Į šiuos rūpimus klausimus naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko atsakyti „Lietuvos krematoriumo“ Kėdainiuose administracijos vadovas Gražvydas Vaicieka.
Kremavimo procesas
Pirmiausia, pašnekovas atskleidė, kaip apskritai žingsnis po žingsnio vyksta kremavimo procesas. Anot jo, visą kremavimą sudaro kelios esminės dalys.
„Pirmiausia, krematoriumo operatoriai paruošia karstą – jį patalpina ant įkėlimo mechanizmo prie kremavimo įrenginio vartų, nuima metalines rankenas.
Vėliau atidaromi kremavimo įrenginio vartai ir velionio kūnas keliauja į vidų ir vyksta kremavimo procesas“, – pirmuoju etapu dalijosi pašnekovas.
Vėliau seka kitas etapas. Administracijos vadovas pasakojo, kad po šios dalies reikia atvėsinti pelenus ir supilti į standartinę nerūdijančio plieno ar ekologišką kapsulę.
Kapsulės dydis yra parenkamas ir pritaikomas atsižvelgiant į kelis veiksnius – velionio ūgį bei svorį. Vėliau ši kapsulė yra įdedama į urną.
„Jeigu kapsulė netelpa į išsirinktą urną, tuomet kremuoti palaikai į ją supilami tiesiogiai, tada urna sandariai užklijuojama.
Į kiekvieną kapsulę įdedamas pagal velionio asmens duomenis dokumentuotas kremavimo identifikacinis žetonas.
Artimieji taip pat gauna kremavimo pažymą su velionio duomenimis bei minėtu kremacijos identifikaciniu numeriu“, – paaiškino jis.
Pasak jo, visas šis procesas su velioniu yra atliekamas pagarbiai ir atsižvelgiant į tradicijas, valią bei nuostatas. Jis pabrėžė, kad kiekviename kremacijos etape yra užtikrinama, kad įrenginyje būtų tik vienio velionio palaikai.
Temperatūra krematoriumo įrenginyje
Pasidomėjus kremavimo įrenginiais, pašnekovas atskleidė, kad jie realiu laiku reguliuoja temperatūra, deguonies kiekį, oro srautus ir užtikrina efektyvų išmetamųjų dujų filtravimą.
Pasak jo, tai padeda užtikrinti ne tik kokybišką kremavimo procesą, bet ir aplinkos apsaugą. O pasiteiravus, kokia temperatūra yra vykstant kremavimui įrenginyje, jis pateikė atsakymą:
„Kremavimo kamera įkaitinama iki temperatūros diapazono nuo 850 iki 1000 °C, dažniausiai palaikant intervalą tarp 870 ir 980 °C.“
G. Vaicieka taip pat paaiškino, kuriame etape artimieji gali stebėti kremavimo procesą. Anot jo, kai kurie iš jų nori tokiu būdu atsisveikinti su velionio kūnu.
„Bendrai kremavimo procesas trunka 2,5–3 valandas, tad šį laiką galime suskirstyti į tris pagrindinius etapus.
Pirmasis kremavimo etapas yra tada, kai 15-20 minučių artimiesiems suteikiama galimybė stebėti, kaip vyksta kremavimas. Galite matyti vaizdą kompiuteryje arba tiesiogiai pro specialią akutę, nes per tiek laiko nudega karstas ir matosi velionio kūną apimanti liepsna.
Taip pat galima virtuali atsisveikinimo stebėjimo paslauga. Artimiesiems suteikiami individualūs prisijungimai stebėti palydėjimą ir įkėlimą į kremavimo įrenginį internetu“, – išdėstė jis.
Kas lieka po kremavimo?
Pasiteiravus pašnekovo, ar visuomet velionių kūnai yra deginami su karstu, jis atskleidė, kad tai priklauso nuo laidojimo įmonės, kuri atveža palaikus.
„Dažniausiai [kūnas] kremuojamas kartu su karstu, bet kartais ir ant medinio pagrindo“, – atskleidė jis.
O pasidomėjus, kas gali likti po kremavimo proceso, apart žmogaus pelenų, jis atskleidė, kad tai – medžiagos, kurios atsparios itin aukštai temperatūrai.
„Organiniai kūno audiniai visiškai suyra, tačiau kai kurios neorganinės dalys gali išlikti nepakitusios arba tik iš dalies deformuotos. Dažniausiai lieka metaliniai implantai ar protezai“, – pasakojo G. Vaicieka.
Pasiteiravus pašnekovo, kaip elgiamasi su šiais daiktais, kurie lieka po kremavimo proceso, jis dalijosi, kad tokie atvejai – reti.
Anot jo, vis tik tam tikriems daiktams likus, šie yra perduodami specializuotoms perdirbimo įmonėms.
O pasiteiravus, kiek vidutiniškai pelenų lieka po kremavimo proceso, jis paaiškino pagal kapsulės talpą: „Po kremavimo likę pelenai supilami į 3,9 litro arba 4,2 litro kapsulę.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
