Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Tėvai ,senoliai sakydavo...kaip radom,taip paliksime....tai amžinos vertybės.
Taip, mes pagonys. O gal geriau, kad kirminai žemėje valgytų? Nors gal net ir kirminai jau nebevalgo nuo pernelyg didelio koncervantų ir antibiotikų kiekio organizme.
kaip tvarkomos ''atliekos'' po kremavimo ir kas laukia implantavusių dantis
Skaitydama komentarus, pagalvojau, kad Reikia priimti kiekvieną su savo požiūriu, nuomone ir norais. Ir niekas nežino, kaip yra teisingiau ar geriau. Tad nesmerkime manančių kitaip, nei, tarkim, aš ar tu. Kol esame gyvi, galime laisvai pasirinkti sau priimtiną laidojimo būdą ir tai išsakyti savo artimiesiems. Spjaudytis, mieli tautiečiai, tikrai nereikia. Kol esame čia, gyvenkim ir gerbkim vieni kitus. Mes visi SAU teisūs. Ir laidokimės visi taip, kaip norim. Juk puiku, kad galime rinktis.
@Viktorija
Gerbiama Viktorija, suprantu jūsų mintį apie pasirinkimo laisvę, tačiau žvelgiant giliau į šias „naująsias madas“, matomas visai kitas procesas. Tai, kas šiandien pateikiama kaip asmeninė laisvė rinktis laidojimo būdą, iš tikrųjų yra pastangos ištrinti iš žmonių atminties mirties sakralumą ir tikrąją pagarbą velioniui.
Tradiciniai laidojimo ritualai amžiais turėjo gilią prasmę – jie kreipė mūsų žvilgsnį į anapusinio pasaulio slėpinį, amžinybę ir sielos kelionę. Tuo tarpu šiuolaikinės tendencijos šį sakralumą supaprastina ir desakralizuoja. Atsisakant rimties, ilgesnio atsisveikinimo ar gedulo giesmių ir keičiant tai linksma muzika ar šou elementais, visas dėmesys nukreipiamas į čia pasiliekančių gedinčių žmonių egoistiškumo tenkinimą. Laidotuvės tampa orientuotos tik į tai, kaip gyviesiems „palengvinti“ procesą, kad jie patirtų kuo mažiau nepatogumo ar dvasinio diskomforto. Tačiau laisvė pasirinkti neturėtų nubraukti pagarbos mirusiojo sielai ir pačiam mirties slėpiniui.
Tradiciniai laidojimo ritualai amžiais turėjo gilią prasmę – jie kreipė mūsų žvilgsnį į anapusinio pasaulio slėpinį, amžinybę ir sielos kelionę. Tuo tarpu šiuolaikinės tendencijos šį sakralumą supaprastina ir desakralizuoja. Atsisakant rimties, ilgesnio atsisveikinimo ar gedulo giesmių ir keičiant tai linksma muzika ar šou elementais, visas dėmesys nukreipiamas į čia pasiliekančių gedinčių žmonių egoistiškumo tenkinimą. Laidotuvės tampa orientuotos tik į tai, kaip gyviesiems „palengvinti“ procesą, kad jie patirtų kuo mažiau nepatogumo ar dvasinio diskomforto. Tačiau laisvė pasirinkti neturėtų nubraukti pagarbos mirusiojo sielai ir pačiam mirties slėpiniui.
@Viktorija
Papildant šią mintį, verta atkreipti dėmesį į tai, kur link veda šios straipsnyje minimos tendencijos. Šiuolaikinė visuomenė paniškai bijo liūdesio, rimties ir dvasinio svorio, todėl bando mirtį „supakuoti“ į patogią, sterilią ir estetišką formą.
Kai laidotuvės tampa tik renginiu, kur tradicinių vainikų atsisakoma, floristų kompozicijos transformuojamos dėl praktiškumo, o karsto lydėjimą pakeičia populiarios dainos iš kolonėlių, mes prarandame gebėjimą iš tiesų išgyventi gedulą. Mirtis iš dvasinio virsmo ir sakralaus momento tampa tiesiog dar viena buitine ar vadybine užduotimi, kurią reikia kuo greičiau ir „lengviau“ atlikti. Taip elgdamiesi mes ne parodome modernią laisvę, o tiesiog nuskurdiname savo pačių vidinį pasaulį ir atimame iš velionio jam priklausančią paskutinę rimtį.
Galiausiai, tai nėra tik moderni pažanga ar laisvas pasirinkimas. Tai tėra dar viena šio pasaulio dehumanizacijos dalis – procesas, kuriuo po truputį atsisakoma to, kas mus daro žmonėmis: gebėjimo išgyventi gilų dvasinį skausmą, pagarbą tam, kas šventa, ir akistatą su amžinybe. Ir liūdniausia, kad šiuolaikiniai žmonės tam labai lengvai pasiduoda.
Kai laidotuvės tampa tik renginiu, kur tradicinių vainikų atsisakoma, floristų kompozicijos transformuojamos dėl praktiškumo, o karsto lydėjimą pakeičia populiarios dainos iš kolonėlių, mes prarandame gebėjimą iš tiesų išgyventi gedulą. Mirtis iš dvasinio virsmo ir sakralaus momento tampa tiesiog dar viena buitine ar vadybine užduotimi, kurią reikia kuo greičiau ir „lengviau“ atlikti. Taip elgdamiesi mes ne parodome modernią laisvę, o tiesiog nuskurdiname savo pačių vidinį pasaulį ir atimame iš velionio jam priklausančią paskutinę rimtį.
Galiausiai, tai nėra tik moderni pažanga ar laisvas pasirinkimas. Tai tėra dar viena šio pasaulio dehumanizacijos dalis – procesas, kuriuo po truputį atsisakoma to, kas mus daro žmonėmis: gebėjimo išgyventi gilų dvasinį skausmą, pagarbą tam, kas šventa, ir akistatą su amžinybe. Ir liūdniausia, kad šiuolaikiniai žmonės tam labai lengvai pasiduoda.
Pats kvailiausias išmislas kurį sugalvojo kažkoks beprotis tai yra mirusiojo kremavimas. Į urną supilama tik mažytė dalis mirusio. O kur išbarstomi ar kitaip sunaikinami mirusio pelenai? Į šitą klausimą kol kas dar niekas niekada teisingo atsakymo nepateikė. Taip kad prieš verdami artimo žmogaus kūną kremuoti gerai pamąstykit.
@NUOMONĖ
Kremuotii palaikai yra artimuju nuosavybe,o ne laidojimo kontorų todel galima paimti tuos pelenus i masišeli o paskui deti patiems i urna ar i vėją, taip daroma visame pasaulyje,o pas mus visa procesa užvaldė kontoros o jų nesužiūrėsi
Seniau degindavo nuo maro mirusius ir raganas.
Dabar ,net vaikai sutinka sudeginti mirusias mylimas motinas ..
Žiauru!
Beširdiška..
Dabar ,net vaikai sutinka sudeginti mirusias mylimas motinas ..
Žiauru!
Beširdiška..
@Ona
BAIKIT JŪS TUOS SAVO SENUS "MARAZMUS" ... KAS KAIP NORI TAS TAIP LAIDOJA ... KOKS JŪSŲ ASMENINIS REIKALAS???!!! ŽMONĖS LAIDOJA ARTIMUOSIUOS PAGAL GALIMYBES... O KREMAVIMAS PER PUSĘ PIGIAU KAINUOJA!!!
KODĖL ŽMOGUS DĖL LAIDOTUVIŲ ... TURI LYSTI Y PASKOLAS???
KODĖL ŽMOGUS DĖL LAIDOTUVIŲ ... TURI LYSTI Y PASKOLAS???
Kaulai žemėje tai tarsi mūsų raktai į Mūsų Žemę. Jeigu neliks kaulų, neliks ir teisės, bus randami svetimų kaulai ir sakoma, kad tai jie buvo šios žemės vaikai. Jie, tai atėjūnai arabai, filipiniečiai ir kiti azijiečiai. Taip ir Vytautas Didysis taps musulmonu.
skaudu yra tai kad po artimo žmogaus laidotuviu giminės po kurio laiko ,,nebeprisimena", ne duok Dieve dar kokios pagalbos paprašysi......tik nelaimėje pažinsi žmogu.
Na mirtis yra tokia pati būsena kaip ir vaikystė,jaunystė,senatvė..Iš tų keturių būsenų ir susideda gyvenimas...
@Manyčiau
Kvailystė. Mirtis nėra gyvenimo dalis.
Teko matyt tokias “madingas” laidotuves su kremavimu ir šarvojimas dienai. Įspūdis buvo klaikus. Toks vaizdas, kad žmogus nugyveno gyvenimą veltui. Kremuoti palaikus kai mirsta užsienyje arba palaikai blogos būklės, tikrai suprantu. Tradicijas ir saugo patys žmonės:)
@Xxxxllk
o kokie palaikai būna geros būklės?neteko matyt...
@Xxxxllk
Mirusiam tai tikrai nesvarbu, kaip jį laidoja, o žmogaus gyvenimo prasmė tikrai matuojama ne laidotuvių prašmatnumu ir ilgu šarvojimu. Kas tikrai klaiku- tai kai ateina giminės ir artimieji atsisveikinti, o paskui va taip bjauriai apkalbinėja, pliotkina, smerkia, tyčiojasi, kad kažkas nepatiko.
Lietuvoje populiarėja naujos laidotuvių mados: atsisako kelių dalykų