Tiesa, bent jau kol kas žmonės tik domisi, o paraiškų pildyti neskuba.
„Stebėjome kapavietę dvejus metus, metus laukėme šeimininkų, nesugrįžo, ir tie, kurie neatsirado, prižiūrintys kapavietę, įtraukėme į sąrašą“, – aiškina Vilniaus savivaldybės atstovė Judita Nauckuvienė.
Tai reiškia, kad palaukę dvejus metus, valdininkai įgyvendins Aplinkos ministerijos idėją – su kapines prižiūrinčia įmone lenteles nuo kapaviečių nuims, o kapų priežiūrą perduos visiškai svetimiems, su mirusiais nesusijusiais žmonėms. Šie galės iš pradžių prižiūrėti, o vėliau ir laidoti savo artimuosius. Speciali komisija stebėjo ir patvirtino, kokios kapavietės gali būti perleistos. Svarbu dabar rasti norinčiųjų.
„Jeigu bus į vieną kapavietę keletas pretendentų, tai pirmumo teisė yra pirmiems užsiregistravusiems. Su prašymu. Arba atsiradusiems šeimos nariams“, – teigia J. Nauckuvienė.
O apleistų kapaviečių sąrašas netrumpas. Vien Vilniuje iš viso valdininkai suskaičiavo apie du šimtus niekieno nelankomų kapų. O norinčiųjų juos tvarkyti atsirado vos penki.
Norinčių tvarkyti apleistas kapavietes yra, tačiau dokumentų žmonės pildyti ir prisiimti atsakomybę už svetimą kapavietę neskuba.
„Ateina lentelę pastebėję, sako noriu paimti kapavietę patvarkyti, prašydavom, kad prašymą rašytų būtent tai kapavietei gauti, bet kažkodėl nerašydavo ir išeidavo“, – sako kapinių priežiūros administravimo vadovas Darius Jakutonis.
Alma tokį prašymą rašyti pasiryžusi.
„Aš ten vieną prižiūriu, bet dar šiemet nebuvau. Ten viršuj“, – kalba vilnietė Alma.
Moteris sako ir taip kone visą gyvenimą prižiūrinti kapavietę, tad perėmusi ją oficialiai gali gauti galimybę ten ir pasilaidoti. Kiti vilniečiai Aplinkos ministerijos idėjai pritaria, tačiau patys sako nesiryžtų apsiimti tvarkyti kapus.
„Gal ir teisingai, jeigu nėra giminių, kurie prižiūri tuos kapus. Tuo labiau pagal instrukcijas terminai kažkokie yra, jeigu viskas pagal nustatytą tvarką, tai kodėl gi ne“, – sako vilnietis Jonas.
O vilnietė Daiva sako, kad toks valdžios sprendimas ne visai tinkamas. Šalia jos kapo – apleista kapavietė, ir, sako moteris, niekam ji netrukdo. Valdžia, pasak moters, turėtų imtis kitokių veiksmų, bet ne kapų atidavimo svetimiems.
„Aišku, blogai daro, aš už tai, kad kapeliai vistiek būtų, gal juos apšienauti. Arba ką… Nes vistiek per Vėlines mes vieną ar porą žvakučių pastatom, nes ten vis tiek yra žmonės“, – kalba Daiva.
Valdininkai tikisi, kad taip bus išgraibstytos populiariausios kapinių vietos, populiariose kapinėse, kur vietos ir šiaip jau trūksta. Ir kapinės taps gerokai tvarkingesnės. Aplinkos ministerija prieš kelerius metus pati perdavė savivaldybėms idėją būtent taip kratytis neprižiūrimų kapų, o neradus šeimininkų perleisti juos kitiems. Visgi šiandien jos atstovai sako, kad žmones nuo kapavietės perėmimo gali atbaidyti tai, kad čia ant seniau gulinčių palaikų laidoti savo artimuosius būtų galima ne anksčiau nei po dvidešimt penkerių metų.
„Ne veltui nustatytas tas laikotarpis, kad būna pakankamas prieš tai laidotų palaikų suirimas, kad ant viršaus galima laidoti“, – tvirtina aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė.
Šone laidoti galima nors ir iš karto, sako valdininkė. Lygiai taip pat, jeigu žmonės laidoti sugalvotų ne palaikus, o urną su pelenais – tam taip pat nereikėtų laukti dvidešimt penkerių metų. Tiesa, perėmus svetimą kapavietę teks laikytis ir taisyklių – jeigu bus likę senos kapavietės kryžiai ar paminklai, jų griauti nebus galima.
