laidojimas

Petras pasakojo apie netikėtą savo žmonos mirtį – kitą rytą po to, kai sutuoktiniai atšventė antrąsias vestuvių metines, jis rado mylimąją Renatą be gyvybės ženklų. Dar labiau jį šokiravo, kad artimieji kaltino jį dėl jos mirties. Artimieji ir draugai pasidalijo į dvi stovyklas, abi pusės kovoja už teisę palaidoti velionę.  Situaciją aiškinosi „TV Pagalbos“ gelbėja Rūta Filejeva.  Vieną dieną pora artimiausių draugų apsuptyje šventė antrąsias savo vestuvių metines.

Beveik 3,5 metų nišos kremuotų gyventojų palaikams laidoti savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose buvo skiriamos nemokamai. Tačiau panašu, kad mokestis už tai vėl bus. Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama grąžinti vienkartinę rinkliavą. Tad nuo šiol už vietą 1–4 urnoms teks mokėti kas 25-erius metus. Nors šioms įstatymo pataisoms pritarė dauguma, posėdžio dalyviai kėlė nemažai klausimų. Pvz.

Populiarėjant mirusiųjų kremavimui, Vilniuje žmonėms darosi vis sudėtingiau išpildyti artimųjų valią būti palaidotiems kolumbariume. Vietoje to urnas artimieji užkasa kapuose, barsto pelenus tam skirtose vietose arba laiko namuose. Vilniaus savivaldybė, patvirtinusi milijardinį biudžetą, lėšų kolumbariumams kol kas neskiria. Laukiama, kol Seimas pakeis teisės aktus ir leis savivaldybėms pačioms nustatyti vietų kolumbariumuose apmokestinimą.

Vienuose sostinės laidojimo namuose įsidarbino netikėtas darbuotojas – pudelis. Vos aštuonių mėnesių, specialiai apmokyta pudelė Fibi, pasitinka ir į paskutinę kelionę kasdien palydi dešimtis mirusiųjų. Jų artimieji neslepia, kamuojant netekties skausmui, toks pagalbininkas tikra terapija. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Vos pravėrus vienų sostinės laidojimo namų duris, pasitinka kiek neįprastas vaizdas ir garsas – mirtiną tylą pakeičia vos aštuonių mėnesių pudeliukės Fibi lojimas.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi apmaudo kupinas vyras Gintautas, kuris neseniai neteko mylimosios Ritos. Staigi Ritos mirtis itin šokiravo sugyventinį. Vyras, apimtas liūdesio ir graužaties, kreipėsi pagalbos, kad galėtų tinkamai atsisveikinti su Rita – jis nori išpildyti paskutinį velionės norą.  Ar pavyks Gintautui išpildyti paskutinį velionės norą, žiūrėkite laidoje „TV pagalba“ arba straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.

Prieš keletą dienų Varėnos ir Aukštadvario laidojimo namuose įvyko kuriozinė situacija, kuri velionių artimiesiems sukėlė tikrą šoką. Atvykę į Aukštadvario laidojimo namus, kur buvo pašarvota garbaus amžiaus moteris, jos šeimos nariai buvo šokiruoti, karste pamatę kitą velionę! Pradėjus aiškintis, kur yra jų giminaitės palaikai, paaiškėjo, kad ji buvo atvežta į vienus iš Varėnoje esančių laidojimo namų. VarenaPlius.lt pasidomėjo, kaip toks dalykas galėjo atsitikti.

Laidojimo namų darbuotoja papasakojo apie savo darbo ypatybes – įskaitant tai, kas lieka po kremavimo. Jordan iš Toskanos, Arizonos valstijoje, JAV, internete dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose pasakoja apie savo darbą, rašo newsweek.com. Ji atskleidė, kaip atrodo darbas laidojimo namuose, papasakojo, kokius dokumentus reikia užpildyti, kokia įranga naudojama balzamuojant kūną, kur laikomi drabužiai ir koks makiažas naudojamas.

Netekus artimojo, skausmas dažnai užgožia visus kasdienius rūpesčius. Tačiau kartu su emociniais išgyvenimais atsiranda ir labai praktiški klausimai – kaip surengti laidotuves, kur kreiptis dėl dokumentų ir kas padės padengti išlaidas. Daugelis žmonių net neįtaria, kad tokiais atvejais valstybė gali suteikti finansinę pagalbą, kuri kartais siekia beveik 4 tūkst. eurų. Mirus žmogui, jį laidojančiam asmeniui priklauso vienkartinė 592 eurų laidojimo pašalpa.

Jau daugiau nei 3 metus savivaldybėms priklausančiuose kolumbariumuose nišos turi būti dalijamos nemokamai. Tačiau daugelis lietuvių nišų nemokamai vis tiek negauna, o norintys moka ir kelis tūkstančius eurų. Kodėl? Panaikinus mokestį už nišas, nemokamų vietų greitai nebeliko, o savivaldybės vangiai stato naujus kolumbariumus – tuo užsiima privačios įmonės, kurios už nišas ima tūkstančius eurų.

Anksčiau su artimaisiais atsisveikindavome tik tradiciniu būdu – karstas būdavo laidojamas į žemę. Vis tik dabar palaikai jau yra kremuojami, o atsisveikinimai pasaulyje vyksta įvairiai – vieni nori būti palaidoti vaikystės sode, kiti prašo išbarstyti pelenus vandenyne, o tretieji nori būti palaidoti biologinėje kapsulėje, ant kurios išaugtų medis. Apie paskutiniąją ekologišką naujovę buvo pradėta kalbėti gana neseniai. Lietuvoje kol kas ši praktika nėra taikoma.

Dukros netekusi pora išgyvena košmarą – jie rado savo dukrelės kūną paguldytą ant sofos laidojimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojos namuose. Tėvai sukrėsti ir sako, kad iš jų dukros buvo „atimtas orumas“. Kitos šeimos taip pat prabilo apie sukrečiančias patirtis ir prilygina tai siaubo filmui. Cody ir Liamo Townendų dukra Macie-Mae gimė be gyvybės ženklų Lydso ligoninėje sausį, o Amie Upton buvo pavesta pasirūpinti mažylės laidotuvėmis, rašo BBC.

Panevėžio laidojimo namai „Ramybės takas“ ir „Grauduva“ ne tik teikia šarvojimo, laidojimo paslaugas, bet, esant reikalui, gali pasaugoti urnas su artimųjų pelenais. „Ramybės take“ kelios urnos laukia rudens, nes artimieji, esą, neturi laiko laidojimui, o „Grauduvoje“, nors urnas ir galėtų pasaugoti, bet artimieji tokios paslaugos neprašo. Suteikia urnų saugojimo paslaugą „Ramybės tako“ laidojimo namų vadovė Silvija Talačkienė jau nebesistebi, kad paliekamos saugoti urnos su pelenais.

Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos duomenimis laidojimo verslas Rusijoje šiais metais yra vienintelė pelninga civilinės ekonomikos sritis. Pasak tarnybos, gamybos pramonė Rusijoje per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo 1,4 %, daugiausia dėl vyriausybės užsakymų įmonėms, susijusioms su karo pramone.

Vokietijoje mirusiųjų kapai nėra amžini – po kelių dešimtmečių juos gali užimti kiti žmonės. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, o artimiesiems nesumokėjus už pratęsimą, kapas išvalomas ir pačioje vietoje palaidojamas kitas žmogus. Ekspertė sako, kad ilgainiui Lietuvoje tokio modelio taikymas taip pat gali tapti vis aktualesnis. Vokietijoje galioja daugybė įstatymų ir tradicijų, susijusių su mirtimi ir laidojimu.

Howardas Hodžsonas, pravarde „ponas Mirtis“, buvo didžiausias nepriklausomas laidojimo paslaugų teikėjas Jungtinėje Karalystėje. Vadovaudamas savo įmonei, jis surengė dešimtis tūkstančių laidotuvių ir padėjo formuoti asmeniškesnį požiūrį į atsisveikinimo ceremonijas.

Bėgant laikui brangsta ne tik maistas ar įvairios paslaugos, bet taip pat ir karstai, antkapiai ar paminklai, taigi laidotuvės lietuviams atsieina tūkstančius eurų. Vis tik tam tikrais atvejais palaikai gali būti laidojami savivaldybės lėšomis. Viena iš priežasčių gali būti ir ta, kad giminaičiai tam tiesiog neturi pinigų. Su tuo susidūrė klaipėdietė Renata (vardas pakeistas), kuri papasakojo, kad, mamai išėjus anapilin, ji dėl rimtų priežasčių negalėjo jos palaidoti pati.

Penktadienį, gruodžio 13 d., pašventintas pirmas ir vienintelis Lietuvoje, unikalus ir inovatyvus katafalkas visureigis Mercedez-Benz GLE 300 D Coupe, pagal specialų įmonės „Laidojimo paslaugų centras“ užsakymą pagamintas Italijoje ir modifikuotas laidojimo paslaugoms teikti Lietuvoje. „Vis dažniau susiduriame su sunkiai pravažiuojamais keliais kapinėse, kur reikia ypatingo manevringumo, aukštesnės pakabos, didesnio pravažumo automobilio.

Kai pasaulis vis labiau juda modernumo link, naujoviškesni požiūriai vis dažniau susikerta su senomis tradicijomis. Kunigas Ričardas Doveika, Vilniaus arkivyskupijos dvasininkas, aiškina, kad katalikų bažnyčios požiūris į mirusiųjų kūnus ir jų laidojimo metodus išlieka nekintantis ir tvirtas. „Pagrindinis laidojimo būdas yra karstas, kuriame yra žmogaus palaikai. Taip, bažnyčia išskirtiniais atvejais, labai rimtų aplinkybių sąlygose, leidžia ir nedraudžia kremuoti“, – sako kunigas.

Šiais laikais yra daugybė būdų kaip galite būti palaidoti. Pavyzdžiui, po kremavimo iš pelenų gali būti pagaminamas juvelyrinis dirbinys, laidojimo vietoje išaugti medis. Jūsų atvaizdas gali būti atkurtas 3D formatu, jūsų atvaizdas gali atsidurti ir ant personalizuotų daiktų, pavyzdžiui, kaip lėkščiasvydžio išradėjo Walterio Morrisono arba „Pringles“ skardinės išradėjo Fredo Bauerio.

Kasmet prieš Vėlines Aplinkos ministerijos specialistai sulaukia klausimų dėl neprižiūrimų kapaviečių: kada kapavietė pripažįstama neprižiūrima, kaip galima tapti atsakingu už pripažintos neprižiūrima kapavietės priežiūrą, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai. Tokius klausimus uždavę asmenys dažniausiai nurodo, kad artimiausios veikiančios kapinės yra toli nuo miesto centro, todėl ir domisi laidojimo tvarka pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse.

Socialinėje erdvėje išplito skelbimas apie Karmėlavoje parduodamą kapavietę už 10 tūkst. eurų. Tai sukėlė žmonių nuostabą – ar iš tiesų taip gali būti. Kauno SĮ „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna dalijasi savo įžvalgomis, ką reiškia tokie skelbimai ir kokia yra įteisinta tvarka. Pasak R. Čėsnos, tokių skelbimų atsiradimas gali reikšti du dalykus.

Spalio 13 d., sekmadienį, po 12 val. Šv. Mišių Šiluvos bazilikoje antrus metus iš eilės šio miestelio kapinėse bus palaidoti iki 22-os nėštumo savaitės ligoninėse po persileidimo ar aborto mirę kūdikiai. Lietuvoje jau šešerius metus patys tėveliai turi galimybę palaidoti tokius vaikelius, tačiau sudėtingoje situacijoje ne visi gali arba tiesiog nesužino apie tokią galimybę, informuoja Kauno arkivyskupija.

Kremavimas – vis dažniau Lietuvoje pasirenkama atsisveikino su artimuoju alternatyva. Manoma, kad tai yra vienas iš aplinkai draugiškesnių ir estetiškesnių būdų palydėti velionį į amžinąją karalystę. Tačiau apie šį procesą vis dar sklando gausybė mitų. Į pagrindinius klausimus, kurie domina daugelį, atsakė Lietuvos krematoriumo Kėdainiuose administracijos vadovas Gražvydas Vaicieka.

Policija pradėjo tyrimą po to, kai vyras, kaip įtariama, atpažino ir kremavo savo žmonos lavoną, o po kelių dienų ją rado gyvą.  Keistas klaidingos tapatybės atvejis įvyko Indijoje po to, kai 60 metų Ram Sumer pranešė pareigūnams, kad jo sutuoktinė Phoolmati dingo.  Vyras patvirtino, kad tai jo žmonos palaikai  Vyras teigė, kad birželio 15 dieną ji išėjo iš namų, tačiau į jų valdas negrįžo – tai paskatino jį pradėti dingusiosios bylą.

Seimo narys socialdemokratas Liudas Jonaitis ketvirtadienį ketina pasiūlyti Seimui dvigubai – nuo 440 iki 880 eurų padidinti laidojimo pašalpą. Jeigu Seimas pritartų jo inicijuotoms Paramos mirties atveju įstatymo pataisoms, laidojimo pašalpa didėtų nuo 8 iki 16 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio. Pasak Seimo nario, laidojant artimąjį šeimos susiduria su nemažais finansiniais sunkumais, nes pinigų, kuriuos skiria valstybė, nepakanka.

Lietuvos nacionalinio muziejaus, Kultūros paveldo departamento ir kapinių administracijos atstovams pavyko išsiaiškinti iki tol net giminėms nežinomą žymios lietuvių egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės(1885–1941) palaidojimo vietą Vilniaus Saulės kapinėse.

Akvamacija – naujas ir neįprastas laidojimo būdas, kuris dar žinomas, kaip kremavimas be liepsnos arba kremavimas vandeniu. Manoma, kad šis būdas yra kur kas ekologiškesnis už įprastą kūno sudeginimą. Apie tai sutiko pakalbėti laidojimo namų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė. Ji atskleidė, kad tokio proceso metu yra naudojamas šildomas šarminis tirpalas, tokiu būdu iš kūno paliekant tik skeletą.

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta laidojimo įmonių analizė parodė, jog šis verslas išsiskiria stabilumu, o po pandemijos tik sustiprėjo. Net 95 proc. tokių įmonių šiuo metu priskiriami žemai ir vidutinei bankroto klasėms, o aukštą nemokumo tikimybę turi tik 5 proc. šio sektoriaus bendrovių. Nors 2022 m. Lietuvoje pirmą kartą po pandemijos mirusių žmonių skaičius mažėjo, laidotuvių įmonių pajamos ir kiti veiklos rodikliai tik augo.

Artimo žmogaus praradimas yra vienas iš sunkiausių gyvenimo išbandymų. Nepaisant emocinio skausmo, su kuriuo tenka susidurti artimiesiems, reikia susitvarkyti ir su anapilin išėjusio žmogaus daiktais. Laidojimo kultūros puoselėtoja, išlydėtoja Margarita Volovnikienė pasakoja, kad šis procesas gali būti sudėtingas, tačiau tinkamai tvarkantis su mirusiojo asmeniniais daiktais, galima išreikšti jam pagarbą.

Ketvirtadienį į paskutinę kelionę išlydimas Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas. Velionis laidojamas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Signataras mirė šeštadienį, eidamas 68-uosius metus.  Į laidotuves ištarti paskutinį „sudie“ atvyko profesorius Vytautas Landsbergis, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, kiti politikai ir visuomenės veikėjai.

Daug kas vengia kalbėti apie tai, kas žmogaus kūne vyksta po mirties. Tačiau sužinojus, kokie yra biologiniai procesai ir kodėl tai vyksta, gali būti ne taip baisu. Apie galimą pomirtinį gyvenimą ir tai, kas nutinka, kai mirštame, žinoma nedaug. Užtat galima sužinoti, kas nutinka mūsų kūnams. Pirminiai procesai Visų pirma, sustoja širdis ir kraujas susikaupia kūne. Kai širdis nustoja plakti, tuomet gydytojai oficialiai paskelbia žmogų mirusiu.

Mirus artimajam, mes susiduriame su praradimo skausmu, kuris gali būti sunkiai pakeliamas. Tai yra laikas, kai mūsų emocinė būklė ir praktiniai veiksmai tampa labai svarbūs. Apie tai, ką daryti mirus artimajam ir kokie žingsniai yra svarbiausi, pasakoja Laidojimo ceremonijų organizavimo įmonės „Rekviem“ komercijos direktorė Jorūnė Jurkevičienė.   J. Jurkevičienė sako, kad jei netektis įvyko namuose, pirmiausia reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie mirtį.

Šeima sukrėsta: jų 102 metų giminaitė buvo paskelbta mirusia, tačiau ruošiant jos kūną laidojimui ji pabudo būdama karste. Ir nors kai kurie tokį įvykį vadina stebuklu, vis tik šeimai sunku suvokti, kas įvyko. Gyan Devi (102) vieną antradienį praradusi sąmonę susmuko namuose. Šalia buvę šeimos nariai išsyk paskambino gydytojui, kuris atvykęs apžiūrėjo senolę ir paskelbė, kad ši mirė.  Išgirdusi tokią žinią šeima pranešė apie tai ir kitiems šeimos nariams.

Mirus artimajam, ant pečių užkrenta daugybė darbų suorganizuoti atsisveikinimą nuo A iki Z. Neišvengiamas ir laidojimo rūbų parinkimas, tačiau dažnai ritualinėse parduotuvėse parduodamos įkapės neatspindi mirusiojo gyvenimo.  Laidojimo rūbų ir aksesuarų prekinio ženklo „Mortus“ įkūrėja kaunietė Karina pasakoja, kad apie daugelį dalykų, susijusių su palydėjimu į paskutinę kelionę, dažnai susimąstome tik susidūrę su netektimi akis į akį.  „Ne išimtis – ir šios idėjos pradžia.

Nors pirmasis krematoriumas Lietuvoje ėmė veikti prieš kiek daugiau nei dešimtmetį, mirusiojo palaikų kremavimas jau tapo populiariu laidojimo būdu. Ekspertai pastebi, jog asmenys vis dažniau dairosi įmantresnių urnų ir net ieško specialių papuošalų, kuriuose galėtų laikyti artimojo pelenus. „Rekviem“ atsisveikinimo namų Kaune administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė teigė, kad palaikų kremavimas turi nemažai privalumų, lyginant su tradiciniu laidojimu karste.

Ar kada bandėte įsivaizduoti, kaip atrodys ateities kapinės? Lietuvių komanda patentuoja naujos kartos kapines, kurios atrodys visai kitaip nei tos, kurias mums įprasta matyti.  Laidojimo tradicijos pamažu keičiasi – vis dažniau renkamasi kremuoti mirusiųjų kūnus, kyla kolumbariumai, tačiau pačios kapinės lieka tokios pat kaip ir anksčiau.   Vis dėlto, jau kuriamos ateities kapinės, kurių koncepciją sugalvojo lietuviai.

Daugeliui žodis laidotuvės vis dar asocijuojasi su šalta atsisveikinimo sale, nuklota baltais gėlių žiedais, šarvojimo salėje tvyrančia tyla. Tačiau bėgant laikui, keičiasi ir atsisveikinimo tradicijos – vilnietė Elena Patamsė su komanda kviečia į laidotuves pažvelgti kitaip ir į paskutinę kelionę artimuosius išlydėti jaukiai, šiltai ir be slogių emocijų.  Prieš kone trejus metus gimusi „Lydėtuvių“ idėja atsirado iš pačios Elenos minčių apie mirtį ir laidotuves.

Kasmet miršta dešimtys vienišų žmonių, kurių nėra kam palaidoti. Dešimtis mirusiųjų atsisako laidoti patys artimieji. Tokių asmenų likimas Vilniaus mieste patenka į „Laidojimo paslaugų centro“ rankas, kurio darbuotojai pasirūpina, kad asmenys pagarbiai atgultų amžinojo poilsio. Tokių asmenų artimiesiems visada yra galimybė perlaidoti mirusiuosius, tačiau tendencija nedžiugina – tai renkasi daryti retas.

Artimiausiems dešimtmečiams laidojimo vietų trūkumą Kaune išsprendusios Vainatrakio kapinės ruošiasi tolesnei plėtrai – dar šiemet prasidės administracinio pastato statybos. Atskirose, specialiai įrengtose patalpose bus teikiamos ritualinės ir kremavimo paslaugos. 2014 metais atidaryta ir reguliariai kompleksiškai tvarkoma laidojimams skirta 40 hektarų ploto teritorija jau dabar turi erdvią automobilių stovėjimo aikštelę, apšvietimą, vaizdo stebėjimo kameras ir net išskirtinius kvartalus.

Norint išreikšti pagarbą mirusiam žmogui ir jo artimiesiems, pravartu žinoti ir pagrindines atsisveikinimo bei laidotuvių etiketo taisykles. Nors šios tradicijos skiriasi ir priklauso nuo šeimos ar regiono papročių, kai kurios bendros etiketo nuostatos išlieka tokios pačios. Specialistai sako, kad tais, atvejais, kai kyla klausimų kaip elgtis, svarbiausia – stebėti aplinką ir įsijausti į artimųjų situaciją.

Artėjant  pavasariui daugelis pradeda svarstyti apie artimųjų kapų priežiūrą. Kapų tvarkymo ir priežiūros paslaugų įmonės „Memorus“ įkūrėja Eglė Balčiūnienė sako, kad kapų priežiūros paslauga darosi vis dažnesnė ne tik didmiesčiuose, bet ir kituose miestuose. Paaiškėjo, kiek lietuviai išleidžia norėdami ne tik pasirūpinti, bet ir papuošti artimojo kapą.

Vilniečiai, kaip ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, pagaliau turi savo krematoriumą. Vilniaus pakraštyje, netoli Gariūnų, duris atvėrė 4 milijonus eurų kainavęs krematoriumas. Per metus šiame krematoriume bus galima atlikti apie 3 tūkstančius kremacijų, tad vilniečiams nebeteks palaikų vežti į Kėdainius ar į Lenkiją.

Susidurti su savo jausmais artimojo mirties akivaizdoje – ypatingai sunku. Dėl to neretai laidotuvės tampa vienu skaudžiausių ir sunkiausių gyvenimo momentų kiekvieno žmogaus gyvenime. Visgi, mirties dula save vadinanti zarasiškė Dovilė Vitkevičiūtė (46) bando šį požiūrį pakeisti – mirusiuosius ji skausmo valandą išlydi siekdama įnešti šviesos ir pakelti akis iš tamsumos į dangų.

Laidojimo namų darbuotoja papasakojo apie savo darbo ypatybes – įskaitant tai, kas lieka po kremavimo. Jordan iš Toskanos, Arizonos valstijoje, JAV, internete dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose pasakoja apie savo darbą, rašo newsweek.com. Ji atskleidė, kaip atrodo darbas laidojimo namuose, papasakojo, kokius dokumentus reikia užpildyti, kokia įranga naudojama balzamuojant kūną, kur laikomi drabužiai ir koks makiažas naudojamas.

Neišnešiotiems, abortų ar persileidimų metu dar motinos įsčiose mirusiems kūdikiams Kaunas ŠIluvoje ruošia specialų kapą. Jau antrą Lietuvoje, mat toks prieš trejus metus atsirado Ukmergėje, Dukstyno kapinėse. Taip ligoninės laidoja vaisius, kurių nesiėmė laidoti tėvai, galintys tą padaryti per pusę metų nuo kūdikio mirties. Tuos pusę metų ligoninėse jie saugomi specialiuose šaldytuvuose. Kauno klinikoms tokius šaldytuvus padovanojo kapelionai.

Šalyje ėmė sparčiai populiarėti mirusiųjų kremavimas. Valdininkai skaičiuoja, kad didesnėse šalies savivaldybėse pastaraisiais metais norinčiųjų kremuoti mirusius artimuosius padaugėjo 50 ar net 80 procentų. Viena iš tokio populiarumo priežasčių – noras mirusiuosius palaidoti jau uždarytose kapinėse, ten, kur karstams vietos valdžia kapaviečių jau neskiria, bet urnoms vietos užtenka.

Mirus artimam asmeniui, paskutinį „sudie“ tenka tarti jautrioje atsisveikinimo ceremonijoje. Anksčiau Lietuvoje laidotuvės trukdavo tris dienas, per kurias artimieji, giminės, draugai bei pažįstami atsisveikindavo su velioniu. Visgi, laikui bėgant laidotuvių formatas kito ir neretai dabar atsisveikinimui su žmogumi yra skiriamas vos pusdienis. Kokios pastebimos šiuo metu laidotuvių tendencijos dalinasi laidojimo paslaugų sektoriuje dirbančios Jolanta Sprainaitienė ir Renata Laveckaja.

Populiarėjant mirusiųjų kremavimui, Vyriausybė siūlo keisti ne tik urnų laidojimo tvarką, bet ir leisti žmonėms rinktis – nori artimojo pelenus laidoti į žemę, ar laikyti kolumbariume. Iki šiol tai galėjo daryti tik juodai dienai pinigų susitaupę mirusiųjų artimieji, arba tie, kas gauna didesnes pajamas. Mat kai kur vieta kolumbariume kainuoja tūkstantį ir daugiau eurų. Aplinkos ministerija siekia, kad savivaldybės lėšomis statomi kolumbariumai būtų nemokami.

Nustojote lankyti artimųjų kapus? Nenustebkite, kad po kurio laiko ten nuėję, vietoj šeimos kapavietės rasite svetimų žmonių kapus. Dvejus metus šeimininkų laukusias, bet taip ir nesulaukusias neprižiūrimas kapavietes savivaldybės šiomis dienomis perleidžia visiems, kas norės jas prižiūrėti, o vėliau ir palaidoti ten savo artimuosius. Tiesa, bent jau kol kas žmonės tik domisi, o paraiškų pildyti neskuba.