Požiūris į laidotuves, tradicijos ir mados keičiasi, tačiau svarbiausia išlieka rimtis ir pagarba. Vis tik moteris pasakojo susidūrusi su tuo, kas, jos nuomone, turėtų likti praeityje ir mano, kad tokie poelgiai laidotuvėse yra nederami.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvoje populiarėja naujos laidotuvių mados: atsisako kelių dalykų

Paklausus, ar verta dengti kapą Lietuvoje akmens plokšte, rėžė atvirai: „Daugeliui tas dengimas...“

Tokias jautrias laidotuves Lietuvoje išvysite retai: išlydėjo tuos, kurių vietoje nenorėtų atsidurti niekas

+3

Tetos laidotuvėse pribloškė pusseserės elgesys

„Prieš kelias savaites vyko tetos laidotuvės. Pakankamai seniai buvau buvusi šermenyse, todėl tikrai nesitikėjau, kad tokių dalykų dar būna“, – tv3.lt atsiųstame laiške rašė Eglė iš Kauno.

Į tetos laidotuves vykau prieš kelias savaites. Ji jau buvo garbaus amžiaus, netoli 80-ies. Atsisveikinimas vyko labai jaukus ir, kiek įmanoma tokiomis aplinkybėmis, malonus.

Skambėjo tyli muzika, degė žvakės, o karstas skendo baltose gėlėse. Tetos anūkai pasirūpino ir nuotraukomis – visi atėję galėjo prisiminti tetą, kokia ji buvo vaikystėje, jaunystėje. Senovinėse nuotraukose – patys gražiausi atsiminimai apie mirusią tetą.

Gražias laidotuves nustelbė mano pusseserės iš Londono elgesys. Vos atėjusi, ji prie karsto padėjo gėlių, pareiškė užuojautą artimiausiems, prisėdo pabūti kartu. Po valandos ar kelių, žiūriu, ji eina prie karsto.

Maniau, kad atsisveikinti su teta, nes minėjo, jog laidotuvėse negalės dalyvauti, tačiau ne! Ji išsitraukė savo telefoną ir prie karsto pradėjo fotografuoti mirusią tetą!

Negana to, jos telefono garsas buvo įjungtas, todėl visa salė ne tik matė, bet ir girdėjo, kaip prie karsto stovinti moteris fotografuoja mirusį žmogų. Man buvo gėda, kad ji mano giminaitė, net nebuvo kur akių dėti.

Aš maniau, kad mirusieji buvo fotografuojami prieš kokius penkiasdešimt metų. Esu mačiusi tokių „fotosesijų“, kai ir mirusysis kadre, ir visa šeima šalia.

Mano pusseserė, beje, ne tik kad nufotografavo, bet ir, akivaizdu, nematė tame nieko blogo, nes kai vėliau paklausiau, kodėl ji taip darė, ji man atšovė: „Noriu turėti prisiminimui.“

Gal aš būsiu ir labai nepopuliari arba kažko nesuprantanti, tačiau, mano galva, reikia bendrauti, fotografuotis ir bičiuliautis su žmonėmis, kol jie yra gyvi, o ne vėliau stovėti prie karsto ir fotografuoti.

Autorius: skaitytoja Eglė