aistė žilinskienė

Čiurlius pražudžiusi ir jų perėjimo vietas renovuojant namą sunaikinusi įmonė atsipirko vos 7 eurų bauda, o už žalą gamtai atseikėjo tik 50 eurų. Tokius skaičius išgirdę gamtos mylėtojai kaip reikiant įpyko. Jie reikalauja didinti ir baudas, ir rūpintis čiurlių išsaugojimu. Tiesa, Aplinkos ministerija baudų didinti nežada, bet sako jau parengusi tvarką, pagal kurią namus renovuojantys gyventojai privalės pasirūpinti čiurliais ir jiems tai bus kompensuojama.

Šalyje ėmė sparčiai populiarėti mirusiųjų kremavimas. Valdininkai skaičiuoja, kad didesnėse šalies savivaldybėse pastaraisiais metais norinčiųjų kremuoti mirusius artimuosius padaugėjo 50 ar net 80 procentų. Viena iš tokio populiarumo priežasčių – noras mirusiuosius palaidoti jau uždarytose kapinėse, ten, kur karstams vietos valdžia kapaviečių jau neskiria, bet urnoms vietos užtenka.

Nelankėte artimųjų kapų pastaruosius dvejus metus? Nenustebkite, kad atėję lankyti dabar, šeimos kapavietėje galite rasti palaidotą svetimą žmogų. Dvejus metus stebėtas ir niekieno neprižiūrimas kapavietes šalies savivaldybės jau pradėjo dalyti naujiems savininkams. O šie senesnėse kapinaitėse jau pradėjo laidoti ir savo artimuosius. Tiesa, kaip sako valdininkai, norinčiųjų perimti svetimą kapavietę, bent jau kol kas, ne tiek ir daug.

Populiarėjant mirusiųjų kremavimui, Vyriausybė siūlo keisti ne tik urnų laidojimo tvarką, bet ir leisti žmonėms rinktis – nori artimojo pelenus laidoti į žemę, ar laikyti kolumbariume. Iki šiol tai galėjo daryti tik juodai dienai pinigų susitaupę mirusiųjų artimieji, arba tie, kas gauna didesnes pajamas. Mat kai kur vieta kolumbariume kainuoja tūkstantį ir daugiau eurų. Aplinkos ministerija siekia, kad savivaldybės lėšomis statomi kolumbariumai būtų nemokami.

Pradėjus renovuoti daugiabutį Kaune, įtariama, kad darbininkai sandarinimo putomis gyvus palaidojo pastogėje įsikūrusius čiurlius. Sunerimę gyventojai iškvietė tarnybas. Aplinkosaugininkai sustabdė darbus ir pradėjo tyrimą. Gamtininkai sunerimę: renovuojant namus masiškai naikinamos čiurlių perimvietės, o Aplinkos ministerija vis nepatvirtina jų saugojimui būtinos tvarkos. Čiurlį, visą aplipusį sandarinimo putomis, moteris perduoda gyvūnų globėjams.

Atskiros žiniasklaidos priemonės ir Lietuvos žiniasklaidos organizacijos viešai kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską ir Seimo kultūros komitetą, kviesdamos atkreipti dėmesį į LRT veiklą. Iš Lietuvos biudžeto išlaikomas visuomeninis transliuotojas Lietuvos radijas ir televizija (LRT), nepaisant draudimo skelbti komercinę reklamą, dėl reklamos konkuruoja su privačiomis žiniasklaidos bendrovėmis. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6 str.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai parengė naują darbo reglamentą, kad galėtų užsirašyti daugiau darbo valandų, už kurias neprivalėtų atsiskaityti, rašo „Lietuvos rytas“. Anot dienraščio, komisijos nariams, kuriems darbas VRK nėra pagrindinė jų veikla, prie dabar uždirbamų 500–600 eurų tai leistų prisidurti dar maždaug 300. Be to, jie nori atsisakyti reikalavimo mėnesio pabaigoje pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir nurodyti, kokius darbus dirbo ir kiek laiko tam sugaišo.

Istorija dėl ištrinto Vyriausybės pasitarimo įrašo tampa vis aiškesnė. Pasitarime dalyvavusi Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė su tv3.lt pasidalino savo nuomone apie tai, kas vyko pasitarime. Tv3.lt primena, kad Vyriausybės pasitarimo įrašas buvo ištrintas. Jo metu premjeras Saulius Skvernelis bei kiti politikai kalbėjo apie tai, ar reikia žurnalistams suteikti nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų.

Krašto apsaugos ministerija, jai pavaldus Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir didžiausios Lietuvos interneto žiniasklaidos priemonės antradienį pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje. Šis susitarimas pasirašytas per keletą pastarųjų metų beveik visoms didžiausioms Lietuvos žiniasklaidos priemonėms patyrus kibernetines atakas. Dokumentą pasirašė naujienų portalai ir naujienų agentūros BNS bei ELTA.