kremavimas

Jungtinės Karalystės (JK) laidojimo namų direktorius penktadienį buvo nuteistas kalėti 20 metų dėl, teismo vertinimu, kraupių sąlygų jo įstaigoje, įskaitant ištisus mėnesius nepagarbiai laikytus palaikus ir artimiesiems atiduotus kitų mirusiųjų pelenus. Robertas Bushas daugiau nei 12 metų vadovavo savo laidojimo namams Halyje, šiaurės rytų Anglijoje, darydamas pažeidimus „pramoniniu mastu“ ir sukeldamas „nesuvokiamo masto sielvartą bei skausmą“, sakė teisėjas Nicholas Hilliardas.

Žmogaus gyvenimo pabaiga – jautri ir dažnai apgaubta paslaptimis tema. Vis dėlto viena moteris nusprendė praskleisti šydą ir atvirai parodyti, kaip iš tikrųjų atrodo darbas laidojimo namuose. Lauren iš Tuskono (Arizona, JAV) sulaukė didelio dėmesio socialiniuose tinkluose – savo „TikTok“ kanale ji dalijasi vaizdo įrašais apie kasdienybę šiame neįprastame darbe, rašoma newsweek.com.

Vis daugiau lietuvių kasmet renkasi galimybę artimųjų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje. Toks atsisveikinimo būdas dažniausiai pasirenkamas vykdant velionio valią arba ieškant simbolinės ceremonijos gamtoje. Tačiau artimiesiems neretai kyla ir vienas svarbus klausimas: kur ateiti pagerbti artimojo atminimo, jei nebus kapo? Klaipėdos laidojimo paslaugų bendrovės „Aterna“ vadovas Vidas Valauskas sako, kad ši dilema pasitaiko gana dažnai, tačiau sprendimų jau yra.

Kremavimas daugeliui vis dar kelia daugybę klausimų ir nerimo, o apie šį procesą sklando ne vienas mitas. Nors mirtis išlieka paslaptinga, tai, kas nutinka žmogaus kūnui po jos, yra aiškiai apibrėžta ir griežtai kontroliuojama. Būtent todėl vienas krematoriumas Jungtinėje Karalystėje nusprendė atverti duris visuomenei ir parodyti, kaip viskas vyksta iš tikrųjų. Ši iniciatyva siekia išsklaidyti klaidingas nuostatas ir suteikti žmonėms daugiau aiškumo apie paskutinį atsisveikinimo etapą.

Populiarėjant mirusiųjų kremavimui, Vilniuje žmonėms darosi vis sudėtingiau išpildyti artimųjų valią būti palaidotiems kolumbariume. Vietoje to urnas artimieji užkasa kapuose, barsto pelenus tam skirtose vietose arba laiko namuose. Vilniaus savivaldybė, patvirtinusi milijardinį biudžetą, lėšų kolumbariumams kol kas neskiria. Laukiama, kol Seimas pakeis teisės aktus ir leis savivaldybėms pačioms nustatyti vietų kolumbariumuose apmokestinimą.

Laidojimo namų darbuotoja papasakojo apie savo darbo ypatybes – įskaitant tai, kas lieka po kremavimo. Jordan iš Toskanos, Arizonos valstijoje, JAV, internete dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose pasakoja apie savo darbą, rašo newsweek.com. Ji atskleidė, kaip atrodo darbas laidojimo namuose, papasakojo, kokius dokumentus reikia užpildyti, kokia įranga naudojama balzamuojant kūną, kur laikomi drabužiai ir koks makiažas naudojamas.

Atsisveikinimas su mirusiu artimuoju – itin asmeniška ir skaudi patirtis, tačiau kiekvienas pasirenkame, kaip elgtis: laidoti kūną su karstu ar kremuoti. Būtent kremavimas pastaraisiais metais itin populiarėja Lietuvoje, o norintiems urną ne palaidoti į kapavietę ar laikyti kolumbariume, sudarytos galimybės pelenus išbarstyti. Tiesa, tai galima daryti ne bet kur.

Neįtikėtinas įvykis Tailande, sukrėtęs ne tik šeimą, bet ir aplinkinius. Mirusia laikyta 65-erių moteris, kaip paaiškėjo, buvo gyva ir ėmė belsti į karsto dangtį likus vos kelioms akimirkoms iki kremavimo. 65-erių Chonthirot buvo paskelbta mirusia savo namuose Ficanuloke, šiaurės Tailande, ankstyvą lapkričio 23-osios rytą, rašo dailymail.co.uk.

Nors pastaruosius kelerius metus kremavimo paslaugų paklausa Lietuvoje išaugo kaip niekad, dar ne taip seniai daugelis šios idėjos kratėsi. Ilgai buvo tikėta, kad sudegintas kūnas ar jo pelenai po mirties nebegali prisikelti, todėl kremavimas atrodė nepriimtinas ir netgi pažeidžiantis tradicijas. Tačiau per pastaruosius kelerius metus požiūris pasikeitė iš esmės – kremavimo paslaugų paklausa Lietuvoje išaugo kaip niekad. Šiandien jau kas antras mirusysis laidojamas ne karste, o urnoje.

Nors mirtis yra neatskiriama gyvenimo dalis, manoma, jog kartais laidojimo verslas pritraukia specifinius žmones, o gal ši sritis ir kasdienis darbas su mirtimi juos pakeičia. Faktas tas, kad šioje pramonėje kartais nutinka visiškai nesuprantamų dalykų. „Zerkalo“ praneša apie vieną keisčiausių skandalų, savo mastu ir ciniškumu pranokusių visus keisčiausius įvykius.

Anksčiau su artimaisiais atsisveikindavome tik tradiciniu būdu – karstas būdavo laidojamas į žemę. Vis tik dabar palaikai jau yra kremuojami, o atsisveikinimai pasaulyje vyksta įvairiai – vieni nori būti palaidoti vaikystės sode, kiti prašo išbarstyti pelenus vandenyne, o tretieji nori būti palaidoti biologinėje kapsulėje, ant kurios išaugtų medis. Apie paskutiniąją ekologišką naujovę buvo pradėta kalbėti gana neseniai. Lietuvoje kol kas ši praktika nėra taikoma.

Nevados dykumoje, einant žvyruotu keliu, geriau įsižiūrėjęs į jį praeivis išvydo makabrišką vaizdą – čia rastos kremuotų žmonių palaikų krūvos. Dėl to pradėtas federalinis tyrimas. Liepos 28 d. praeivis aptiko dešimtis sudegintų palaikų krūvų, taip pat užtraukiamų dirželių ir, kaip jam pasirodė, urnos liekanomis, dar labiau pagilinusiomis šį radinį gaubusią paslaptį.

Mirtys dėl įvairių ligų ir nelaimingi atsitikimai atostogaujant užsienyje – nuo to neapsaugotas nė vienas. Tačiau užsienyje mirusių lietuvių artimieji dažnai turi vieną paskutinį norą: repatrijuoti kūną ir sugrąžinti jį į Tėvynę, kad čia galėtų deramai atsisveikinti. Tačiau ką svarbiausia žinoti apie palaikų pergabenimą į Lietuvą iš užsienio šalių?  Išgirdus žinią apie artimojo netektį, tai lydi įvairios emocijos – liūdesys, šokas.

Turbūt ne vienam įdomu, kas nutinka tuo metu, kai velionio kūnas pasiekia krematoriumą. Už uždarų durų vykstantis deginimo procesas daugumai yra mįslingas ir nepažįstamas, o ne vienam smalsu, ar kažkas apskritai dar lieka po kremavimo. Į šiuos rūpimus klausimus naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko atsakyti „Lietuvos krematoriumo“ Kėdainiuose administracijos vadovas Gražvydas Vaicieka.

88 metų moteris iš Čekijos vos nebuvo palaidota gyva po to, kai ją klaidingai paskelbė mirusia. Drama prasidėjo ramų rytą, kai moters partneris ją rado be gyvybės ženklų ir iškvietė pagalbą. Tačiau viskas pasisuko stulbinančiai: jau ruošiant moters kūną laidotuvėms, pastebėta, kad ji vis dar kvėpuoja. Šis šiurpus įvykis sukėlė ne tik šoką artimiesiems, bet ir padėjo pagrindus pradėti teisėsaugos tyrimą. Tai – viena iš tų istorijų, kurios verčia susimąstyti apie klaidų kainą, rašoma mirror.co.

Mirtis dažnai lieka tabu tema – ja kalbėti vengiama, o tai, kas vyksta laidojimo namuose, daugeliui vis dar atrodo paslaptinga ar net bauginanti. Tačiau viena moteris iš Arizonos nusprendė griauti stereotipus ir atvirai rodo, kaip iš tiesų atrodo jos kasdienybė dirbant su mirusiaisiais.

Žmogaus gyvenimo pabaiga – jautri ir dažnai apgaubta paslaptimis tema. Vis dėlto viena moteris nusprendė praskleisti šydą ir atvirai parodyti, kaip iš tikrųjų atrodo darbas laidojimo namuose. Lauren iš Tuskono (Arizona, JAV) sulaukė didelio dėmesio socialiniuose tinkluose – savo „TikTok“ kanale ji dalijasi vaizdo įrašais apie kasdienybę šiame neįprastame darbe, rašoma newsweek.com.

Prieš kelerius metus Seimas priėmė atitinkamas įstatymo pataisas, pagal kurias mirusiųjų pelenai gali būti išbarstomi ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje bei upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ir pliažus. Pasak aplinkos ministro patarėjos Aistės Žilinskienės, įstatymo pataisos atsirado iš praktinio žmonių gyvenimo. Laidojimo tradicijos keičiasi „Pasikeičia žmonių elgsena, tradicijos ir atitinkamai reikia nustatyti taisykles.

Kiekvienas atsisveikinimas su mirusiu artimuoju – jautrus ir labai asmeniškas momentas. Vis daugiau šeimų Lietuvoje šį procesą renkasi įprasminti ne per tradicines laidotuves, o velionį kremuodami. Kodėl šis pasirinkimas tampa vis populiaresnis ir ką svarbu žinoti apie jį? Sparčiai populiarėja Krematoriumų Vilniuje ir Klaipėdoje „Cremains“ atstovė Akvilė Bakūnaitė pažymėjo, kad kremavimas Lietuvoje pamažu tampa vis dažnesniu pasirinkimu.

Morgo darbuotoja Autumn atskleidė viską apie kremavimą, įskaitant tai, kas lieka po jo ir kiek laiko jis trunka. Savo įžvalgomis dalijosi „TikTok“ puslapyje, kur paaiškino, jog mirtis neturi būti baisi.    Autumn dalijosi daugybe vaizdo įrašų, kuriuose aprašomi įvairūs procesai, vykstantys po žmogaus mirties, o populiariausias jos vaizdo įrašas surinko daugiau nei 6 milijonus peržiūrų.

Vis daugiau mirusių lietuvių laidojama ne tradiciniame karste, kuris užkasamas paskirtoje kapavietėje, o kūną sudeginant ir urną su pelenais talpinant kolumbariume. Dabar galiojantis įstatymas numato, kad vieta savivaldybių lėšomis įrengtuose kolumbariumuose skiriama neatlygintinai. Tačiau šią tvarką siūloma keisti įvedant naują mokestį. Tai numato oficialiai registruotos Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisos.

Laidojimo namuose dirbanti Jordan iš Toskanos, Arizonos valstijoje, JAV, atskleidė savo darbo subtilybes. Neįtikėtino populiarumo susilaukusiuose įrašuose ji pasidalijo ir tuo, kas lieka žmogaus po kremavimo. Ji atskleidė, kaip atrodo darbas laidojimo namuose, papasakojo, kokius dokumentus reikia užpildyti, kokia įranga naudojama balzamuojant kūną, kur laikomi drabužiai ir koks makiažas naudojamas, rašo newsweek.com.

Baisiausias motinos košmaras – sumaišiusi su vaikų išbarstytu purvu mama susiurbė savo senelio pelenus. Šokiruojančią istoriją blogina ir tai, kad mama tvirtino, jog vaikai galėjo „šiek tiek jo suvalgyti“. Monica Long iš Kolorado, JAV, savo „TikTok“ paskyroje @molo.solo paskelbė siaubingą vaizdo įrašą, kuris greitai išplito. Iki šiol jis peržiūrėtas 2,4 mln. kartų.

Neeilinis incidentas Jonavoje: kažkas supainiojo dviejų mirusių moterų kūnus ir 95-erių Jonavos gyventoja buvo paimta iš morgo bei nuvežta kremuoti be artimųjų žinios. Senolės giminaičiai sako gavę šoką, kai iš morgo paskambino laidojimo bendrovė ir pranešė, kad kūnas yra dingęs. Palaikai atsirado Kėdainių krematoriume, jau sudeginti ir urnoje. Moteris prieš mirtį artimųjų prašė jokiu būdu jos nekremuoti, o palaidoti karste pagal senas tradicijas, tačiau viskas baigėsi priešingai.

40-metė Laura Lamont netoli policijos nuovados išvydo šiurpų radinį – Škotijos Larkhalo mieste, Pietų Lankaršyre, ji rado žiedą su mirusio žmogaus pelenais. Žiedą su kažkieno pelenais radusi moteris kreipėsi į žmones bandydama surasti savininką – ji nori, kad jis atsilieptų ir galėtų sugrąžinti sentimentalų daiktą.

Kai pasaulis vis labiau juda modernumo link, naujoviškesni požiūriai vis dažniau susikerta su senomis tradicijomis. Kunigas Ričardas Doveika, Vilniaus arkivyskupijos dvasininkas, aiškina, kad katalikų bažnyčios požiūris į mirusiųjų kūnus ir jų laidojimo metodus išlieka nekintantis ir tvirtas. „Pagrindinis laidojimo būdas yra karstas, kuriame yra žmogaus palaikai. Taip, bažnyčia išskirtiniais atvejais, labai rimtų aplinkybių sąlygose, leidžia ir nedraudžia kremuoti“, – sako kunigas.

Utenos rajonas nuo šiol gali didžiuotis šiuo metu moderniausiu krematoriumu Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Palaikų sudeginimo kaina naujame krematoriume yra gana simbolinė – 333 eurai. Pasak „Amenus“ krematoriumo vadovo Žilvino Tumosos, į beveik 800 kv. m krematoriumą investuota kone 3 mln. eurų. Esą jis yra visiškai automatizuotas ir viršija aukščiausius energetikos bei ekologijos standartus. Be to, šios paslaugos kaina yra žemiausia Lietuvoje.

880 eurų – dvigubai daugiau nei dabar – valstybė mokėtų laidojantiems artimąjį, jei Seimas palaimins socialdemokrato Jonaičio įstatymo pataisos projektą. Parlamentaras sako, kad dabartinė, 450 eurų siekianti laidojimo pašalpa, yra niekinė, mat laidotuvės netgi renkantis pigiausią karstą ir pasaugas, kainuoja mažiausiai 1,5 tūkst. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Palaidoti žmogų Lietuvoje, netgi renkantis pigiausias paslaugas ir karstą, kainuoja mažiausiai 1,5 tūkstančio eurų.

Šiais laikais yra daugybė būdų kaip galite būti palaidoti. Pavyzdžiui, po kremavimo iš pelenų gali būti pagaminamas juvelyrinis dirbinys, laidojimo vietoje išaugti medis. Jūsų atvaizdas gali būti atkurtas 3D formatu, jūsų atvaizdas gali atsidurti ir ant personalizuotų daiktų, pavyzdžiui, kaip lėkščiasvydžio išradėjo Walterio Morrisono arba „Pringles“ skardinės išradėjo Fredo Bauerio.

Laidotuvių procesas dažnai būna emociškai sudėtingas ir vis daugiau žmonių kremavimą renkasi kaip atsisveikinimo būdą. Tačiau artimieji retai žino apie tikrąjį kremavimo procesą – kas iš tiesų vyksta, kokie etapai atliekami ir kokios medžiagos ar daiktai lieka po šios procedūros. Morgo darbuotoja pasidalijo įžvalgomis apie kremavimo procesą, įskaitant ir tai, kas lieka po jo – ne vienas nustemba sužinoję, kad po kremavimo lieka ne tik pelenai.

Kremavimas – vis dažniau Lietuvoje pasirenkama atsisveikino su artimuoju alternatyva. Manoma, kad tai yra vienas iš aplinkai draugiškesnių ir estetiškesnių būdų palydėti velionį į amžinąją karalystę. Tačiau apie šį procesą vis dar sklando gausybė mitų. Į pagrindinius klausimus, kurie domina daugelį, atsakė Lietuvos krematoriumo Kėdainiuose administracijos vadovas Gražvydas Vaicieka.

Praskleisti mirties šydą ir sužinoti, kas žmogui nutinka po mirties, smalsu būtų ne vienam. O šiomis žiniomis pasigirti gali Edgar Rutkovskij – laidojimo ir kremavimo namų „Cremains“ vyriausiasis operatorius. Laidojimo versle vyras dirba jau pusantrų metų. Pokalbio metu Edgar atskleidė atsakymus į daugelį dominančius klausimus: kokia veiksmų eiga seka po to, kai mirusiojo kūnas pasiekia krematoriumą, kiek laiko gali trukti deginimas ir ar tiesa, kad velionis kremavimo metu gali sujudėti.

Moteris suintrigavo visus po to, kai „TikTok“ pasidalijo įspūdingo darbo krematoriume užkulisiais. Latifah Franks yra 31 metų laidotuvių koordinatorė ir krematoriumo operatorė ir savo darbo dienos fragmentais dalijasi „TikTok“ paskyroje „ms.deathpositivitee“. Ji save apibūdina kaip „paskutinę pagalbą teikiančią darbuotoją“, rašoma newsweek.com. Jos vaizdo įrašuose rodomi kremuotų palaikų daiktai ir kalbama apie požiūrio į mirtį keitimą.

Nors su mirtimi yra susidūręs kiekvienas, tačiau nedaugelis galėtų save įsivaizduoti dirbant laidojimo versle. Tačiau laidojimo ir kremavimo namų „Cremains Vilnius“ vyriausiasis operatorius Edgar Rutkovskij šį darbą dirba jau pusantrų metų. Vyras papasakojo savo istoriją, kaip atsidūrė šiame versle ir ką jam reiškia sunki diena darbe. „Esu vyriausiasis operatorius, todėl svarbiausia mano užduotis – užtikrinti sklandžią krematoriumo veiklą bendrąją prasme.

Policija pradėjo tyrimą po to, kai vyras, kaip įtariama, atpažino ir kremavo savo žmonos lavoną, o po kelių dienų ją rado gyvą.  Keistas klaidingos tapatybės atvejis įvyko Indijoje po to, kai 60 metų Ram Sumer pranešė pareigūnams, kad jo sutuoktinė Phoolmati dingo.  Vyras patvirtino, kad tai jo žmonos palaikai  Vyras teigė, kad birželio 15 dieną ji išėjo iš namų, tačiau į jų valdas negrįžo – tai paskatino jį pradėti dingusiosios bylą.

Akvamacija – naujas ir neįprastas laidojimo būdas, kuris dar žinomas, kaip kremavimas be liepsnos arba kremavimas vandeniu. Manoma, kad šis būdas yra kur kas ekologiškesnis už įprastą kūno sudeginimą. Apie tai sutiko pakalbėti laidojimo namų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė. Ji atskleidė, kad tokio proceso metu yra naudojamas šildomas šarminis tirpalas, tokiu būdu iš kūno paliekant tik skeletą.

Krematoriume dirbantis vyras atviras – šis darbas jį „perlipdė“ kaip minkštą molį ir pakeitė iš esmės. Pusantrų metų kasdien darbe su mirtimi susiduriantis Edgaras (34) teigia pradėjęs džiaugtis kiekviena minute, o artimiesiems nuolat priminti, kokie jie svarbūs. Kartu jis prisipažįsta, kad šio emociškai sunkaus darbo nebūtų įmanoma dirbti be šeimos palaikymo. Nors mirtį jau pavyko priimti kaip neatsiejamą gyvenimo dalį, yra vienas iššūkis, kurio vyras, dirbdamas šį darbą, nesugeba įveikti.

Morgo darbuotoja Autumn atskleidė viską apie kremavimą, įskaitant tai, kas lieka po jo ir kiek laiko jis trunka. Savo įžvalgomis dalijosi „TikTok“ puslapyje, kur paaiškino, jog mirtis neturi būti baisi.    Autumn dalijosi daugybe vaizdo įrašų, kuriuose aprašomi įvairūs procesai, vykstantys po žmogaus mirties, o populiariausias jos vaizdo įrašas surinko daugiau nei 6 milijonus peržiūrų.

Čikagoje moteris padavė į teismą Vest Saido laidojimo namus už tai, kad šie neva atidavė jos dukterėčios pelenus visiškai nepažįstamam žmogui. Vera Brown augino savo dukterėčią LaShairą Boyd nuo tada, kai mirė dukterėčios motina. Kai mirė 29 metų amžiaus L. Boyd, moteris norėjo, kad kūnas būtų kremuotas. Pelenus per klaidą atidavė nepažįstamam žmogui Praėjus mėnesiui po laidotuvių ji iš laidojimo namų „Fountain Jordan Shepard Funeral Home“ gavo nerimą keliančių naujienų.

Išankstinis pasiruošimas vestuvėms nestebina, tad kodėl turėtų stebinti pasiruošimas savo laidotuvėms? Taip retoriškai klausia vienų laidojimo namų vadovė ir pastebi, kad šią paslaugą renkasi ir iš anksto už ją susimoka vis daugiau lietuvių. Pasak specialistų, tam reikia pasirašyti sutartį ne tik su įmone, bet ir žmogumi (pvz., artimuoju), kuris bus įpareigotas rūpintis laidotuvėmis ir kitais reikalais po velionio mirties.

Moteris iš Indijos, kurios vyras manė, kad ji žuvo per nelaimingą atsitikimą, sukrėtė visą šeimą – mirusia laikyta moteris pramerkė akis likus kelioms akimirkoms iki kremavimo. Visi jos artimieji buvo šokiruoti, kai moteris, kuri buvo laikyta mirusia, pabudo savo karste prieš pat kremavimą. 52 metų Bujji Aamma iš Indijos vasario 1 dieną smarkiai apdegė per gaisrą namuose ir, konstatavus jos mirtį, buvo paruošta kremavimui, rašo themirror.com.

Moteris negalėjo patikėti, ką išgirdo iš laidojimo namų darbuotojo – po kremacijos jai buvo pasiūlyta pasilikti jos mirusios močiutės krūtų implantus. Nors iš nemetalinių medžiagų pagaminti implantai prieš kremavimą paprastai neišimami, ji teigia, kad laidojimo namai vis tiek nusprendė juos išimti.

Žmones neretai domina, kas nutinka su mirusiųjų kūnais po mirties. Morgo darbuotoja Autumn paaiškino, kas vyksta kremuojant žmogų ir kas lieka po kremavimo.

Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) sako, kad jiems labai liūdna po to, kai netektį patyrusi šeima dalyvavo ne to kūno kremavime. „The South Wales Argus“ pranešė, kad šeima, kuri nenorėjo būti įvardyta, turėjo dalyvauti kremavime antrą kartą, kai Grange universiteto ligoninėje, Cwmbran mieste, buvo aptikta klaida. „Žodžiais negalime išreikšti, kaip apgailestaujame“, – sakė ligoninės tarybos vadovė Nicola Prygodzicz.

Kasmet miršta dešimtys vienišų žmonių, kurių nėra kam palaidoti. Dešimtis mirusiųjų atsisako laidoti patys artimieji. Tokių asmenų likimas Vilniaus mieste patenka į „Laidojimo paslaugų centro“ rankas, kurio darbuotojai pasirūpina, kad asmenys pagarbiai atgultų amžinojo poilsio. Tokių asmenų artimiesiems visada yra galimybė perlaidoti mirusiuosius, tačiau tendencija nedžiugina – tai renkasi daryti retas.

Laidojimo namų darbuotoja pasidalino detalėmis apie savo darbą, įskaitant tai, kas lieka po kremavimo. Ji praskleidė paslapties šydą ir papasakojo apie tai, ko daugelis nė nežino. Jordan iš Toskanos, Arizonos valstijoje, internete dalijasi vaizdo įrašais, kuriuos pavadino „morgo TikTok“, rašo newsweek.com.

Mylimo augintinio netektis dažnai prilygsta skausmui, kurį jaučiame ir netekę itin artimo asmens. Ne veltui sakoma, kad augintiniai yra pilnaverčiai šeimos nariai, tad ir atsisveikinimas su jais netekties akimirką yra viena liūdniausių dienų gyvenime. Tačiau ne visi žino, kad Lietuvoje yra galimybė su savo mylimu naminiu gyvūnėliu atsisveikinti ir itin humanišku, etišku būdu. Tauragės rajone įsikūręs Augintinių krematoriumas savo veiklą vykdo jau šešerius metus.

76 metų moteris iš Baramati kaimo Indijoje, kuri buvo laikoma mirusia, sukrėtė visą savo šeimą, kai atsibudo likus vos kelioms akimirkoms iki savo kremavimo.  76 m. Shakuntala Gaikwad, gavusi teigiamą COVID-19 testą, buvo izoliuota savo namuose, kai staiga jos būklė pablogėjo, pranešė „India Today“.  Šeima nuvežė ją į ligoninę, o kol laukė, kol jai bus skirta palata, kurios vis tik negavo, nes visi skyriai buvo perpildyti. Viskas vyko pačiame koronaviruso pandemijos įkarštyje.

Laidotuvės – neišvengiamybė, su kuria visiems teks susidurti savo gyvenime. Tačiau kylančios kainos neaplenkė ir šios srities, tad šiemet už jas gali tekti pakloti didesnę pinigų sumą, o atsisveikinimas gali kainuoti ir 2 tūkstančius eurų. Apie laidotuvių kainas ir augančias paslaugų kainas kalbėjomės su laidojimo namų „Rimtis“ klientų patirties valdymo vadove Rasa Kaciucevičiene ir „Re Verum“ grupę sudarančių laidojimo namų bei krematoriumų atstovu Gediminu Lekovecku.