laidojimas

Artimo žmogaus praradimas yra vienas iš sunkiausių gyvenimo išbandymų. Nepaisant emocinio skausmo, su kuriuo tenka susidurti artimiesiems, reikia susitvarkyti ir su anapilin išėjusio žmogaus daiktais. Laidojimo kultūros puoselėtoja, išlydėtoja Margarita Volovnikienė pasakoja, kad šis procesas gali būti sudėtingas, tačiau tinkamai tvarkantis su mirusiojo asmeniniais daiktais, galima išreikšti jam pagarbą.

Ketvirtadienį į paskutinę kelionę išlydimas Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas. Velionis laidojamas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Signataras mirė šeštadienį, eidamas 68-uosius metus.  Į laidotuves ištarti paskutinį „sudie“ atvyko profesorius Vytautas Landsbergis, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, kiti politikai ir visuomenės veikėjai.

Daug kas vengia kalbėti apie tai, kas žmogaus kūne vyksta po mirties. Tačiau sužinojus, kokie yra biologiniai procesai ir kodėl tai vyksta, gali būti ne taip baisu. Apie galimą pomirtinį gyvenimą ir tai, kas nutinka, kai mirštame, žinoma nedaug. Užtat galima sužinoti, kas nutinka mūsų kūnams. Pirminiai procesai Visų pirma, sustoja širdis ir kraujas susikaupia kūne. Kai širdis nustoja plakti, tuomet gydytojai oficialiai paskelbia žmogų mirusiu.

Mirus artimajam, mes susiduriame su praradimo skausmu, kuris gali būti sunkiai pakeliamas. Tai yra laikas, kai mūsų emocinė būklė ir praktiniai veiksmai tampa labai svarbūs. Apie tai, ką daryti mirus artimajam ir kokie žingsniai yra svarbiausi, pasakoja Laidojimo ceremonijų organizavimo įmonės „Rekviem“ komercijos direktorė Jorūnė Jurkevičienė.   J. Jurkevičienė sako, kad jei netektis įvyko namuose, pirmiausia reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie mirtį.

Šeima sukrėsta: jų 102 metų giminaitė buvo paskelbta mirusia, tačiau ruošiant jos kūną laidojimui ji pabudo būdama karste. Ir nors kai kurie tokį įvykį vadina stebuklu, vis tik šeimai sunku suvokti, kas įvyko. Gyan Devi (102) vieną antradienį praradusi sąmonę susmuko namuose. Šalia buvę šeimos nariai išsyk paskambino gydytojui, kuris atvykęs apžiūrėjo senolę ir paskelbė, kad ši mirė.  Išgirdusi tokią žinią šeima pranešė apie tai ir kitiems šeimos nariams.

Mirus artimajam, ant pečių užkrenta daugybė darbų suorganizuoti atsisveikinimą nuo A iki Z. Neišvengiamas ir laidojimo rūbų parinkimas, tačiau dažnai ritualinėse parduotuvėse parduodamos įkapės neatspindi mirusiojo gyvenimo.  Laidojimo rūbų ir aksesuarų prekinio ženklo „Mortus“ įkūrėja kaunietė Karina pasakoja, kad apie daugelį dalykų, susijusių su palydėjimu į paskutinę kelionę, dažnai susimąstome tik susidūrę su netektimi akis į akį.  „Ne išimtis – ir šios idėjos pradžia.

Nors pirmasis krematoriumas Lietuvoje ėmė veikti prieš kiek daugiau nei dešimtmetį, mirusiojo palaikų kremavimas jau tapo populiariu laidojimo būdu. Ekspertai pastebi, jog asmenys vis dažniau dairosi įmantresnių urnų ir net ieško specialių papuošalų, kuriuose galėtų laikyti artimojo pelenus. „Rekviem“ atsisveikinimo namų Kaune administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė teigė, kad palaikų kremavimas turi nemažai privalumų, lyginant su tradiciniu laidojimu karste.

Ar kada bandėte įsivaizduoti, kaip atrodys ateities kapinės? Lietuvių komanda patentuoja naujos kartos kapines, kurios atrodys visai kitaip nei tos, kurias mums įprasta matyti.  Laidojimo tradicijos pamažu keičiasi – vis dažniau renkamasi kremuoti mirusiųjų kūnus, kyla kolumbariumai, tačiau pačios kapinės lieka tokios pat kaip ir anksčiau.   Vis dėlto, jau kuriamos ateities kapinės, kurių koncepciją sugalvojo lietuviai.

Daugeliui žodis laidotuvės vis dar asocijuojasi su šalta atsisveikinimo sale, nuklota baltais gėlių žiedais, šarvojimo salėje tvyrančia tyla. Tačiau bėgant laikui, keičiasi ir atsisveikinimo tradicijos – vilnietė Elena Patamsė su komanda kviečia į laidotuves pažvelgti kitaip ir į paskutinę kelionę artimuosius išlydėti jaukiai, šiltai ir be slogių emocijų.  Prieš kone trejus metus gimusi „Lydėtuvių“ idėja atsirado iš pačios Elenos minčių apie mirtį ir laidotuves.