Friedrichas Merzas ragina Volodymyrą Zelenskį imtis energingų kovos su korupcija veiksmų
Berlynas tikisi, kad Ukraina padarys daug daugiau kovodama su kyšininkavimu, ketvirtadienį prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sakė kancleris Friedrichas Merzas.
Kancleris su ukrainiečių prezidentu telefonu kalbėjosi Ukrainos vyriausybę sukrėtus dideliam korupcijos skandalui.
Vokietija tikisi, kad Ukraina „energingai vykdys kovos su korupcija priemones ir tolesnes reformas, ypač teisinės valstybės srityje“, sakė F. Merzas, cituojamas kanceliarijos pranešime.
Trečiadienį V. Zelenskis atleido savo energetikos ir teisingumo ministrus dėl milžiniškos pinigų plovimo schemos energetikos sektoriuje, kuris jau beveik ketverius metus kenčia nuo Rusijos atakų.
Telefoninio pokalbio metu V. Zelenskis papasakojo F. Merzui apie skandalo tyrimą ir „pažadėjo visišką skaidrumą, ilgalaikę paramą nepriklausomoms kovos su korupcija institucijoms, taip pat tolesnes skubias priemones Ukrainos gyventojų, Europos partnerių ir tarptautinių donorų pasitikėjimui atkurti“.
Vokietija yra antra pagal svarbą pagalbos Ukrainai tiekėja nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją.
Trečiadienį F. Merzo atstovas spaudai Stefanas Kornelius žurnalistams sakė, kad Vokietija yra susirūpinusi dėl dabartinio skandalo, ypač dėl to, kad „jis susijęs su sektoriumi, kuris gavo didelę Vokietijos paramą, būtent energetikos infrastruktūra“.
Vis dėlto S. Kornelius sakė, kad tai „neturės įtakos Vokietijos mokėjimams“.
Pasak jo, Berlynas yra tikras, kad Kyjivas suteiks aiškumo dėl šio skandalo. Jis pridūrė, kad Vokietija ir Ukraina šiuo klausimu glaudžiai bendrauja.
Ankstų ketvirtadienio rytą Ukrainos gynybos pajėgos puolė keletą svarbių taikinių Rusijoje, panaudojusios šalyje sukurtus ginklus: raketas „Flamingas“, „Bars“ ir dronus „Liutyj“, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Siekdami sumažinti įsiveržėlių iš Rusijos karinį, ekonominį ir puolamąjį potencialą, Ukrainos daliniai per naktį atakavo kelias dešimtis taikinių Rusijoje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, sakoma pranešime.
Laikinai okupuotame Kryme smūgiai buvo nukreipti į „Sea Oil“ saugyklą, sraigtasparnių stovėjimo aikštelę, dronų saugojimo ir parengimo vietas Kirovo aerodrome bei oro gynybos sistemos radiolokatorių netoli Eupatorijos.
Laikinai okupuotoje Zaporižios srities dalyje smūgiai buvo nukreipti į naftos saugyklą netoli Berdiansko ir 5-osios jungtinės ginkluotosios armijos bei 127-osios Rusijos motorizuotųjų šaulių divizijos priešakinius vadovavimo postus.
Taip pat smogta į taikinius Rusijos teritorijoje, padaryti nuostoliai dar tikslinami.
Kompleksiniams smūgiams Ukrainos pajėgos naudoja kovinius dronus, raketinius dronus ir įvairių tipų raketas. Praėjusią naktį buvo dislokuotos kelios ilgojo nuotolio ukrainiečių gamybos sistemos, įskaitant „Flamingo“, „Bars“ ir „Liutyj“.
Per rusų dronų ataką rytų Ukrainoje žuvo trys žmonės
Ketvirtadienį Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad per Rusijos dronų ataką netoli Bohuslavkos kaimo Ukrainos rytinėje Charkivo srityje žuvo mažiausiai trys žmonės.
Pasak gubernatoriaus Oleho Syniehubovo, du žmonės žuvo iškart po smūgio, vienas mirė ligoninėje. Gubernatorius taip pat pranešė, kad dar vienas žmogus buvo sužeistas.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija per naktį surengė atakas panaudodama balistinę raketą ir 138 kovinius dronus, iš kurių mažiausiai 36 smogė dešimčiai vietovių.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 102 iš 138 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos perėmė arba nuslopino 102 iš 138 bepiločių orlaivių, kuriuos okupantai rusai į šalį paleido nuo lapkričio 12 d. vakaro, susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Nuo antradienio, lapkričio 12 d., 19 val. Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą pasitelkdamos vieną balistinę raketą „Iskander-M“, paleistą iš laikinai okupuoto Krymo, ir 138 įvairaus tipo, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokius puolamuosius bepiločius orlaivius, paleistus iš Milerovo, Oriolo ir Primorsko Achtarsko (Rusija) bei Čaudos ir Hvardijskės Kryme. Apie 90 bepiločių buvo „Shahed“ tipo.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų orlaiviai, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki ketvirtadienio, lapkričio 13 d., 10.30 val. oro gynybos daliniai šiauriniuose, rytiniuose ir pietiniuose Ukrainos regionuose numušė arba nuslopino 102 bepiločius orlaivius. 10-yje skirtingų vietų užfiksuoti 36 bepiločių orlaivių smūgiai.
Skandalas Ukrainoje: Zelenskis įvedė sankcijas buvusiam bendražygiui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį nurodė įvesti sankcijas savo buvusiam bendražygiui ir verslo partneriui, kuris yra pagrindinė figūra dideliame Kyjivą krečiančiame korupcijos skandale.
Šis žingsnis buvo žengtas kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas atleido energetikos ir teisingumo ministrus dėl milžiniškos pinigų plovimo schemos energetikos sektoriuje, kuris beveik ketverius metus kentėjo nuo Rusijos atakų.
V. Zelenskis taip siekia atsiriboti nuo į skandalą įsivėlusių buvusių sąjungininkų.
Ukrainos prezidentūra paskelbė dekretą, kuriuo 46-erių verslininkui Timūrui Mindičui įvedamos „specialios asmeninės ekonominės“ sankcijos, įskaitant jo turto įšaldymą.
Tyrėjai T. Mindičą įvardijo kaip sąmokslo, per kurį, jų teigimu, iš energetikos sektoriaus buvo pasisavinta 100 mln. dolerių, sumanytoją.
Dekretu taip pat buvo įvestos sankcijos kitam verslininkui Oleksandrui Cukermanui ir nurodyta atšaukti jo valstybinius apdovanojimus, įšaldyti turtą ir įvesti kelionių bei verslo vykdymo apribojimus.
Ukraina jau seniai kenčia nuo korupcijos, o kovos su kyšininkavimu stiprinimas laikomas pagrindine sąlyga siekiant įstoti į Europos Sąjungą.
Šis skandalas yra didelis išbandymas V. Zelenskiui, kuris po Rusijos invazijos susiduria su kaltinimais dėl valdžios centralizavimo ir kritikų tildymo.
Šiais metais Ukrainos visuomenėje ir Briuselyje kilo daug triukšmo dėl bandymų panaikinti dviejų kovos su korupcija institucijų, kurios tiria ir nagrinėja šią bylą, nepriklausomumą.
Zelenskis aplankė karius netoli Ukrainos pietinio fronto
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad lanko karius netoli fronto linijos pietinėje Zaporižios srityje, kur Rusija pastaruoju metu daro pažangą per beveik ketverius metus trunkančią invaziją.
V. Zelenskis socialiniame tinkle X teigė aplankęs „65-osios atskirosios mechanizuotosios brigados vadovavimo postą“ netoli fronto linijos esančiame Orichive ir paskelbė nuotraukas iš susitikimo su kariais.
Rusijos kariuomenė Ukrainos Odesos srityje atakavo ypatingos svarbos infrastruktūrą
Rusijos kariuomenė smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais atakavo Ukrainos Odesos srityje įsikūrusį Arcyzo miestą ir apgadino ypatingos svarbos infrastruktūros objektą, tinkle „Telegram“ pranešė regiono prokuratūra.
„Lapkričio 13 d. naktį Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais atakavo Arcyzo miestą. Dėl priešo atakos buvo apgadintas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas, administracinis pastatas ir remonto dirbtuvės“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Pasak prokuratūros, žmonės per ataką nenukentėjo. Įvykio vietoje dirba prokurorai ir policijos pareigūnai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimų (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis).
Zelenskis perspėja Europą: rusai ruošiasi dideliam karui 2029–2030 metais
Rusija stiprina karinę pramonę ir ruošiasi dideliam karui Europos žemyne, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis parašė savo „Telegram“ paskyroje, rašo UNIAN.
Anot jo, Rusija gali ruoštis karui nuo 2029 arba 2030 metų.
V. Zelenskis paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai.
„Atsižvelgdami į situaciją mūšio lauke, nematome, kad Rusija norėtų sustoti. Problema ta, kad, kai žiūrime į Rusijos karinę pramonę, matome, kad jie didina savo gamybą. Ir, mūsų vertinimu, jie nori tęsti šį karą“, – sako V. Zelenskis.
Anot jo, jei rusus prispaus stiprus spaudimas, rusams prireiks pertraukos.
„Tačiau turime pripažinti, kad jie nori didelio karo, ruošiasi, kad 2029 ar 2030 metais – šiuo laikotarpiu – galėtų pradėti tokį didelį karą. Europos žemyne. Mes tai vertiname kaip tikrai didelį iššūkį“, – sako jis.
V. Zelenskis tikina, kad reikia galvoti apie tai, kaip dabar sustabdyti Rusijos okupantus Ukrainoje.
„Bet taip pat reikia padaryti viską, kad sumažintume jų galimybes. Neduoti jiems pinigų, kuriuos jie vis dar gali gauti iš energijos išteklių. Ir neduoti jiems ginklų. Taigi, tai yra problema, kurią turime apgalvoti“, – priduria jis.
Zelenskis prabilo apie pasitraukimą iš Pokrovsko: „Niekas jų nespaudžia mirti dėl griuvėsių“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo situaciją Pokrovske. Apie tai jis kalbėjo interviu „Bloomberg“.
Pokrovskas jau kurį laiką išlieka vienu karščiausių Ukrainos taškų, tęsiasi kovos dėl miesto, rusai meta gausias pajėgas ir iš esmės miestą bando užimti bet kokia kaina – nepaisydami milžiniškų nuostolių.
Tai strategiškai svarbus miestas Donecko srityje.
V. Zelenskis pripažįsta, kad Ukraina susiduria su „labai sudėtinga“ situacija Pokrovske. Anot jo, sprendimas dėl karių išvedimo iš miesto yra vietos karinių vadų rankose.
„Niekas jų nespaudžia mirti dėl griuvėsių“, – sako V. Zelenskis.
„Aš remsiu mūsų karius, ypač ten esančius vadus, kad jie galėtų kontroliuoti situaciją. Kitaip mums tai kainuos per daug – mums svarbiausia yra mūsų kariai“, – sako jis.
V. Zelenskio nuomone, Rusija siekia pergalės Pokrovske, kad įtikintų D. Trumpą, jog Ukraina turi pasitraukti iš visos rytinės Donbaso srities, kad karas baigtųsi.
„Mes negalime palikti rytinės Ukrainos. Niekas to nesupras, žmonės to nesupras. Ir svarbiausia, kad niekas negarantuos, jog užėmę vieną ar kitą miestą, jie nepasistums toliau. Nėra atgrasančio veiksnio“, – aiškina V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas tikina, kad Rusija „neturi tiek daug jėgos“ ir atakuoja Ukrainos energetikos sistemą, siekdama priversti Ukrainą pasiduoti iki pavasario.
„Jie žino, kad vos tik išnyks energetinis veiksnys, jie neturės kitų stiprių veiksnių“, – sako jis.
Nerami naktis Rusijoje: griaudėjo sprogimai, rusai skundžiasi dronais
Naktis iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijoje buvo nerami, skelbia „Kanal 24“. Pranešama, kad Rusijos Oriolo miestas buvo atakuotas dronais.
Apie dronų ataką socialinėse medijose pranešė vietos gyventojai. Mieste griaudėjo sprogimai.
Regiono gubernatorius Andrijus Kličkovas pranešė, kad dėl Rusijos oro gynybos sistemų darbo dronų nuolaužos apgadino namų langus ir automobilius.
Rusijos agentūra TASS skelbia, kad per naktį buvo numušta 130 dronų, jų paleidimu rusai kaltina ukrainiečius.
Lavrovas: Rusija pasirengusi susitikti Budapešte, bet iškėlė sąlygą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi surengti derybas tarp Rusijos ir JAV Budapešte, skelbia rusų agentūra TASS.
Ukrainos Donecko srityje aktyvių kovų zonoje tebėra 15 400 civilių
Ukrainos Donecko srityje aktyvios kovos zonoje tebėra 15 400 civilių
, tarp jų nėra vaikų, pranešė Donecko srities karinės administracijos Civilinės saugos, mobilizacijos ir gynybos departamento vadovas Dmytro Petlinas.
„Ukrainos valdžios kontroliuojamoje Donecko srities teritorijoje tebėra apie 198 500 civilių. 15 400 jų yra aktyvių kovos operacijų zonose, apimančiose 20 gyvenviečių ir bendruomenių“, – sakė D. Petlinas. Jis pabrėžė, kad vaikų šiose vietovėse nėra.
Pasak jo, nuo 2022 m. vasario mėnesio iš Ukrainos valdžios kontroliuojamų Donecko srities gyvenviečių buvo evakuota daugiau nei 1 314 000 civilių, įskaitant daugiau nei 201 tūkst. vaikų ir daugiau nei 47 tūkst. neįgaliųjų.
Per pastarąją savaitę iš Donecko srities į saugesnius regionus išvyko daugiau nei 1 300 žmonių. Privaloma civilių evakuacija Donecko srityje vykdoma nuo 2022 m. rugpjūčio 2 dienos.
Kostiantynivkoje, Donecke srityje, vis dar yra 4800 žmonių. Pasak D. Petlino, į Kostiantynivką šarvuočiais vis dar gali patekti savanoriai, todėl civiliai gyventojai gali evakuotis.
Šiuo metu Pokrovske, Donecko srityje, liko 1253 žmonės, o Myrnohrade – 1350. Patekti į šiuos miestus ir suteikti humanitarinę pagalbą civiliams gyventojams neįmanoma.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 1 tūkst. 180 karių ir dviejų oro gynybos sistemų
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 13 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko apie 1 mln. 155 tūkst. 360 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 180 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 11 tūkst. 344 tankų (+2), 23 tūkst. 567 šarvuotųjų kovos mašinų (+11), 34 tūkst. 388 artilerijos sistemų (+9), 1 tūkst. 540 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 tūkst. 242 oro gynybos sistemų (+2), 428 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 79 tūkst. 945 bepiločių orlaivių (+141), 3 tūkst. 926 kruizinių raketų, 28 laivų, vieno povandeninio laivo, 67 tūkst. 211 automobilių (+88) ir 3 tūkst. 996 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Skandalingas pareiškimas Vokietijoje: Putinas „man nieko nepadarė“, o Lenkija gali būti pavojinga
Vokietijos partijos AfD (Alternatyva Vokietijai) lyderis Tino Chrupalla pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nekelia grėsmės Vokietijai ir pavojaus kėlimu apkaltino Lenkiją, rašo „Politico“.
Rubio atsakė, kada Trumpas susitiks su Putinu: štai kas turi įvykti
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutiks susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu tik tuo atveju, jei bus reali galimybė padėti užbaigti karą Ukrainoje, rašo „Bloomberg“.
„Abi pusės susitarė, kad kitą kartą, kai mūsų prezidentai susitiks, turi būti pasiektas konkretus rezultatas – turime žinoti, kad turime realią galimybę pasiekti kažką teigiamo“, – Kanadoje po G7 susitikimo žurnalistams nurodė jis.
„Mes labai norėtume, kad taip įvyktų, mes labai norėtume, kad karas baigtųsi, bet mes negalime tiesiog tęsti susitikimų dėl susitikimų“, – priduria jis.
Spalį D. Trumpas netikėtai paskelbė planuojantis susitikimą su V. Putinu Budapešte, tačiau netrukus planus atšaukė.
Valymai tęsiasi: Ukrainos vyriausybė nušalina kelis „Energoatom“ pareigūnus
Ukrainos ministrų kabinetas tęsia sprendimų, kuriais siekiama pertvarkyti nacionalinės branduolinės energijos gamybos bendrovės „Energoatom“ valdymą, seriją ir nusprendė nušalinti kelis šios įmonės pareigūnus, tinkle „Telegram“ pranešė ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
„Remdamasi iš NABU (Nacionalinio kovos su korupcija biuro – ELTA) gauta medžiaga, vyriausybė nusprendė skubiai nušalinti viceprezidentą ir valdybos narį Jacobą Hartmutą“, – pareiškė ji.
Be to, J. Svyrydenko pažymėjo, kad ministrų kabinetas nurodė laikinajam „Energoatom“ pirmininkui nušalinti prezidento vyriausiąjį patarėją Dmytro Basovą, kuris buvo informuotas apie įtarimus, taip pat kitus darbuotojus, kurių vaidmenį nusikaltimuose tiria teisėsauga. Tarp jų – finansų ir biudžeto direktorius, teisės reikalų direktorius ir atskiro skyriaus „Centralizuota pirkimų organizacija“ vadovas.
„Jei vykstant NABU tyrimui bus nustatytas kitų darbuotojų dalyvavimas nusikalstamoje veikloje, laikinasis valdybos pirmininkas turi juos nušalinti ir padėti atlikti tyrimą šių asmenų atžvilgiu“, – akcentavo vyriausybės vadovė.
Lapkričio 10 d. NABU paskelbė apie specialią operaciją, kurios tikslas – atskleisti korupciją energetikos sektoriuje. Tyrėjų duomenimis, nusikalstamos organizacijos nariai sukūrė didelio masto schemą, siekdami daryti įtaką strateginėms valstybinėms įmonėms, įskaitant „Energoatom“.
Peskovas kreipėsi į Trumpą: „Švaistome laiką, pinigus“
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremlius tikisi atnaujinti ryšius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl karo Ukrainoje sprendimo.
Apie tai jis kalbėjo interviu CNN, rašo „Moscow Times“.
Jis teigia, kad Maskva yra pasirengusi užmegzti santykius su Vašingtonu „kuo greičiau, kai Amerika bus pasirengusi“.
„Mes nuoširdžiai tikimės, kad prezidentas D. Trumpas vis dar yra pasirengęs prisidėti prie politinio ir diplomatinio Ukrainos problemos sprendimo“, – sako D. Peskovas.
Jis taip pat pabrėžė būtinybę „gerinti dvišalius santykius, atverti naujas prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo galimybes“, pridurdamas, kad „šalims atsiveria labai šviesios perspektyvos“. Anot jo, dabartinė situacija veda prie to, kad „mes švaistome laiką, prarandame pinigus, prarandame pelną“.
Kenija: daugiau kaip 200 piliečių kovoja Rusijos pusėje Ukrainoje
Daugiau kaip 200 Kenijos piliečių, vyriausybės Nairobyje duomenimis, kovoja Rusijos pusėje Ukrainoje. Verbavimo tinklai ir toliau veikia tiek Kenijoje, tiek Rusijoje, pareiškė Užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
„Verbavimo priemonės Rusijoje, anot pranešimų, buvo išplėstos ir apima Afrikos piliečius, įskaitant keniečius“, – teigiama toliau.
Ukraina praėjusią savaitę pareiškė, kad daugiau kaip 1 tūkst. 400 piliečių iš trijų dešimčių Afrikos šalių kovoja Rusijos ginkluotųjų pajėgų pusėje. Užverbuotiesiems, ministerijos duomenimis, už vizą, kelionę ir pastogę žadama iki 18 tūkst. dolerių.
Kenijos ambasada Maskvoje pranešė, kad keli piliečiai buvo sužeisti. Per reidą rugsėjį Nairobyje buvo išlaisvinta daugiau kaip 20 keniečių, kurie buvo rengiami dalyvauti kare. Išgelbėtieji esą buvo klaidinami dėl darbo. Jie manė, kad yra verbuojami nekovinei veiklai, pavyzdžiui, dronų surinkimui ar dažymo darbams.
Žinia iš Rubio: JAV jau išnaudojo beveik visas galimybes dėl sankcijų Rusijai
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Vašingtonas praktiškai pasiekė ribą dėl naujų sankcijų Rusijai, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot jo, jau yra įvesti apribojimai didžiausioms naftos bendrovėms ir kiti žingsniai greičiausiai bus susiję su esamų sankcijų laikymosi užtikrinimu, o ne naujų įvedimu.
Apie tai jis kalbėjo komentuodamas žiniasklaidai po G7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Kanadoje.
Atsakydamas į žurnalisto klausimą apie sankcijų spaudimo Maskvai stiprinimą, Rubio sakė, kad „iš tiesų beveik nebeliko nieko, ką galėtume sankcionuoti“.
„Mes smogėme jų didžiausioms naftos bendrovėms – būtent to visi ir reikalavo“, – sako M. Rubio.
Atskirai valstybės sekretorius sustojo prie „šešėlinio laivyno“ problemos, jį Rusija naudoja siekdama apeiti naftos apribojimus. M. Rubio apibūdino kovą su juo kaip „mechanizmą, užtikrinantį sankcijų vykdymą“, o ne kaip priežastį naujoms sankcijoms.
M. Rubio pareiškė, kad Europos partneriai turėtų aktyviau dalyvauti šiame procese, nes didžioji dalis laivų plaukia arčiau jų teritorijų.
Į klausimą, ar Rusija tikrai siekia taikos, M. Rubio atsakė, kad tai galima vertinti tik pagal veiksmus. Jo nuomone, Maskva „aiškiai pareiškė, ko nori – ji nori likusios Donecko srities dalie, o tokie reikalavimai yra nepriimtini Ukrainos pusei“.
M. Rubio taip pat pakomentavo intensyvius raketų smūgius Ukrainos teritorijoje, kurie, jo teigimu, yra skirti sunaikinti energetikos tinklą ir demoralizuoti gyventojus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kremliaus ultimatumas Ukrainai: „Anksčiau ar vėliau teks tai padaryti“
Ukraina „anksčiau ar vėliau“ bus priversta derėtis su Rusija, o Kyjivo pozicija derybose kasdien silpnės. Tai pareiškė Rusijos vadovo Vladimiro Putino spaudos sekretorius, praneša „Reuters“.
Maskva kaltina Ukrainos pareigūnus atsisakymu dalyvauti taikos derybose. Tuo tarpu Kyjivas teigia, jog Rusijos sąlygos dėl karo nutraukimo yra nepriimtinos ir prilygsta reikalavimui kapituliuoti.
Savo ruožtu Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija lieka atvira politiniam ir diplomatiniam sprendimui ir esą siekia taikos.
Tačiau jis pabrėžė, kad jei tokios galimybės neatsiras, Rusija tęs karo veiksmus, siekdama „apsaugoti savo saugumą ateities kartų labui“.
„Ukrainos pusė turi žinoti, kad anksčiau ar vėliau ji turės derėtis, tačiau iš daug blogesnės pozicijos. Kyjivo režimo pozicija kasdien blogės“, – įspėjo V. Putino spaudos sekretorius.