Mirusio jauno advokato aritmieji susivienijo ir pasidalijo jautriu gestu pagerbiant Anapilin iškeliavusį E. Margevičių.
Kviečia į krepšinio turnyrą
Socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurtas renginys pavadinimu „Edgaro Margevičiaus gimtadienio krepšinio turnyras“.
Šiame puslapyje apie Alytaus Jotvingių gimnazijoje vyskiantį renginį buvo rašoma:
„Edgaro Margevičiaus gimtadienio krepšinio turnyras – kova, kuri tęsiasi.
„Žmonės pamirš rezultatus, bet niekada nepamirš, kaip tu kovojai“, – Šarūnas Jasikevičius.
Edgaras – žmogus, kurio gyvenimą ženklino meilė krepšiniui, atkaklumas ir pagarba komandai. Nuo vaikystės aikštelėje užaugęs, jis niekada neatsitraukė nuo žaidimo – rungtyniavo studentų ir advokatų lygose, derindamas profesinį kelią su aistra sportui.
Po ilgos ir drąsios kovos su liga Edgaras išėjo, tačiau jo dvasia, ryžtas ir meilė žaidimui liko įkvėpimu visiems, kurie jį pažinojo.
Susitinkame paminėti jo gimtadienio dieną – ne liūdėti, o prisiminti, žaisti, šypsotis ir kovoti taip, kaip kovodavo jis.
Šis turnyras – mūsų būdas pagerbti draugą, kolegą, komandos narį.Tegul jis tampa švente, primenančia, kad tikroji pergalė slypi kovoje, o ne rezultato lentelėje.
Registracija: https://forms.gle/8BQ2ew1GRqoH1hNk7.“
Renginio puslapį galima rasti čia.
Pralaimėjo sunkią kovą su liga
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad E. Margevičius mirė po ilgos ir drąsios kovos su klastinga liga. Apie diagnozuotą retą vėžį – sarkomą – advokatas dalijosi ir savo socialinių tinklų paskyroje.
Praėjusių metų gruodį jis paskelbė apie diagnozuotą ligą, o paskutinį įrašą apie tai, kad liga sugrįžo ir dėl to rugpjūčio pabaigoje buvo amputuota koja, E. Margevičius parašė rugsėjo 12-ąją.
Paskelbęs žinią apie diagnozę, E. Margevičius pabrėžė, kad sarkoma – klastinga, nekalta ir niekuo neišsiskirianti. Vis tik, paviešinęs šią žinią, jis visus ragino atkreipti dėmesį į vieną svarbų dalyką, signalizuojantį apie šią ligą.
„Ką turite prisiminti perskaitę šį postą? Jaučiu gumbelį raumenyje (ar kaule) ir jis neišsimasažuoja lengvai per vieną / du kartus – keliauju daryti echoskopiją ir ar MRT.
O dabar prie esmės.
Prieš rašydamas šį postą turėjau perlipti per save, bet šįkart jaučiu, kad turiu tai padaryti. Kitą kartą, kai susitiksime, matysite mane su kitokia šukuosena, tačiau tikrai ne su mažesne šypsena ir pasiryžimu greitai grįžti į gyvenimą ir žinoma tęsti profesinį advokato kelią.
Man nustatyta sarkoma – retas vėžys, apie kurį, kaip ir daugelis sergančių, nieko nežinojau, kol pats nesusidūriau iš arti ir nesužiūrėjau visų video, podcastų ir t. t.
Rašau ne dėl to, kad kažko reikia man. Rašau tam, kad šia žinute gausite tiek informacijos, kad galėsite padėti bet kam savo aplinkoje, jeigu tik šis draugas apsilankys. Tai, kad jis apsilankys, tikimybė maža, bet jeigu būsite apie tai girdėję, galėsite labai padėti kitiems.
Sarkoma yra klastinga. Ji nekalta ir niekuo neišsiskirianti. Sportuojantiems raumenų trigeriai ar patempimas – lyg duona kasdieninė. Maždaug šešis mėnesius iki dabartinės diagnozės nejaučiau nieko arba jutau tik labai menką raumens triggerį. Buvo dienų, kai nieko nejaučiau.
Prieš tris savaites iki diagnozės subėgau trail pusmaratonį ramiai ir su malonumu, be skausmų. Tai galit suprasti, kad tai tikrai gerai užslėpta bombelė jūsų organizme.
Sarkoma atrodo lyg eilinis trigeris, kurį reikia pavoluoti, pamasažuoti ir važiuoti toliau. Tačiau tokiais atvejais to daryti visiškai negalima. Priešingai, reikia nedelsiant pasidaryti echoskopiją ir/ar MRT, o patį trigerį palikti ramybėje. Jeigu identifikuosite greitai, problema išsispręs labai greitai.
O apskritai jeigu vis atidėliojate sveikatos patikrą – tai taip nedarykit“, – savo „Facebook“ paskyroje 2024-ųjų gruodį rašė E. Margevičius.
Medikų teigimu, sarkoma – vienas rečiausių ir agresyviausių vėžių. Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, kasmet šios ligos diagnozę Lietuvoje išgirsta maždaug 150 žmonių. Nors skaičius atrodo nedidelis, sudaro vos 1 proc., šis vėžys klastingai gali įsisukti bet kur organizme.
Kaip anksčiau teigė Nacionalinio vėžio centro (NVC) (anksčiau – Nacionalinio vėžio instituto) gydytojas pilvo chirugas dr. Rimantas Baušys, šiam vėžiui tereikia rasti jungiamąjį audinį.
„Visų šių audinių, kurių kilmė yra ta pati, organizme yra daug, todėl ir sarkomų rūšių yra labai daug. Verta paminėti, jog išskiriamos dvi didelės sarkomų grupės: minkštųjų audinių sarkomos ir kaulų sarkomos. Jei vėžio ląstelės kilusios iš kaulinio audinio – tai osteosarkoma, jei iš riebalinio audinio – liposarkoma ir t. t.“, – pasakojo jis.
Tai reiškia, kad sarkoma gali susiformuoti kauluose, kremzlėse, riebaliniame audinyje, kraujagyslėse ir kituose audiniuose.
Kas didina sarkomos riziką?
Dėl sarkomos navikų retumo trūksta klinikinių tyrimų, kurie padėtų giliau pažinti ligą. NVC Medikamentinės onkologijos centro vedėja Birutė Brasiūnienė sakė, kad dėl ribotų gydymo priemonių neretai ligą sunku išgydyti.
„Dėl ligos retumo trūksta didelės apimties klinikinių tyrimų, dėl nedidelio ligos atvejų skaičiaus dažnai tokių tyrimų rezultatai nėra reikšmingi. Kadangi sarkomos pasižymi ne tik retumu, bet ir savo biologiniu heterogeniškumu, sudėtingėja ir šio vėžio diagnostika, ir gydymas“, – pasakojo ji.
Dėl nepažengusio gydymo svarbu iš anksto sumažinti tikimybę sarkomos išsivystymui.
Rizika susirgti sarkoma didėja, jei ligos atvejų pasitaikė šeimoje, jei į organizmą patenka arsenas, vinilo chloridas bei jei pažeista žmogaus limfinė sistema.
Taip pat sarkomos rizika didėja, jei žmogus patiria jonizuojančią spinduliuotę ar turi herpes virusą 8.
Kur dažniausiai išsivysto sarkomos navikai?
Gydytojų teigimu, sarkomą dažnai gali pastebėti ir pats žmogus – dažnai navikai išsivysto rankose ar kojose, ypač lengva naviką užčiuopti ant galūnių.
„Jei navikas yra galūnėse, dažniausiai pacientas jį užčiuopia pats ir, jei yra neabejingas savo sveikatai, laiku kreipiasi į gydytojus. Dažniausia tai būna ankstyvos stadijos navikai“, – aiškino dr. R. Baušys.
Čia gali būti aptinkamas ir 0,5 centimetrų skersmens navikas. Bet jei pacientas į gydytojus kreiptis neskuba, auglys gali padidėti net iki 20 centimetrų ar daugiau. Visgi, pačios didžiausios sarkomos nustatomos pilve ir užpilvio srityje.
Nacionaliniame vėžio centre medikams yra tekę operuoti net 14 kilogramų sveriančią sarkomą. Literatūroje aprašomi atvejai kai navikas svėrė net 90 kilogramų. Anot dr. R. Baušio, kuo didesnė sarkoma, tuo didesnė metastazių rizika.
Antra pagal dažnį lokacija – pilvas, kai liga išsivysto skrandyje, žarnyne.
„Žymiai sudėtingesnė yra pilvo ir užpilvio sarkomų diagnostika, kadangi žmogus nejaučia jokių simptomų, kol navikas neperauga arba nepradeda spausti gretimų organų. Dėl šios priežasties dažnai sarkomos diagnozuojamos lokaliai išplitusios arba jau būna atokiųjų metastazių.
Tik apie 30 proc. visų sarkomų diagnozuojamos ankstyvose – pirmoje arba antroje stadijoje“, – kodėl pastebėjus įtartinus darinius kūne būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, pasakojo dr. R. Baušys.
R. Baušys pažymėjo, kad kuo anksčiau diagnozuojama sarkoma, tuo didesnė tikimybė pacientui išgyventi: bendra 5 metų gyvenimo trukmė sergant sarkoma siekia 65 proc.
Jei liga diagnozuota pirmos ar antros stadijos – tikimybė gyventi 5 metus yra 80-90 proc., tačiau ketvirtos stadijos atveju – tik 15 proc.
Gydymas priklauso nuo sarkomos rūšies
Kai sarkoma yra išplitusi ir metastazavusi, vienas iš gydymo metodų yra chemoterapija. Ji parenkama priklausomai nuo sarkomos rūšies, t. y. ji yra minkštųjų audinių, kaulų ar pan..
Vis tik, anot B. Brasiūnienės, sarkomų gydymas šiai dienai vis labiau ir labiau tampa individualizuotas.
„Išanalizavus sarkomos genetinį profilį, išplitusios ligos atveju rekomenduojamas specifinis taikinis vaistas. Deja, kad pilnai funkcionuotų individualizuotas sarkomos gydymas – išlieka taikinio vaisto prieinamumo problema, nes dažnai tai biologiniai brangūs vaistai, nekompensuojami.
Šioje vietoje labai svarbu tampa klinikinių tyrimų, pacientų paramos programų pasiūla pacientams, genetinių tyrimų prieinamumas“, – sakė ji.
„Chirurginį gydymą galima taikyti siekiant sumažinti naviko sukeliamus simptomus – masės efektą, obstrukciją – bei siekiant prailginti paciento išgyvenamumą. Tokiu atveju chirurginis gydymas yra lengvinantis“, – pridūrė dr. R. Baušys.
Anot mediko, po chirurginio gydymo pacientui gali prireikti ir radioterapijos.
„Radioterapija gali būti taikoma kaip vienintelis gydymo metodas, taip pat prieš arba po chirurginio gydymo. Radioterapijos metu siekiama sumažinti naviko dydį bei sustabdyti navikinių ląstelių augimą.
Radioterapija taip pat taikoma kaip paliatyvus gydymo būdas siekiant palengvinti naviko sukeliamus simptomus, tokius kaip skausmas, diskomfortas“, – sakė dr. R. Baušys.
Anot mediko, kai navikas išplitęs, pacientui dažniausiai taikomas kombinuotas gydymas: derinama chirurgija, radioterapija, chemoterapija, imunoterapija, taikinių terapija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
