• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ilgaamžiškumas dažnai priklauso ne nuo sudėtingų dietų ar intensyvaus sporto, o nuo kasdienių, nuoseklių įpročių. Mažesnės porcijos, subalansuota mityba ir reguliari fizinė veikla – tai pagrindiniai veiksniai, padedantys išlaikyti sveikatą ir energiją ilgą laiką. Šiuos principus, remdamasis savo dešimtmečių tyrimais vėžio ir senėjimo srityse, pagrįstai išskiria žymus italų onkologas Silvio Garattini, prestižinio Milano „Mario Negri“ instituto įkūrėjas.

Ilgaamžiškumas dažnai priklauso ne nuo sudėtingų dietų ar intensyvaus sporto, o nuo kasdienių, nuoseklių įpročių. Mažesnės porcijos, subalansuota mityba ir reguliari fizinė veikla – tai pagrindiniai veiksniai, padedantys išlaikyti sveikatą ir energiją ilgą laiką. Šiuos principus, remdamasis savo dešimtmečių tyrimais vėžio ir senėjimo srityse, pagrįstai išskiria žymus italų onkologas Silvio Garattini, prestižinio Milano „Mario Negri“ instituto įkūrėjas.

REKLAMA

Jo patarimai rodo, kad sveikos kasdienės praktikos gali būti paprastos, tačiau ilgalaikis jų poveikis – labai reikšmingas. Maži, sąmoningi pokyčiai gali lemti ne tik geresnę savijautą, bet ir gyvenimo trukmę, rašoma en.as.com.

REKLAMA
REKLAMA

Raktas į ilgesnį gyvenimą

„Mityba turėtų būti įvairi ir saikinga“, – aiškina S. Garattini, pabrėždamas, kad įvairovė padeda organizmui gauti reikalingų medžiagų.

REKLAMA

S. Garattini išskiria du pagrindinius ilgalaikės sveikatos ramsčius: reguliarų judėjimą ir saikingą mitybą.

Kasdienis vaikščiojimas, net ir lėtu ar vidutiniu tempu, turi didelę įtaką bendrai gerovei.

Mokslininkas rekomenduoja 150–300 minučių fizinio aktyvumo per savaitę ir pabrėžia nuoseklumą: „Tai geriau nei stovėti vietoje.“

Intensyvumas nėra svarbiausias – svarbu judėti reguliariai, nepriklausomai nuo amžiaus.

Mažesnės porcijos – ilgesnis gyvenimas

Kalbant apie mitybą, S. Garattini primena seną posakį: „Nevalgykite iki soties – palikite truputį vietos“. 

REKLAMA
REKLAMA

Tyrimai patvirtina šią idėją: kalorijų suvartojimo sumažinimas apie 30 proc. gali būti susijęs su maždaug 20 proc. ilgesne gyvenimo trukme.

„Mažesnis suvalgomo maisto kiekis turi įtakos ilgaamžiškumui“, – sako jis.

Kalbėdamas apie protarpinį badavimą, S. Garattini ragina nesureikšminti laikotarpių tarp valgymų. Svarbiausia yra bendras suvartojamo maisto kiekis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nesvarbu, ar valgote tris, ar penkis kartus per dieną – mažesnės porcijos visada bus naudingesnės.

Įpročiai svarbesni nei manote

S. Garattini įspėja, kad nesveikas gyvenimo būdas gali sukelti grandininę prastos sveikatos reakciją. Daugelis lėtinių ligų, įskaitant vėžį, tiesiogiai siejamos su gyvenimo būdu.

REKLAMA

Mokslininko duomenimis, apie 40 proc. vėžio atvejų būtų galima išvengti laikantis sveikų įpročių. Vien Italijoje kasmet nuo vėžio miršta apie 180 tūkst. žmonių.

S. Garattini patarimai yra universalūs ir grindžiami dešimtmečių tyrimais:

  • Reguliariai vaikščiokite, palaikykite fizinę formą;
  • Valgykite saikingai, mažinkite porcijas ir palaikykite mitybos įvairovę;
  • Sutelkite dėmesį į nuoseklumą, o ne į trumpalaikius rezultatus ar madas.

Jo žinia aiški: ilgaamžiškumas – tai ne sudėtingos dietos ar ekstremalus sportas, o kasdieniai, nuoseklūs pasirinkimai, kurie palaiko organizmo sveikatą.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų