karveliškių kapinėse, vyksta ne vieną širdį suvirpinančios laidotuvės – atsisveikinama su vienišais, neturinčiais giminių žmonėmis ir tai, kuriuos dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisako laidoti artimieji. Amžinojo poilsio paskutinę birželio dieną atgulė 14 asmenų, socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Laidojimo paslaugų centras.