kremavimas

  Kėdainiuose esančiame „K2 LT“ krematoriume administratoriumi dirbantis Gražvydas Vaicieka (42) neslepia, kad dauguma žmonių, išgirdę apie jo darbo vietą net aikteli iš nuostabos ir nesivaržydami pažeria begalę klausimų, kaip gi atrodo šis darbas? Išskirtinai su tv3.lt skaitytojais Gražvydas dalinasi savo darbo užkulisiais bei atskleidžia, kokius jausmus jam pačiam tenka išgyventi kasdien susiduriant su mirtimi.   „Krematoriume dirbu nuo pat jo atidarymo – jau šešerius metus.

Ar kada susimąstote, kaip turėtų atrodyti jūsų arba šeimos narių laidotuvės? Tikėtina, kad ne. Juk ir kai netenkame artimųjų atrodo, jog viską apie laidotuvių organizavimą gerai žinome, nes teko dalyvauti kitų laidotuvėse. Deja, daugelis su laidotuvėmis susijusių įsitikinimų yra klaidingi ir netgi spėję tapti mitais. Pateikiame pačius populiariausius stereotipus bei jų paneigimus ir kviečiame pažiūrėti iš naujo į paskutinį atsisveikinimą. Mitas nr. 1: kremuojant būtinas karstas Ir taip, ir ne.

Prieš tūkstantmetį pagal papročius vikingai su mirusiuoju atsisveikindavo ypatingai – velionis kartu su savo vertingiausiais daiktais, o kartais net ir su žirgu ar žmona būdavo išplukdomi į jūrą, o laivelis padegamas. O Indijoje į paskutinę kelionę žmonės tokiu būdu yra siunčiami ir šiandien – mirusiajam viešoje vietoje sukraunamas laužas. Lietuvoje tuo metu vyrauja tradicinis laidojimas užkasant kūną žemėje.

Tiesiog nepakartojama žinia Indijoje – 25 savaitę gimusi mergytė laikoma tikru stebuklu, rašoma „India Times“. Tiesa, pirmiausia tėvams buvo pranešta, kad jų mažylė gimė jau negyva. Laimei, praėjus kelioms sekundėms, įvyko stebuklas – pasirodo, kad mergytė vis tik yra gyva. Vos gimusi mažylė svėrė 350 gramų. „Gydytojai mums pasakė, kad mūsų dukrą teks kremuoti, nes ji gimė negyva“, - pasakojo mergytės tėvas.

Kol kas Lietuvoje veikia vienas krematoriumas Kėdainiuose. Tačiau jau greitai situacija gali keistis. Apie krematoriumo statybas prabilta Klaipėdoje, o Vilniuje jau į priekį juda darbai, nustatant tinkamas miesto zonas. Konkurencija aštrės, o tai keis ir kainas klientams. Vilniaus miesto savivaldybė neseniai paskelbė 10 miesto zonų, kuriose būtų tinkamos krematoriumo statybai.

Popmuzikos superžvaigždės Prince'o (Princo) kūnas šeštadienį buvo kremuotas privačios ceremonijos metu, o vėliau planuojama surengti viešą renginį dainininkui atminti, pranešė jo atstovė spaudai. „Prieš kelias valandas su Prince'u privačios gražios ceremonijos metu atsisveikino nedidelė grupė labiausiai jo mylėtų žmonių: šeimos nariai, draugai ir kiti muzikantai, – pranešė Anna Meacham (Ana Mičem). – Prince'o palaikai buvo kremuoti, o kur jie bus laikomi nebus skelbiama.

Kėdainių krematoriumą valdanti įmonė nuo kovo 15 d. keičia kremavimo paslaugos kainodarą. Pasak bendrovės vadovo, kainodaros pokyčiai atliekami įvertinus veiklą su dviejų linijų technologiniais pajėgumais ir atsižvelgiant į pastaruoju metu viešojoje erdvėje išsakomus gyventojų pageidavimus.

Lietuvai palydėjus iškilią menininkę Galiną Dauguvietytę paaiškėjo, kad gimtinės žemėje jos urna galėjo būti užkasta nelegaliai. Pasirodo užkasti urną su artimojo pelenais kur nori, ar išbarstyti artimojo pelenų pavėjui jo paties pageidautoje vietoje – mūsų įstatymai neleidžia. Garsenybės poilsio vietos dabar, žinoma, niekas neturėtų kapstyti, tačiau aiškėja, kad Lietuvoje veikiantys kremuotų palaikų laidojimo įstatymai neleidžia mums pasielgti taip, kaip įsivaizduojame.

Antrąjį krematoriumą Lietuvoje ketinima statyti šalia Vievio miestelio, apsupto saugomų teritorijų, ežerų ir rekreacinių zonų. Užmoju statyti minėtą objektą pasipiktinę vietos gyventojai pabrėžia, kad valdžia verslininkams imtis projekto leido patyliukais, nepaisant bendruomenės interesų, nepagalvojus apie galimai sudarkytą kraštovaizdį. Tuo metu tiek savivalda, tiek ir verslininkai ramina, jog krematoriumas oro neterš ir beda pirštu į vietos verslininkų keliamas intrigas.

Didelė minia žmonių, juokas ir šypsenos, muzika, gėrimai ir nenutrūkstantis klegėjimas – visa tai skamba kaip linksma šventė, tačiau Balio saloje, Ubudo mieste – tai šermenų ceremonija. Ašaroms ir raudoms čia vietos nėra: juk mirusioji iškeliauja į geresnį gyvenimą. Velionė – Ubudo miesto karaliaus žmona, 53-ejų metų sulaukusi moteris mirė nuo krūties vėžio.

 Pernai Kėdainiuose veikiančiame krematoriume kremuoti 2 118 mirusiųjų - pusantro karto daugiau nei 2012-aisiais. Krematoriumą vandančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas BNS sakė augimą siejantis su žmonių palankesniu požiūriu į šią paslaugą. "Pernai mes kremavome 2118, o 2012 metais buvo apie 1400. Natūraliai mes siejame su tuo, kad ta paslauga populiarėja ir šiaip daugiau žmonių deklaruoja, kad jie nori būti kremuoti", - teigė V.Labanauskas.

 Kėdainių krematoriumą valdančiai bendrovei „K2 LT” Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkurse įteikta nominacija „Metų aplinkosaugos įmonė“. Šis apdovanojimas labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje bendrovei įteiktas už strateginių Lietuvos ūkio ir aplinkosaugos klausimų sprendimą, pasiūlant alternatyvų laidojimo būdą.

Vakarai dažniausiai dominuoja inovacijų ir originalių verslo sprendimų srityse, tačiau augančiose Azijos rinkose atsiranda vis daugiau drąsuolių, kurie imasi įgyvendinti iš pirmo živlgsnio beprotiškas idėjas, rašo CNBC. Fekalijų restoranas Valgyti išmatų formos ledus sėdint ant klozetą primenančios kėdės viešoje vietoje neatrodo pati geriausia mintis, tačiau Taivane sėkmingai įsibėgėjo „Modern Toilet“ restoranų tinklas, kuriame žmonės kaip tik taip ir skanauja mėgstamus ledus.

Prieš lapkričio pirmąją ar­ti­mie­ji skubėjo į ka­pi­nes, dar­bo pa­dau­gė­jo ir ka­pų tvar­ky­mo įmo­nėms. Ak­men­ka­liai pa­ste­bi, kad Lie­tu­vo­je žmo­nės dau­giau pi­ni­gų ski­ria mi­ru­sių­jų ka­pams ne­gu vai­kų moks­lams. Et­no­lo­go pro­fe­so­riaus Li­ber­to Klim­kos nuo­mo­ne, žmo­nių rū­pes­tis ka­pais yra per­dė­tas. Pa­mink­lai ma­žė­ja Ser­ge­jus Gu­ze­je­vas, ka­pų tvar­ky­mu už­sii­man­čios įmo­nės sa­vi­nin­kas, sa­ko, kad pi­ni­gų ka­pams žmo­nės iš­lei­džia vis dau­giau.

Vėlinės – metas ne tik aplankyti artimųjų kapus, bet ir permąstyti mūsų santykį su išėjusiaisiais amžinybėn. Nesame turtingi, tačiau užsieniečius stebiname prabangiais mirusiųjų miestais ir jų pagerbimo švente, kurioje, deja, komercinio šurmulio vis daugiau nei rimties ir atminties.

Į Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje veikiantį vienintelį Lietuvoje krematoriumą atvyksta jo įrangos gamintojos – Vokietijos kompanijos IFZW – specialistai. Spalio 8 d. jie pradės čia planinę profilaktinę įrangos patikrą, kurios metu taip pat bus atliekamas techninis aptarnavimas. Krematoriumo darbas laikinai stabdomas iki spalio 10 d. Planinė patikra atliekama pagal įrangos gamintojų technologinius reikalavimus.

Antradienį vieninteliame Lietuvoje krematoriume, esančiame Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje, buvo atlikta 1000-oji kremacija. Iki jos nuo pirmosios kremacijos 2011 m. lapkričio 29 d. praėjo devyni mėnesiai.

Sparčiai augant Lietuvos gyventojų poreikiui laidoti artimuosius kremuojant, vienintelis šalyje esantis Kėdainių krematoriumas darbo dienomis pradeda dirbti dviem pamainom, taip pat – šeštadieniais, o, prireikus, ir sekmadieniais. Dabar, pasirinkusieji kremavimo paslaugą, galės ją užsisakyti tą pačią dieną, kurią pageidaus ir kremuoti. „Nuo veiklos pradžios išnaudodavome tik 25 proc.

Daug metų apie kolumbariumą kalbantis, bet jo iki šiol neturintis Panevėžys galbūt įkurs net du. Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius teigia, kad dviejų vietų žmonių palaikų pelenams laidoti nėra per daug. Iki šiol Savivaldybės akys krypo tik į Ramygalos gatvės kapines, o dabar jau numatytos galimos vietos kolumbariumui ir Šilaičių kapinėse. Vakar Miesto ūkio ir aplinkos komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį apžiūrėti kolumbariumui statyti tinkamų vietų.

Nors Kėdainiuose jau beveik pusmetį veikia pirmasis Lietuvoje krematoriumas, savo mirusius artimuosius kremuoti norinčius žmones laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės tebesiunčia į kaimyninę Lenkiją, rašo „Kauno diena“. Manoma, jog dėl to, kad Kėdainių krematoriumas paslaugos kainą deklaruoja viešai ir aiškiai, laidojimo paslaugų bendrovė iš kliento gali pasipelnyti tik už palaikų nuvežimą, todėl ir suinteresuota vežti į užsienį.

Kolumbariumai populiarūs daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje jų atsirado XX amžiuje. Jų yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bet jie visi jau užpildyti. Kaune ketinama statyti keletą naujų. Kolumbariumų poreikis darosi vis aktualesnis, nes vis daugiau mūsų tautiečių pareiškia valią, kad po mirties jų palaikai būtų sudeginti. O praėjusių metų pabaigoje Kėdainiuose ėmus veikti krematoriumui kolumbariumų poreikis dar labiau padidėjo.

Laidojimo tradicijos Lietuvoje keičiasi ir vis daugiau žmonių pasirenka artimųjų kremavimą. Teigiama, kad toks laidojimo būdas pigesnis ir paprastesnis. Bet ar iš tiesų taip yra Lietuvoje? Maždaug po mėnesio Kėdainiuose pradės veikti vienintelis šalyje krematoriumas ir palaikų deginti nebereikės vežti į užsienį. Tačiau lieka problema, kur urnas su palaikais laidoti, nes kolumbariumų Lietuvoje beveik nėra.

Pa­ti iš­si­ka­su­si sau duo­bę, be­pla­nuo­da­ma įreng­ti nau­jas ka­pi­nes Dau­šiš­kiuo­se ir į tą duo­bę įme­tu­si net 9 mln. li­tų, Šiau­lių val­džia nau­jas ka­pi­nes ga­lės pa­siū­ly­ti ge­riau­siu at­ve­ju po dve­jų me­tų. Šiau­liuo­se kas­met vi­du­ti­niš­kai palaido­ja­ma 1,5 tūkst. žmo­nių, o vie­tų ka­pi­nė­se be­veik ne­bė­ra.

Floridos laidojimo namai siūlo alternatyvą laidojimui žemėje ir kremavimui - kūno suskystinimą. Nerūdijančio plieno mašinoje kūnas susmulkinamas per viso labo 3 valandas ir paverčiamas rudu skysčiu, kuris nutekinamas viešąja kanalizacijos sistema. Žmogaus kaulai gali būti susmulkinami į dulkes ir grąžinami mirusiojo artimiesiems. Pasak BBC reporterės, tokia kūnų skystinimo technologija yra ekologiška alternatyva laidojimui žemėje ar kremavimui.

Antradienį, rugpjūčio 9 d. į paskutinę kelionę buvo išlydėtas poetas ir literatūros kritikas Valdemaras Kukulas. Nuo pirmadienio jis buvo pašarvotas Lietuvos rašytojų sąjungos patalpose Vilniuje, o vakar 14 val. karstas su velioniu buvo išvežtas kremuoti. Poetas mirė šeštadienį, rugpjūčio 6 d.  savo namuose, eidamas 53-iuosius metus.

Žmonės, kurie vairuoja hibridinius automobilius, perdirbinėja atliekas ir valgo vegetarišką maistą demonstruoja vis didesnį susidomėjimą palikti šį pasaulį taip pat ekologiniu būdu – JAV vis labiau populiarėja vadinamosios „žaliosios“ laidotuvės, rašo dienraštis „Washington Post“. „Žmonės, kurie save vadina gamtosaugininkais nenori palikti šio pasaulio paskutinį kartą užteršdami žemę, – sako „Green Burial Council“ vadovas Joe'us Sehee.

Žmonės, kurie vairuoja hibridinius automobilius, perdirbinėja atliekas ir valgo vegetarišką maistą demonstruoja vis didesnį susidomėjimą palikti šį pasaulį taip pat ekologiniu būdu – JAV vis labiau populiarėja vadinamosios „žaliosios“ laidotuvės, rašo dienraštis „Washington Post“. „Žmonės, kurie save vadina gamtosaugininkais nenori palikti šio pasaulio paskutinį kartą užteršdami žemę, – sako „Green Burial Council“ vadovas Joe'us Sehee.

Ekologija besirūpinantys žmonės gamtą gali puoselėti ir po mirties. Jiems siūloma pelenus supilti į biologiškai suyrančią urną, iš kurios dar išaugs medis. „Bios“ urnos kūrėjai biblinę frazę „Iš pelenų į pelenus, iš dulkės į dulkę“ perfrazavo taip: „Iš pelenų į trąšą, iš dulkės į žemę“, rašo „Discovery News“. Ši biologiškai suyranti urna pelenams susideda iš kokoso pluošto, suspaustų durpių briketo, celiuliozės ir medžio sėklos.

Panevėžio miesto Šilaičių kapinėse vietos laidojimui likę maždaug metams. Šiemet kapines planuojama praplėsti dar keliais hektarais, tačiau ir jų užtektų ne taip jau ilgam. Situaciją gali palengvinti nebent krematoriumas. Daugelis Lietuvos miestų jau dabar priversti rūpintis, kur teks laidoti mirusiuosius artimiausioje ateityje, nes vietos kapinėse mažėja. Todėl tiek daug vilčių dedama į šią gegužę veikti pradėsiantį pirmąjį šalyje krematoriumą.

Anot specialistų, Klaipėdos kapinėse vietų pakaks tik artimiausiems 6–10, Vilniaus kapinėse – 10, Kauno – 30 metų. Nors pirmojo Lietuvoje krematoriumo Kėdainiuose pirmąją kremavimo liniją planuojama paleisti dar šią gegužę, savivaldybių atstovai vis dar labiau linkę ieškoti papildomų teritorijų tradicinėms kapavietėms arba siūlyti laidoti artimuosius šeimų kapuose, nei imtis kremavimo idėjos populiarinimo.