Negyvagimius ir benamius Vilniaus valdžia ėmėsi laidoti prieš ketverius metus – palaikai kremuoti, o urnas darbininkai sudeda į bendrą kapą. Tuokart valdžia teigė, esą sprendimas kremuoti palaikus gimė siekiant taupyti vietą kapinėse. Šiandien taupyti vietą nori ne tik valdžia, bet ir šeimos, vis dažniau priimančios sprendimus kremuoti artimuosius.
Pasak didesnių savivaldybių, per metus norinčiųjų kremuoti savo artimuosius padaugėjo net iki 80 procentų. Ir štai per metus vien Karveliškių kapinėse prie Vilniaus iš visų palaidotųjų keturiasdešimt procentų laidojami urnose.
„Būdavo apie dešimt procentų kremuojasi. Šiai dienai kremuojasi apie keturiasdešimt procentų. Karveliškėse per metus nuo spalio iki spalio, buvo palaidota karstų 1143, o urnų – 524“, – teigia kapinių priežiūros ir administravimo vadovas Darius Jakutonis.
O Kairėnų kapinėse per metus urnų palaidota net ir daugiau nei karstų – urnų 60 procentų, o karstų – 40. Kodėl kremavimas ėmė sparčiai populiarėti, kapines prižiūrinčios įmonės atstovas turi pasvarstymų.
„Kitose senesnėse kapinėse tiesiog sprendimo nebėra. Jeigu karsto mes neleidžiame laidoti, nėra galimybių, tai jie priima sprendimą kremuotis ir laidoti urną“, – sako D. Jakutonis.
Ir kremuoti palaikus vis dažniau ryžtasi ne tik jaunimas, kaip buvo anksčiau, bet ir vyresni, juo labiau, kad tokiam sprendimui neprieštarauja ir bažnyčia.
„Jeigu krikščionis, kremuodamas savo artimojo palaikus, arba prašydamas, kad jo kūnas po mirties būtų kremuotas, tuo neišreiškia savo netikėjimo gyvenimu po mirties, jeigu nėra netikėjimo išraiškos, kad jis tuo nepaliudija, kad niekuo netiki, kad mirtimi viskas baigiasi, jis nepadaro nieko blogo“, – teigia kunigas Ričardas Doveika.
Tam, kad pelenai nebūtų barstomi pavėjui, o ir netrūktų vietų kapinėse, Aplinkos ministerija užsimojo įpareigoti savivaldybes kapinėse įrengti kolumbariumus, ir valdiškose žmonės esą galės savo artimuosius laidoti nemokamai. Tai, manoma, gali dar labiau išpopuliarinti palaikų kremavimą. O savivaldybės jau negalės atsikalbinėti – esą kolumbariumai privatininkų, tad žmonės turi plačiau atverti pinigines. Kolumbariumus savivaldybės privalės įrengti savo lėšomis.
„Šita įstatymo pataisa, ji atsirado būtent dėl to, kad savivaldybės buvo užsikėlusios tokį didelį mokestį už nišą kolumbariume, kad daugumai žmonių yra tiesiog per brangu. Savivaldybė privalo, lygiai taip pat kaip ji privalo suteikti nemokamą laidojimo vietą kapinėse, jeigu žmogus nori tradiciniu būdu pasilaidoti, tai lygiai taip pat ji turi užtikrinti galimybę žmogui palaidoti kremuotus palaikus. Laidojimo būdas neturi būti priežastis savivaldybei neužtikrinti žmogui palaidoti savo artimąjį“, – aiškina ministerijos atstovė Aistė Žilinskienė.
Kad ir koks laidojimas būtų pasirinktas, dvasininkai sako nepritarsiantys tik vienam – pelenų išbarstymui jūroje ar net tam skirtose specialiose vietose.
