• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Laidotuvių tradicijos Lietuvoje keičiasi – žmonės vis dažniau atsisako kai kurių seniau įprastų papročių ir renkasi kitokį atsisveikinimą su artimuoju. Keičiasi ne tik atsisveikinimo forma, bet ir žmonių požiūris į gėles, vainikus, laidotuvių trukmę bei kitus įprastus papročius.

GALERIJA (7)

Laidotuvių tradicijos Lietuvoje keičiasi – žmonės vis dažniau atsisako kai kurių seniau įprastų papročių ir renkasi kitokį atsisveikinimą su artimuoju. Keičiasi ne tik atsisveikinimo forma, bet ir žmonių požiūris į gėles, vainikus, laidotuvių trukmę bei kitus įprastus papročius.

REKLAMA

Kokios atsisveikinimo tradicijos šiandien populiariausios, o kurios jau tampa retenybe, pasakoja „Cremains Vilnius“ ir „Cremains Klaipėda“ krematoriumų direktorius Justinas Savickas.

Kokios šiandien vyrauja laidotuvių tendencijos?

Laidotuvės – neatsiejama gyvenimo dalis, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas žmogus. Tačiau šiandien vis dažniau kyla klausimas ne tik kaip bus palaidotas žmogus, bet ir kaip atrodys pats atsisveikinimas. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak J. Savicko, vienas ryškiausių pokyčių, pastebimų laidotuvių srityje, yra vis dažniau pasirenkamas kremavimas. Tačiau kartu keičiasi ir pats atsisveikinimo procesas – šeimos ieško tokių sprendimų, kurie geriau atitiktų jų gyvenimo būdą ir asmeninius norus.

REKLAMA

„Laidojimo tradicijos keičiasi. Kartu keičiasi ir laidojimo ritualo organizavimas. Vis stipriau ir dažniau į laidojimo, kaip visumos, sampratą įsiterpia kremavimas. Ne tik todėl, kad tai palyginti naujas pasirinkimas mūsų tradicijoje, bet ir todėl, kad jis atliepia daugybę pasikeitusio socialinio gyvenimo aspektų“, – sako specialistas.

Kremavimas, pasak pašnekovo, nebūtinai reiškia, kad atsisveikinimas tampa trumpas ar mažiau jautrus. Šeimos gali rinktis skirtingą atsisveikinimo eigą – dalį apeigų surengti prieš kremavimą, o vėliau šarvoti urną.

REKLAMA
REKLAMA

„Pavyzdžiui, valandos ar dviejų atsisveikinimas prieš kremaciją krematoriume su pačiais artimiausiais žmonėmis, o po to urnos šarvojimas laidojimo namuose. Iš esmės tai tas pats laidojimo apeigų procesas, tik kiek kitaip išdėstytas“, – pasakoja J. Savickas.

Vis daugiau vietos atsiranda asmeniškumui

Vis dėlto kremavimas nėra vienintelis dalykas, keičiantis laidotuvių įpročius. Anot pašnekovo, šiandien šeimos vis drąsiau kalba apie tai, kaip norėtų atsisveikinti su artimuoju.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai gali būti iš anksto aptarti norai arba detalės, apie kurias artimieji nusprendžia jau susidūrę su netektimi. Tai gali atsispindėti ne tik pasirinktoje muzikoje ar gėlėse, bet ir įvairiose detalėse, susijusiose su žmogaus pomėgiais, veikla ar profesija.

„Jei dar prieš kelerius metus sakydavome, kad artimieji vis dažniau renkasi individualesnius sprendimus, tai šiandien nieko nenustebinsiu pasakęs, kad individualus požiūris į laidotuvių planą yra kasdienybė“, – teigia J. Savickas.

REKLAMA

Jo teigimu, laidojimo srityje dirbantys žmonės turi tam tikrus standartus, tačiau jie visada stengiasi atsižvelgti į šeimų pageidavimus, jei tik juos įmanoma įgyvendinti. Todėl atsisveikinimo metu gali atsirasti ir mirusiojo mėgtos spalvos, muzika, simboliai ar net jo darbai.

„Dažniausiai tai nieko utopinio ar radikalaus, o jaukios, jautrios, subtilios detalės ir akcentai, kurie suteikia atsisveikinimui ypatingą atmosferą. Tai gali būti spalvos, gėlės, simboliai, žmogui svarbi muzika, o jei jis buvo amatininkas ar menininkas – netgi jo darbų ekspozicija“, – sako pašnekovas.

REKLAMA

Prie šeimų poreikių prisitaiko ir pačios laidojimo erdvės. J. Savickas pasakoja, kad krematoriume bei kituose įmonių grupės laidojimo namuose buvo įrengtos erdvės vaikams.

„Kai į atsisveikinimą atvyksta šeima su vaikais, jie turi sau pritaikytą vietą, o tėvams lengviau susikaupti ir atsisveikinti su artimuoju“, – aiškina jis.

Keičiasi ir požiūris į gėles

Neretai žmonės į laidotuves ateina nešini gėlėmis ar vainiku. Dažniausiai pasirenkamos rožės ar chrizantemos, tačiau šiuo metu pastebimi pokyčiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gėlių kompozicijoms nebūtinai renkamasi tik baltas rožes ar chrizantemas. Ieškoma žmogui patikusių gėlių, jų atspalvių ir rūšių“, – pasakoja J. Savickas.

Pasak jo, keičiasi ir pačių kompozicijų panaudojimas. Kai kuriais atvejais jos iš anksto pritaikomos tiek atsisveikinimui su karste esančiu žmogumi, tiek vėlesniam urnos šarvojimui.

„Be to, populiarėja transformuojamos kompozicijos: vienos iš anksto pritaikomos ir prie karsto, ir prie urnos, o kitas floristai perkomponuoja tuo metu, kai palaikai kremuojami“, – sako jis.

REKLAMA

Vokeliai artimiesiems vis dar turi paklausą

Nors laidotuvių papročiai keičiasi, kai kurios tradicijos išlieka. Viena jų – pinigų dovanojimas artimiesiems vokeliuose.

„Aukos artimiesiems vokeliuose yra labai individualus ir intymus dalykas. Mūsų laidojimo namuose gedulo vokeliai vis dar turi paklausą, todėl galime konstatuoti, kad šis paramos būdas tebėra gyvas. Tačiau kokios sumos į juos dedamos ir kaip dažnai žmonės taip paremia artimuosius, pasakyti negaliu“, – sako jis.

REKLAMA

Vis dėlto parama šeimai gali būti išreiškiama ir kitaip. J. Savickas pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai prie laidotuvių išlaidų prisideda giminaičiai ar net mirusiojo darbdavys.

„Pasitaiko atvejų, kai už laidojimo paslaugas ar dalį jų nori sumokėti ne laidotuves organizuojantis žmogus, o, pavyzdžiui, keli tolimesni giminaičiai. Taip pat labai gražu matyti, kad padengti išlaidas vis dažniau pasisiūlo mirusiojo ar jo artimųjų darbdaviai“, – sako specialistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai kurios senosios tradicijos tampa retenybe

Kartu su naujais pasirinkimais pamažu nyksta ir dalis senųjų laidotuvių tradicijų. Ilgos, kelias dienas trunkančios laidotuvės, gedulo giesmės ir raudos šiandien tampa retesniu pasirinkimu.

„Ilgi, sunkūs atsisveikinimai su velionio palaikais, trunkantys kelias dienas, su gedulo giesmėmis ar raudomis, vis dažniau trumpėja ir lengvėja savo forma. Kaip minėjau anksčiau, ir patys atsisveikinimo akcentai tampa vis individualesni“, – pastebi J. Savickas.

REKLAMA

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kai kurie seni papročiai, kurie anksčiau buvo visiškai įprasti, šiandien gali nustebinti net laidojimo paslaugų srityje dirbančius žmones.

„Tiesą pasakius, šiandien kartais labiau nustebina laidotuvės pagal senąsias tradicijas ir papročius negu nuoširdūs, sentimentalūs pageidavimai“, – pripažįsta pašnekovas.

Jis prisimena ir kelis papročius, kurie šiandien jau retai sutinkami. Vienas jų – pakeliui į kapines sustoti prie mirusiojo namų ir tylos minute simboliškai leisti jam atsisveikinti su vieta, į kurią jis nebegrįš.

REKLAMA

Kitas – per apeigas skambantys bažnyčios ar kapinių varpai. Anot J. Savicko, neįprastai gali nuskambėti ir laidotuvių maršas, atliekamas bosiniais pučiamaisiais.

Kartą per laidotuves skambėjo neeilinė daina

Individualūs artimųjų pageidavimai kartais būna tokie netikėti, kad ilgam įstringa atmintyje. Vis dėlto, anot J. Savicko, šiandien laidojimo namų darbuotojai tokių prašymų jau nevertina su nuostaba – svarbiausia rasti būdą juos įgyvendinti. 

REKLAMA
REKLAMA

Vienas tokių atvejų jam įsiminė dėl muzikos pasirinkimo. Artimieji paprašė, kad per procesiją kapinėse, vežant karstą, iš katafalko kolonėlių skambėtų mirusiojo mėgstama grupės „Queen“ daina „We Are the Champions“.

„Apie netikėtus ar įdomesnius pageidavimus būtų galima parašyti atskirą knygą. Tačiau šiandien tokius prašymus priimame be nuostabos. Nuoširdžiai ir įsitraukdami ieškome, kaip juos įgyvendinti“, – pasakoja jis.

Yra istorijų, kurios sukrečia ir darbuotojus

Dirbant laidojimo srityje kasdien tenka susidurti su žmonių netektimis, tačiau kai kurios istorijos palieka ypač stiprų įspūdį. Anot J. Savicko, visi atvejai savaip jautrūs: netikėtos mirtys, nelaimingi atsitikimai sukrečia ne tik artimuosius, bet ir laidojimo namų darbuotojus.

Kartais itin skaudžios būna ir istorijos, susijusios su vyresnio amžiaus žmonėmis. Pašnekovas pasakoja, kad jo praktikoje ne kartą yra buvę atvejų, kai mirus vienam žmogui po kelių valandų ar dienų išėjo ir jo antroji pusė.

„Tokiose istorijose sunku negalvoti apie didelę jų meilę ir širdgėlą, nors pasakyti, kodėl taip nutiko, mes negalime“, – sako jis.

Tačiau labiausiai įsimena ne visada pačios skaudžiausios istorijos. Kartais stipriausią įspūdį palieka tai, ką apie mirusįjį pasakoja jo artimieji.

REKLAMA

„Įsimintiniausios man yra akimirkos, kai artimieji atsiveria ir papasakoja apie nepaprastą mirusiojo gyvenimą: sunkumus, kuriuos jis įveikė, ir gražius dalykus, kurie jam nutiko“, – pasakoja J. Savickas.

Tokiose istorijose, anot jo, atsiskleidžia ir kita laidotuvių pusė – ne tik skausmas, bet ir žmogaus gyvenimas, kurį artimieji stengiasi prisiminti bei išsaugoti.

„Tada supranti, kad mirtis ne vien apie gedulą. Mirtis taip pat ir apie gyvybę. Apie gyvenimo laikinumą, kurį išeidami mirusieji mums kaskart primena, tarsi atiduodami paskutinę dovaną čia likusiems gyviesiems“, – sako J. Savickas.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų