kremavimas

Vyras, kuris, kaip manoma, buvo miręs, praėjus aštuoniems mėnesiams po kremavimo pasirodė esąs gyvas – tai šokiruojantis neteisingai identifikuotos tapatybės atvejis. Deepaask Balakrishnanas Kandis po kremavimo buvo oficialiai paskelbtas mirusiu, kol galiausiai policija jį aptiko gyvą Margao mieste Goa, Indijoje, rašo mirror.co.uk. Antradienio vakarą 36 metų vyras buvo rastas viešbutyje, esančiame senajame stoties rajone.

Niekas nežino, kas mūsų laukia po mirties, ir, tiesą sakant, daugelis net nenori apie tai galvoti. Tačiau žinome vieną – kas po mirties nutiks mūsų kūnams, jei būsime kremuoti. Kai kurie žmonės nori būti laidojami su karstu, o kiti renkasi kitą būdą – paversti mylimą žmogų pelenais, rašo cambridge-news.co.uk. Bramcote krematoriumo Notingame darbuotojai išsklaidė mitus apie kremavimą, kad padėtų įveikti bet kokias su tuo susijusias baimes.

Velse gyvenanti tėvo netekusi moteris pasibaisėjo laidojimo įmonės darbu. Moteris pasakoja, kad liko sukrėsta žinios, kad jos tėvo kūnas keturias savaites gulėjo „pamirštas“ morgo darbuotojų. Keturias savaites – tiek laiko šeima turėjo laukti, kol kremavimo paslaugas teikianti įmonė grąžins jų tėvo pelenus. Martine Barnhouse pasakoja, kad po tėčio mirties liko nusivylusi „pagarbos stoka“, kurią parodė laidojimo paslaugas teikianti įmonė.

Tai, kad žmonės neretai renkasi kremuoti savo mirusius artimuosius – natūralu. Tačiau, ar kada teko susimąstyti, kad po sunkios ligos, ramios senatvės ar iš niekur užklupusio nelaimingo atsitikimo netekus savo augintinio, jį taip pat galima kremuoti? Pasirodo, taip. Ši paslauga vis labiau populiarėja ir Panevėžyje.

Antradienį Vilniuje atidarytas krematoriumas. Ant naujojo Vilniuje atidaryto krematoriumo pastato sienos – laiptai į amžinybę, viduje – šviesios neutralių spalvų sienos, į lentynėles sudėliotos urnos ir krosnis, kurioje mirusių lietuvių kūnai virsta pelenais. Užėjus į netoli Gariūnų, Lentvario g. 15B įsikūrusį naująjį krematoriumą, kūnu nubėga šiurpuliukai. Ne itin maloni akistata su tuo, kas neišvengiamai laukia kiekvieno.

Laidojimo namų darbuotoja papasakojo apie savo darbo ypatybes – įskaitant tai, kas lieka po kremavimo. Jordan iš Toskanos, Arizonos valstijoje, JAV, internete dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose pasakoja apie savo darbą, rašo newsweek.com. Ji atskleidė, kaip atrodo darbas laidojimo namuose, papasakojo, kokius dokumentus reikia užpildyti, kokia įranga naudojama balzamuojant kūną, kur laikomi drabužiai ir koks makiažas naudojamas.

Laidojimo namuose dirbanti moteris atskleidė, kas nutinka žmonių kūnams po mirties. Ji taip pasidalino ir keliomis paslaptimis, kurių iki šiol dar niekas nėra girdėjęs. Socialiniame tinkle „Tik Tok“ išgarsėjusi vartotoja Lauren pasakoja, kad dirbti laidojimo namuose buvo jos sena svajonė. Tačiau netikėtai pasikeitus darbinei krypčiai, jai teko palikti darbą laidojimo namuose. Dabar ji su kitais vartotojais dalinasi įvairiausiomis paslaptimis, kurios slypi už laidojimo namų sienų.

Daugelis mintis apie artimųjų ar juolab savo pačių paskutinę kelionę stengiasi atitolinti. Todėl tik nedidelė dalis žmonių ir taupo savo laidotuvėms, kurių kaina priklausomai nuo pobūdžio ir dalyvių skaičiaus gali atsieiti iki 10 tūkst. eurų.  Laidotuvių organizatoriai pastebi, kad žmonės vis dažniau vietoje įprastų laidotuvių renkasi personalizuototas laidotuvių ceremonijas, skirtas konkrečiam, jau išėjusiam žmogui.

Daugeliui žmonių anksčiau ar vėliau tenka susidurti su krematoriumų ar laidojimo namų paslaugomis. Pasak jų tiekėjų, paslaugų kainos nekito 5 metus, bet dujoms ir elektrai nepingant gali būti, kad laidojimo paslaugų kainas teks kelti. Krematoriumų atstovai atskleidė, kiek kainuoja kremavimas ir kaip tvarkomasi su 4 ar net 5 kartais pabrangusia energija.

Šalyje ėmė sparčiai populiarėti mirusiųjų kremavimas. Valdininkai skaičiuoja, kad didesnėse šalies savivaldybėse pastaraisiais metais norinčiųjų kremuoti mirusius artimuosius padaugėjo 50 ar net 80 procentų. Viena iš tokio populiarumo priežasčių – noras mirusiuosius palaidoti jau uždarytose kapinėse, ten, kur karstams vietos valdžia kapaviečių jau neskiria, bet urnoms vietos užtenka.

Seimui leidus nuo lapkričio gyventojams nebemokėti už nišas savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose, tuo galės pasinaudoti ne visų didmiesčių gyventojai. Už vietas kolumbariumuose teks ir toliau mokėti vilniečiams bei kauniečiams, nes tuose miestuose šios mirusiųjų palaikų saugojimo vietos įrengtos ne savivaldybių, o privačiomis lėšomis. Vilniuje – beveik 600 laisvų vietų ir visos mokamos Vilniuje veikia trys kolumbariumai – Kairėnų, Liepynės ir Sudervės kapinėse.

Populiarėjant mirusiųjų kremavimui, Vyriausybė siūlo keisti ne tik urnų laidojimo tvarką, bet ir leisti žmonėms rinktis – nori artimojo pelenus laidoti į žemę, ar laikyti kolumbariume. Iki šiol tai galėjo daryti tik juodai dienai pinigų susitaupę mirusiųjų artimieji, arba tie, kas gauna didesnes pajamas. Mat kai kur vieta kolumbariume kainuoja tūkstantį ir daugiau eurų. Aplinkos ministerija siekia, kad savivaldybės lėšomis statomi kolumbariumai būtų nemokami.

Aplinkos ministerija siūlo laidoti urnas su pelenais kolumbariumuose savivaldybių lėšomis – žmonėms tai nebekainuotų, taip pat siekiama nustatyti draudimą kape su urna laidoti ant viršaus. Vyriausybė trečiadienį svarstys ministerijos parengtą nutarimo projektą dėl žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinimo, juo taip pat siūloma nustatyti kapavietės kremuotiems palaikams dydį – 1,32 kv. metro.

Vienas krematoriumas atvėrė duris ir papasakojo, kas vyksta šioje mitais apipintoje vietoje. Greičiausiai, daugelis susimąstė, kas nutinka po mirties ir nors į šį klausimą atsakyti sunku, ekspertai atskleidė, kas iš tiesų vyksta krematoriume. Kas nutinka po mirties, ko gero, nežino niekas, tačiau galima pasakyti, kas nutiks su jūsų kūnų, priklausomai nuo to, ką su juo pasirinks daryti jūsų artimieji. Ekspertai sugriovė mitus apie tai, kas vyksta už krematoriumo durų.

Laidojimo namų darbuotoja pravėrė savo paslaptingos profesijos šydą – papasakojo apie darbo užkulisius, įskaitant tai, kas lieka po kremavimo. Jordan iš Tuskano Arizonos valstijoje, JAV, internete dalinasi vaizdo įrašais, kuriuos pavadino „laidojimo namų „TikTok“, rašo newsweek.com. Ji atskleidė, ką reiškia dirbti laidojimo namuose, įskaitant dokumentus, kuriuos tenka pildyti, balzamavimui naudojamą įrangą, kur laikomi drabužiai mirusiesiems ir kokį makiažą naudoja.

76 metų indė, kuri, kaip manoma, mirė po to, kai jai buvo nustatytas teigiamas koronaviruso testas, pabudo likus kelioms akimirkoms iki kremavimo Baramatyje, Maharaštros valstijos mieste, rašo newsweek.com. Remiantis vietine žiniasklaida, Shakuntalai Gaikwad iš Mudhale kaimo „prieš kelias dienas buvo nustatytas teigiamas koronaviruso testas“. Visi liko šoke Gegužės 10 dieną, pablogėjus būklei, šeimos nariai ją nuvežė į Baramačio ligoninę.

Mirus artimajam susiduriama ne tik su gedulu ir netekties skausmu, dažnai problema tampa ir laidotuvių išlaidos. Ne visi žmonės turi galimybę atsidėti santaupų ar taupyti banke kritiniams gyvenimo atvejams, dauguma apie šią perspektyvą nepagalvoja, kol nesusiduria su nelaime. Tai gali sukelti daug papildomų rūpesčių, ypač netikėtos mirties atveju, kai artimasis nesirgo, neturėjo rimtų sveikatos problemų.

Kylančios kainos beldžiasi į verslininkų duris, o pasekmes jaučia gyventojai. Ne išimtis – ir ritualinės paslaugos. Laidotuvės šalyje brangsta ir tai dar ne pabaiga, teigia laidojimo namų vadovai. Dabar norintys atsisveikinti su mirusiuoju pakloja tūkstantinę sumą, o ateityje kainos šoktels į viršų dar labiau. Nors staigaus kainų šuolio nebuvo, šiemet gyventojai už laidotuvių apeigas moka daugiau nei pernai.

Mirusių artimųjų pelenus po kremavimo bus galima ne tik laidoti kapavietėse, kolumbariumuose, išbarstyti pelenų barstymo lauke kapinėse, bet ir atsisveikinti su mirusiojo pelenais upėse bei Baltijos jūroje, tik ne arčiau nei 5 kilometrai nuo kranto. Barstyti kremuotų mirusiųjų pelenų nebus galima prie gyvenamųjų vietovių ar paplūdimių.  Tokiam Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektui ketvirtadienį pritarė Seimas.

Artimo žmogaus mirtis – labai skaudi ir dažniausiai netikėta gyvenimo dalis. Tačiau nepaisant to, kaip dažnai tenka su ja susidurti – yra daugybė dalykų, kuriuos vis dar gaubia paslapties šydas. Lietuvos krematoriumo vyr. administratorius Gražvydas Vaicieka sutiko praskleisti šią skraistę ir naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip darbas krematoriume atrodo iš arčiau. G. Vaicieka Lietuvos krematoriume dirba 10 metų – nuo pat veiklos pradžios.

Kremavimo paslaugas Lietuvoje renkasi vis daugiau žmonių, toks atsisveikinimo su artimuoju būdas vertinamas kaip  labiau estetiškas ir ekologiškas, mažiau skausmo sukeliantis procesas. Jorūnė Jurkevičienė, „Lietuvos krematoriumo“ atstovė, dalinasi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis kremavimą, ir kokių klausimų dažniausiai sulaukia krematoriumo darbuotojai.  Apklausos rodo, kad kremavimas yra priimtinas 78 proc. Lietuvos gyventojų.

Seimas vėl gaivina idėją leisti mirusiųjų artimųjų pelenus išbarstyti jūroje ir upėse. Tiesa, su apribojimais – į jūrą tektų plaukti penkis kilometrus, o upėse tokia ceremonija būtų galima tik užmiesčiuose. Parlamentarai tikina taip kuriantys alternatyvą tiems, kurie dabar pelenus išbarsto tiesiog kopose ir tai daro nelegaliai. Laivelių savininkai net užsimena, kiek galėtų kainuoti paslauga artimuosius nuplukdyti tuos penkis kilometrus į jūrą.

Augančios kainos Lietuvoje kelia nerimą įvairiausiuose paslaugų sektoriuose. Kaip tai paveiks laidojimo paslaugų sritį, savo įžvalgomis pasidalino šias paslaugas teikiančios įmonės. Pasak jų, didžiausią įtaką laidojimo paslaugų brangimui turės augantis darbo užmokestis bei bendrai kylančios žaliavų kainos. Kaip ir dauguma kitų paslaugų sričių, taip ir laidojimo paslaugos šiemet tikėtina, jog pabrangs.

Šiemet Lietuvoje mirė rekordinis skaičius gyventojų – daugiau kaip 46 tūkst., nemaža jų dalis buvo kremuoti. Paaiškėjo, kad Lenkijoje lietuvių palaikai sudeginti ne tuose karstuose, kuriuos pirko artimieji. Dėl to jiems žadama grąžinti visus pinigus, mokėtus už karstus. Apie tai pranešė Vilniuje veikianti bendrovė Laidojimo paslaugų centras.

Netikėtai mirusios tauragiškės šeima ir artimieji iki šiol negali atsigauti ne tik dėl mylimo žmogaus netekties, bet ir šoko, kurį patyrė vykdydami paskutinę velionės valią. Kėdainiuose įsikūrusiame Lietuvos krematoriume moterį kremuoti iš pradžių atsisakyta dėl neva netinkamo karsto, o vėliau ir dėl jos pačios svorio. Įtariama, kad iš velionės bei jos artimųjų galėjo būti pasityčiota, nes kažkam labai skubiai prireikė krematoriumo paslaugos.

Jei turite krūtų implantus ar naują klubo sąnarį, ar kada nors pagalvojote, kas su jais nutinka po mirties? Jei taip, jūs ne vieni. Laidotoja Caitlin Doughy turi savo „Youtube“ kanalą, pavadintą „Ask A Mortician“ ir daug metų ji atsakinėja įvairiausius ir keisčiausius klausimus. Kas iš tiesų nutinka su implantais mūsų kūne, kai mirštame ir mūsų kūnai kremuojami? Jei turite klubo sąnario implantą, titanas iš tiesų nedeginamas ir netgi yra pasiūlomas mirusiojo šeimai.

Šeima liko šokiruota, kai jų augintinis katinas, kurį jie manė kremavę, staiga prisistatė prie namų durų sveikas ir gyvas. Frenkis, 16 metų amžiaus rainius, iš namų Češyre, Didžiojoje Britanijoje, pabėgo gegužės 19 dieną. Po kelių dienų jo savininkė Rachel Fitzimons greitkelyje rado labai panašiai atrodančią katę ir pasiėmė ją kremavimui, rašoma bbc.com.

Nors karantino metu skatinama būti namuose ir nedalyvauti jokiuose renginiuose, tačiau gyvenimas nesustoja ir gali tekti vykti į artimų žmonių laidotuves. O jos būna dar liūdnesnės, kai anapilin artimą žmogų pasiglemžia būtent koronavirusas.  Laidoti artimuosius niekada nėra lengva, tačiau siaučiant pandemijai šis skausmingas procesas tapo dar sunkesnis.

„Wall Street Journal“ atskleidė, kad Floridoje ir Kalifornijoje įsikūrusiuose „Walt Disney“ pramogų parkuose nuolat vyksta šiurpūs dalykai ir anksčiau tai buvo slepiama. Parko teritorijoje, maždaug kartą į mėnesį, svečiai išbarsto savo artimųjų pelenus, nes, esą, velioniams ši vieta labai daug reiškė. Parko darbuotojai net gi turi slaptą kodą, kurį naudoja pastebėję tokį lankytojų elgesį.

Dviguba senolių panevėžiečių sutuoktinių mirtis namuose pareigūnams užminė mįslę. Dviejų negyvų aštuoniasdešimtmečių kūnai bute jau buvo pradėję irti. Persigandę kaimynai iš anksto puolė dezinfekuoti laiptinę nuo covido užkrato, jei po skrodimo paaiškėtų, kad virusas pražudė porą. Greitosios medikai pastebi, kad konstatuoti žmonių mirtis namuose, kai visiškai neaiškios priežastys, jiems per karantiną tenka net du kartus dažniau.

Lietuvoje jau kelis mėnesius iš eilės vien nuo koronaviruso kasdien miršta kelios dešimtys gyventojų. Tai jaučia ir laidotuvių ritualinius reikmenis gaminančios įmonės. Karstų gamintojai sako, kad užsakymų srautai – padidėję, todėl dažnai dėl to tenka suktis sparčiau. Tiesa, beveik visi kalbinti gamintojai sako, kad vis paklausesni tampa kremavimo karstai – nors jie ir „kartoniniai“, pagaminti tokį užtrunka tiek pat, kiek ir įprastą laidotuvių karstą.

Koronavirusas ir toliau kelia sumaištį ir atsisveikinant su į paskutinę kelionę išlydimais mirusiais artimaisiais. Ritualinių paslaugų teikėjai dejuoja, kad laidotuvės virto konvejeriu. Per pandemiją karstus masiškai keičia urnos, mat daug daugiau mirusiųjų kremuojama. O sergantieji koronavirusu iš vis atideda laidotuves, nes neturi galimybių palaidoti urnų su pelenais.

Grupė Seimo narių siūlo leisti kremuotų palaikų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje toliau nuo kranto, upėse, išskyrus gyvenamąsias teritorijas. Pagal dabartinę tvarką, kremuoti palaikai yra laidojami dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, pelenai gali būti išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke. Taip pat kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose.

„Lietuvos krematoriumas“ pernai atliko 7380 kremavimų. Tai – 50 proc. daugiau nei 2019 metais, kuomet buvo atlikti 4902 kremavimai, arba beveik dvigubai daugiau nei 2018 metais, kuomet buvo atliktos 3804 kremacijos.

Koronaviruso pandemija pristabdė mūsų, gyvųjų, gyvenimus, įnešė daugiau sumaišties ir neužtikrintumo. Tačiau gamta ir toliau gyvena savo gyvenimą įprastu ritmu – keičiasi metų laikai, kartos – vieni gimsta, kiti miršta... O mes turime tiesiog prie to prisitaikyti. Vieniems tai sekasi lengviau, kitiems – sunkiau, bet deramai į Amžinąjį poilsį išlydėti artimąjį norime kiekvienas.

Lietuvos laidojimo namų darbuotojams šiomis dienomis teko spręsti sudėtingą užduotį, kaip kremuoti velionį norinčiai šeimai užtikrinti tokią paslaugą. Mat praėjusią savaitę sustojo veikti vienintelis šalies krematoriumas Kėdainiuose. Tiesa, antradienio vakarą šios problemos buvo išspręstos ir Lietuvos krematoriumas vėl atnaujino savo veiklą.  Pirmoji kremacija Kėdainiuose esančiame vieninteliame Lietuvos krematoriume buvo atlikta dar 2011-ųjų pabaigoje.

Deramas atsisveikinimas su brangiu žmogumi padeda lengviau išgedėti sudėtingą laikotarpį. Nors ilgą laiką ši jautri sritis sunkiai įsileido naujoves, pastebima, kad keičiasi ir atsisveikinimo tradicijos. Vienas ryškiausių pokyčių, pasak laidojimo ceremonijų organizavimo sistemos „Rekviem“ konsultantės Evelinos Kotrynos Gailės, yra sutrumpėjęs laikas, skirtas atsisveikinti su velioniu.

Pasaulyje vis labiau populiarėja ekologiški atsisveikinimo su mirusiuoju būdai ir šalia tradicinio laidojimo į žemę bei kremavimo atsiranda vis daugiau netikėtų laidojimo būdų – tokių kaip kūno užšaldymas, laidojimas kosmose ar po vandeniu, atminimo medžio išauginimas iš palaikų. Nors tokių naujovių Lietuvoje dar nėra, ekologiškumo tendencijos atkeliauja ir į mūsų šalį – žmonės ieško mažiau aplinkai kenksmingų sprendimų ir kaip laidojimo į žemę alternatyvą renkasi kremavimą.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu, nustatyta, kaip karantino laikotarpiu tvarkyti mirusiųjų palaikus ir organizuoti jų laidotuves.

Gyvenimas karantino sąlygomis, plintant naujajam koronavirusui COVID-19, pakeitė daugelį mūsų įpročių ir apribojo daug veiklų. Bet yra tokių, kurių negalime sustabdyti jokiomis aplinkybėmis. Viena jų – mirusiųjų laidojimas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė bendras taisykles, kaip šiuo metu organizuoti laidotuves, kaip turi veikti laidojimo paslaugas teikiančios įmonės.

Vyriausybė rengiasi atverti nebeveikiančias kapines laidojimui. Žmonėms dėl to padidės galimybės amžino poilsio atgulti šalia artimųjų. O valdininkai viliasi, kad tai leis atgaivinti apleistas ir nykstančias kapines, ir kartu sumažės naujų kapaviečių poreikis. Tiesa, naujovė negalios laidojimams karstuose, o tik urnoms. Vienas kapines Vilniuje surasti nėra paprasta. Nėra jokių kelio nuorodų, jų nerodo ir navigacija.

Siaubo filmą primenančios šermenys. Mamą praradusi moteris tik laidojimo biure suprato, kad šarvojimui ruošia visai ne savo mamos kūną. Šeima puolė aiškintis, kur dingo jų artimosios palaikai, tačiau jau buvo per vėlu – jų mama jau buvo pavirtusi pelenais Suvalkų krematoriume. Kita šeima, kuriai Raseinių ligoninėje atiduotas svetimos moters kūnas laukė pelenų, tačiau sužinojo, kad jų giminaitės kūnas kitame laidojimo biure ruošiamas kitos šeimos laidotuvėms.

Vieninteliame šalies krematoriume atsiduria kas aštuntas mirusysis. Verslininkai tikina, jog šis ritualas Lietuvoje taip populiarėja, jog pernai tokių paslaugų buvo atlikta trečdaliu daugiau nei prieš metus. Nepaisant poreikio augimo, didmiesčiuose naujų krematoriumų statybos stringa. Vilniuje verslininkai darbų negali pradėti dėl tinkamai nesutvarkyto statybų projekto, o Kaune tam paprieštaravo gyventojai. Beveik penki tūkstančiai. Tiek velionių buvo kremuota pernai.

Jau daugiau kaip dešimtmetį kremavimą Lietuvoje renkamasi kaip dar vieną laidojimo būdą. Jį, tyrimų duomenimis, net daugiau nei du trečdaliai šalies gyventojų vertina palankiai, todėl tikėtina, kad paslaugos poreikis ateityje tik augs. Tačiau pati kremavimo paslauga vis dar mistifikuojama, ir nors dažno artimieji ar pažįstami buvo laidoti kremuojant, žmonėms vis dar kyla klausimų. Pateikiame atsakymus į 12-ka dažniausiai užduodamų klausimų.

Vašingtonas antradienį tapo pirmąja JAV valstija, įteisinusia galimybę paversti žmonių palaikus kompostu, ekologinėms idėjoms prijaučiančiam gubernatoriui Jay Inslee pasirašius įstatymą, turintį padėti sumažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, atpalaiduojamomis laidojant įprastu būdu arba kremuojant.

Pasaulinės mados pasaulio žvaigždės Karlo Lagerfeldo palaikai buvo kremuoti Prancūzijoje, pranešė žurnalas „Closer“. Tokiu būdu buvo įvykdyta Vokietijoje gimusio legendinio dizainerio, kuris antradienį mirė Paryžiuje būdamas 85 metų, paskutinioji valia. K. Lagerfeldo, juokaudavusio, kad jis „verčiau mirs“ negu bus palaidotas, kūnas buvo sudegintas Nantero mieste, esančiame į vakarus nuo Paryžiaus.

Kasmet žiniasklaidoje pasklinda kalbos, kur vienaip ar kitaip kartojama: draudžiama bet kur barstyti artimųjų pelenus, nes tai draudžia valstybės įstatymai. Tačiau įdomiausia tai, kad įstatymuose toks draudimas konkrečiai neįvardijamas, o dėl jo ginčijasi net specialistai.

Tikriausiai visi esame netekę savo mylimo augintinio. Praradus gyvūnėlį seka kiti nemalonūs apsisprendimai – ką daryti su nugaišusio augintinio palaikais.  Paprastai, kai jūsų augintinis nugaišta veterinarijos gydytojas padeda pasirūpinti gaišena. Taip nutiko ir mylimo katino netekusiai Ritai, nusprendusi kremuoti palaikus veterinaras pasiūlė pasilikti katino uodegą. Šiaurės Airijoje lietuvė Rita atnešė katiną į veterinarijos gydyklą ir paklausė, ar galėtų kremuoti savo negyvą augintinį.

Pastaruoju metu laidojimo ir mirusiųjų pagerbimo papročiai Lietuvoje keičiasi. Vis dažniau pasirenkamos ne tradicinės laidotuvės – mirusiojo laidojimas į žemę, o palaikų deginimas – kremavimas. Tačiau ne visi žino, kur dėti urną su pelenais. Lietuvos įstatymai numato, kad urną su pelenais galima laidoti kapinėse, kolumbariumuose ir tam numatytose vietose. Negalima berti pelenų į upę, jūrą, miške ar po medžiais kieme – įstatymuose to nenumatyta.