Pokyčiai Ukrainoje: vyriausybė atnaujino sienos kirtimo tvarką
Antradienį Ukrainos vyriausybė atnaujino valstybės sienos kirtimo tvarką, praneša šalies premjerė Yulia Svyrydenko.
„Vyrai nuo 18 iki 22 metų galės be kliūčių kirsti sieną karo padėties metu. Tai taikoma visiems atitinkamo amžiaus piliečiams“, – praneša ji.
Šis sprendimas taip pat taikomas piliečiams, kurie dėl įvairių priežasčių atsidūrė užsienyje.
„Norime, kad ukrainiečiai kuo labiau išlaikytų ryšius su Ukraina. Pakeitimai įsigalios kitą dieną po oficialaus nutarimo paskelbimo“, – priduria premjerė.
Rusams apšaudžius anglies kasyklą Donecke žuvo vienas šachtininkas, dar trys sužeisti
Rusijos pajėgoms apšaudžius anglies kasyklą, Ukrainos Donecko srityje žuvo vienas šachtininkas ir dar trys buvo sužeisti. Tai tinkle „Telegram“ pranešė energetikos bendrovė DTEK.
„Dar viena teroro ataka prieš Ukrainos energijos sistemą. Priešas nužudė mūsų kolegą. Dar trys buvo sužeisti“, – teigiama pranešime.
Per ataką apgadinti įrenginiai, nutrūko elektros tiekimas. Po žemė buvo 148 šachtininkai. Laisvųjų profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Mykhailo Wolynetsas sakė, kad jie jau iškelti į paviršių.
Kasykla yra už maždaug 15 km nuo fronto. Nepaisant rusų atakų rizikos, Ukraina mėgina ir toliau pramonės įmones bei kasyklas išlaikyti veikiančias.
Belgija perduos Ukrainai F-16
Belgija kitą mėnesį perduos Ukrainai F-16 naikintuvus, pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Maksimas Prevo, rašo UNIAN. Jis nepatikslino, kiek naikintuvų planuojama perduoti.
Ukraina pasmerkė Woody Alleną už vaizdo ryšiu pasakytą kalbą Maskvos kino festivalyje
Ukraina pirmadienį pasmerkė JAV kino kūrėją Woody Alleną dėl jo pasirodymo vyriausybės remiamame Maskvos kino festivalyje ir apkaltino jį Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą „balinimu“.
W. Allenas diena anksčiau vaizdo ryšiu kreipėsi į Maskvos tarptautinę kino savaitę, buvo pagerbtas per sesiją pavadinimu „Pasaulio kino legendos“, ir sakė, kad, progai pasitaikius, svarstytų galimybę filmuoti filmą Rusijoje.
Renginį finansavo Maskvos savivaldybė ir daugybė Rusijos valstybės remiamų pramogų bei žiniasklaidos įmonių.
„Griežtai smerkiame Woody Alleno sprendimą palaiminti kruvinąjį Maskvos festivalį savo kalba“, – feisbuke pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
„Kultūra niekada neturi būti naudojama nusikaltimams pateisinti ar kaip propagandos įrankis“, – pridūrė ministerija ir pridėjo nuotrauką, kurioje pavaizduoti firminiai W. Alleno juodi akinių rėmeliai virš rusų bombos apgadinto daugiabučio.
Dauguma Vakarų kultūros veikėjų atšaukė pasirodymus Rusijoje nuo tada, kai 2022 metais Kremlius pasiuntė karius į Ukrainą.
Sekmadienį W. Allenas pasirodė programoje „Pasaulio kino legendos“, kurios pokalbį sausakimšoje salėje moderavo rusų režisierius Fiodoras Bondarčiukas, garsus kino kūrėjas ir ilgametis Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininkas bei agitatorius.
„Man visada patiko rusiškas kinas“, – išplatintuose vaizdo įrašuose teigė W. Allenas.
W. Allenas labiausiai žinomas dėl romantinių komedijų „Anė Hol“ (1977), „Manhatanas“ (1979), „Viki Kristina Barselona (2008) ir Džesmina (2013) ir dėl savo intelektualaus bei subtilaus stiliaus pasaulyje laikomas kino genijumi.
Tačiau vėlesniais metais jo darbai nebebuvo taip gerai kritikų vertinami. Naujus filmus dažnai užgoždavo kilę skandalai.
W. Allenas beveik niekada nedirba Jungtinėse Valstijose, kur didžioji dalis Holivudo jo vengia po kaltinimų, kad jis tvirkino Dylan Farrow, kurią režisierius įsidukrino, kai gyveno su aktore Mia Farrow.
Jis ilgai neigė kaltinimus, teigdamas, kad juos išgalvojo ir įdukrai įteigė M. Farrow.
Ukraina pripažino, kad Rusijos kariuomenė įžengė į Dnipropetrovsko sritį
Ukraina antradienį pirmą kartą pripažino, kad Rusijos kariuomenė įžengė į Dnipropetrovsko sritį – centrinę administracinę teritoriją, kurioje anksčiau nevyko intensyvių kovų.
„Taip, jie įžengė ir kova tęsiasi“, – ukrainiečių televizijai sakė tame rajone kovojančių pajėgų atstovas Viktoras Trehubovas, nors kariuomenė atmetė Maskvos teiginius, kad ji visiškai užėmė Zaporizkės ir Novoheorhivkos kaimus.
„The Guardian“: Ukraina tapo viena iš labiausiai minų užterštų šalių pasaulyje
Po Rusijos bombardavimų likę nesprogę sprogmenys ne tik teršia kraštovaizdį, bet ir žudo šimtus civilių, verčia ukrainiečius bijoti parkų, miškų, skelbia „The Guardian“.
Ekspertų vertinimu, apie ketvirtadalis Ukrainos teritorijos yra užteršta minomis ir sprogmenimis.
„Prieš keletą dienų virš mūsų buvo 40 „Shahed“ dronų. Dabar jie gali mesti minas, todėl net jei nieko nesprogsta iš karto, visada yra tikimybė, kad kažkas sprogs vėliau“, – sako 21-erių Šostkos gyventoja ir sprogmenų specialistė Elizaveta Kiseleva.
Jos teigimu, net vietiniams gyventojams gerai žinomi keliai jau nėra saugūs.
„Prieš dvi savaites šeima žuvo kelyje, kuriuo važinėjo daugelį metų. Tai nebuvo paslėptas kelias. Ši mina ten buvo neseniai palikta, tikriausiai dronu“, – sako ji.
Vietos aktyvistai patvirtina – minų incidentų skaičius yra toks didelis, kad kai kurie gyventojai net nustojo apie juos pranešti kariškiams.
Zelenskis: derybos dėl saugumo garantijų turi būti paspartintos
Volodymyras Zelenskis teigia, kad derybų dėl Ukrainos saugumo garantijų tempas turi būti paspartintas.
Ukrainos prezidentas teigia šįryt susitikęs su kariuomenės vadovais aptarti padėties fronto linijoje ir prie šalies sienos su Rusija.
Jis teigė gavęs ataskaitą apie darbą, atliekamą „norinčiųjų koalicijoje“ – valstybių grupėje, įsipareigojusioje ginti taikos susitarimą Ukrainoje, rašo „Sky News“.
„Atitinkami susitikimai ir darbiniai kontaktai bus tęsiami visą savaitę“, – sakė jis.
Ir pridūrė: „Buvo pažymėta, kad reikia spartinti darbo tempą.“
Pekinas nustebino žinute Zelenskiui: nuskambėjo sveikinimai Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį socialinės žiniasklaidos platformoje „X“ pasidalijo žinute, kurią, jo teigimu, jam atsiuntė Kinijos lyderis Xi Jinpingas, rašo „Bloomberg“.
Rusija kartu su kaimyne surengė bendras karines pratybas
Rusija kartu su Mongolija surengė bendras karines pratybas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Ulan Batoras, palaikantis glaudžius ryšius tiek su Maskva, tiek su Pekinu, karo Ukrainoje atžvilgiu išlaiko neutralią poziciją.
Merzas ir Carney‘is grasina Rusijai naujomis sankcijomis
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney‘is paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pradėti besąlygiškas derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Dabar Maskvos eilė“, – antradienį Berlyne po susitikimo su M. Carney‘iu sakė F. Merzas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
„Jei Rusijos prezidentas rimtai nori nutraukti žudymą, jis priims pasiūlymą (susitikti su V. Zelenskiu). Jei Rusija to nepadarys, tuomet reikės dar didesnio spaudimo, – kalbėjo kancleris. – Tokiam atvejui mes Europoje Sąjungoje svarstome tolesnes sankcijas“.
M. Carney‘is sakė su F. Merzu kalbėjęs apie tai, kokias papildomas sankcijas būtų galima įvesti Rusijai, jei to reikės. V. Putinas turi sėsti prie derybų stalo, kad užbaigtų beprasmį žudymą, už kurį yra atsakingas, kalbėjo Kanados premjeras. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad ir Kanda įvedė sankcijas Rusijos įmonėms, ir paskelbė apie tolesnę karinę paramą Ukrainai.
WSJ: Atėjo laikas Trumpui panaudoti savo veiksmingiausią strategiją prieš Putiną
Tvirta taika Ukrainoje galėtų tapti vienu svarbiausių JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiekimų. Tačiau tam jam teks pasitelkti strategiją, kurią jis jau sėkmingai taikė kitose šalyse, rašo „The Wall Street Journal“.
Rusijos oro erdvę sudrebino Ukrainos dronai: oro uostai turėjo apriboti veiklą
Keli Rusijos oro uostai naktį turėjo apriboti veiklą dėl į jų oro erdvę įskridusių Ukrainos kovinių bepiločių orlaivių. Be kita ko, paveiktas Sankt Peterburge esantis Pulkovo oro uostas, pranešė federalinė aviacijos agentūra „Rosaviacija“.
Kyjive demaskuota Rusijos šnipė: rinko duomenis teroristiniams išpuoliams
Ukrainos saugumo tarnybos (SSU) kibernetinio saugumo specialistai Kyjive demaskavo Rusijos agentę, kuri padėdavo okupantams rengti naujus smūgius sostinei bei teroristinius išpuolius.
Paaiškėjo, kad nusikaltėlė buvo 36-erių metų laisvai samdoma darbuotoja, kurią Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) nuotoliniu būdu užverbavo per pažįstamą, gyvenančią laikinai okupuotame Kryme.
Nustatyta, kad moteris rinko informaciją, ypač apie Ukrainos gynybos pajėgų administracinių pastatų Kiyjive apsaugos sistemą. Ji buvo sučiupta, kai žvalgė Ukrainos nacionalinės gvardijos vyriausiosios valdybos prieigas.
Įtariamoji turėjo parengti ir perduoti savo vadovui iš FSB planą, kuriame būtų nurodytos gynybos objekto perimetre esančių kontrolės punktų ir tarnybinių automobilių stovėjimo aikštelių vietos.
Panašią informaciją priešo agentė rinko ir apie teritorinių karinių komisariatų bei socialinės paramos centrų buvimo vietas įvairiuose sostinės rajonuose.
Kyjivas smūgiuoja į Rusijai skaudžią vietą: degančios gamyklos ir milijardiniai nuostoliai
Ukrainos smūgiai prieš 10 Rusijos naftos perdirbimo gamyklų sutrikdė mažiausiai 17 proc. šalies perdirbimo pajėgumų, o tai prilygsta 1,1 mln. barelių per dieną, rugpjūčio 25 d. pranešė „Reuters“, remdamasis savo skaičiavimais.
Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją, Kyjivas surengė dešimtis atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas, naftos saugyklas ir karo pramonės objektus, siekdamas sutrikdyti Maskvos karo pastangas.
Žiemą surengtos dronų atakos privertė mažiausiai keturias Rusijos naftos perdirbimo gamyklas laikinai sustabdyti veiklą.
Šie smūgiai sumažino Rusijos gebėjimą perdirbti ir eksportuoti naftą, sukeldami benzino trūkumą kai kuriuose šalies regionuose bei okupuotame Krymo pusiasalyje.
Kyjivas pastaruoju metu sustiprino atakas, ypač po JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Aliaskoje rugpjūčio 15 d. ir susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Vašingtone rugpjūčio 18 d.
Neseniai Ukrainos dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą Samaros srityje ir dujų terminalą Leningrado srityje.
Pastarosiomis savaitėmis taip pat buvo apgadinta „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla Volgogrado srityje ir „Rosneft“ gamykla Riazanėje.
Po dar vieno dronų smūgio rugpjūčio 21 d. didžiulis gaisras kilo Novosachinsko naftos perdirbimo gamykloje Rostovo srityje. Gaisrą gesinti prireikė penkių dienų.
Ukrainos kariuomenės skaičiavimais, šie tolimieji smūgiai Rusijai jau kainavo apie 63,6 mlrd. eurų, arba 4,11 proc. prognozuojamo 2025 m. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Orbanas kaip reikiant įsiuto: grasina Zelenskiui pasekmėmis
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžiai apie naftotiekį „Družba“ „turės ilgalaikių pasekmių“, rašo „Evropeiskaja pravda“.
Jermakas: Norvegija teikia didelę paramą grąžinant Ukrainos vaikus
Norvegija, kaip svarbi Tarptautinės koalicijos dėl Ukrainos vaikų grąžinimo narė, teikia didelę paramą Ukrainai dedant atitinkamas pastangas.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, kurio įrašas buvo paskelbtas po to, kai Vaiko teisių apsaugos centre buvo surengtas informacinis susirinkimas su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre.
A. Jermakas pareiškė, kad jis kartu su ombudsmenu Dmytro Lubinecu ir jų komanda didžiausią dėmesį skyrė pagrindiniam klausimui – Rusijos pagrobtų vaikų grąžinimui. „Norvegija yra svarbi Tarptautinės koalicijos dėl Ukrainos vaikų grąžinimo narė ir teikia didelę paramą paieškos ir repatrijavimo procese“, – sakė jis.
Prezidento kanceliarijos vadovas pabrėžė, kad rusai sistemingai trukdo šioms pastangoms, slepia informaciją ir bando griauti gyvenimus. Pasak jo, tai yra nusikaltimas prieš Ukrainos tautą.
Pažymima, kad Norvegijos premjeras kalbėjosi su jaunais žmonėmis, kurie jau grįžo namo dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvos „Bring Kids Back UA“. „Tai stipriausias mūsų bendrų pastangų veiksmingumo įrodymas. Esame dėkingi už nuolatinę Norvegijos paramą. Toliau dirbame siekdami užtikrinti, kad kiekvienas vaikas grįžtų namo“, – tvirtino A. Jermakas.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, V. Zelenskis per susitikimą su J. G. Støre aptarė Ukrainos gynybos poreikius, paramą sankcijoms ir bendradarbiavimą su partneriais saugumo garantijų klausimu.
Kryme nugriaudėjo sprogimai: apgadinta geležinkelio infrastruktūra
Kryme rugpjūčio 26-osios rytą, griaudėjo sprogimai. Džankojuje pataikyta į geležinkelio infrastruktūrą, taip pat užfiksuotas smūgis geležinkelio stočiai Urožainėje, rašo „Ukrinform“.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 47 iš 59 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 47 iš 59 Rusijos bepiločių orlaivių. Kaip praneša „Ukrinform“, atitinkamais duomenimis tinkle „Telegram“ pasidalino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Teigiama, kad nuo pirmadienio, rugpjūčio 25 d., 19 val. rusai iš Kursko, Šatalovo, Briansko ir Primorsko Achtarsko krypčių atakavo Ukrainą pasitelkdami 59 „Shahed“ tipo smogiamuosius ir įvairių tipų imitacinius bepiločius orlaivius. Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos daliniai, bepiločiai orlaiviai ir mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki antradienio, rugpjūčio 26 d., 9 val. oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje ir rytuose numušė/nuslopino 47 „Shahed“ tipo ir įvairių tipų imitacinius bepiločius orlaivius. Devyniose vietose užfiksuoti dvylikos bepiločių orlaivių smūgiai.
Derybų užkulisiuose sprendėsi daugiau nei taika: štai ką JAV pasiūlė Rusijai, kad priverstų ją nutraukti karą
Per šį mėnesį vykusias derybas, skirtas taikai Ukrainoje pasiekti, JAV ir Rusijos pareigūnai aptarė kelis energetikos susitarimus. Tokiu būdu buvo siekiama paskatinti Maskvą nutraukti karą Ukrainoje, o Vašingtoną – sušvelninti sankcijas, praneša „Reuters“.
Agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais, praneša, kad pareigūnai svarstė galimybę „Exxon Mobil“ sugrąžinti į Rusijos naftos ir dujų projektą „Sakhalin-1“.
Taip pat buvo diskutuojama dėl galimybės Rusijai įsigyti amerikietiškos įrangos SGD gamybos projektams, pavyzdžiui, „Arctic LNG 2“, kuriam taikomos Vakarų sankcijos.
Derybos vyko per JAV ambasadoriaus Steve‘o Witkoffo vizitą Maskvoje rugpjūčio pradžioje, kai jis susitiko su Vladimiru Putinu ir jo investicijų pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu.
Klausimas taip pat buvo aptartas Baltuosiuose rūmuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Šie sandoriai buvo trumpai paliesti ir rugpjūčio 15 d. viršūnių susitikime Aliaskoje.
„Baltieji rūmai iš tiesų norėjo po viršūnių susitikimo Aliaskoje paskelbti apie didelį investicinį sandorį. Taip Trumpas jaučiasi pasiekęs rezultatą“, – sakė vienas šaltinių.
„Trumpo nacionalinio saugumo komanda toliau derasi su Rusijos ir Ukrainos pareigūnais, siekdama surengti dvišalį susitikimą, kuris galėtų užbaigti karą“, – pranešė Baltųjų rūmų atstovas, komentuodamas šiuos sandorius.
Rusija traukiasi iš Europos konvencijos prieš kankinimą
Rusijos vyriausybė paragino prezidentą Vladimirą Putiną atsisakyti toliau dalyvauti Europos konvencijoje prieš kankinimą, sakoma pirmadienį vienoje oficialioje interneto svetainėje paskelbtoje rezoliucijoje.
Apie tai pranešė naujienų agentūra „Meduza“.
Rezoliucijoje, kurią pasirašė Ministras Pirmininkas Michailas Mišustinas, Rusija raginama pasitraukti iš konvencijos ir jos papildomų protokolų.
1987 m. Europos Tarybos valstybės narės priėmė Europos konvenciją dėl kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo prevencijos. Rusija ją ratifikavo 1998 m., praėjus dvejiems metams po to, kai įstojo į Europos Tarybą.
2022 m. Ukrainoje pradėjusi plataus masto invaziją, Rusija pradėjo trauktis iš įvairių tarptautinių organizacijų, konvencijų ir programų. Rusija ne tik pasitraukė iš Europos Tarybos, bet ir nustojo būti Europos žmogaus teisių konvencijos šalimi ir pradėjo atsisakyti vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus.
Praėjusią parą per Rusijos smūgius Donecko srityje žuvo civilis, dar šeši buvo sužeisti
Rugpjūčio 25 d. Rusijos pajėgos Ukrainos Donecko srityje pražudė vieną civilį, o dar šešis sužeidė, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė šio regiono valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Pasak jo, vienas žmogus žuvo Jampilio mieste, o dar šeši patyrė sužalojimų visame regione.
Skaičiuojama, kad dėl Rusijos agresijos Donecko srityje iš viso žuvo 3 434 žmonės, o dar 7 886 buvo sužeisti. Į šiuos skaičius neįtraukti duomenys iš Mariupolio ir Volnovachos.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 890 karių
Nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 077 830 karių, įskaitant dar 890 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos pajėgos neteko 11 134 tankų (+4), 23 178 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 31 979 artilerijos sistemų (+33), 1 472 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 211 oro gynybos sistemų, 422 lėktuvų, 340 sraigtasparnių, 53 442 bepiločių orlaivių (+95), 3 598 kruizinių raketų, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 59 769 automobilių (+97) ir 3 950 specialiosios technikos vienetų (+2).
Trumpas: „Nenoriu užsidirbti iš Ukrainos, noriu, kad baigtųsi karas“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas akcentuoja, kad saugumo garantijos Ukrainai karo veiksmų nutraukimo atveju pirmiausia bus Europos atsakomybė, tačiau tam tikru mastu dalyvaus ir Jungtinės Valstijos. Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, JAV vadovas tai pareiškė žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.
Putinas meistriškai vedžioja Baltuosius rūmus už nosies: taikos pažadai slepia Kremliaus tikslus
JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as interviu yra išvardijęs kelias „nuolaidas“, kurios, jo teigimu, liudija apie rimtus Kremliaus ketinimus nutraukti karą Ukrainoje. Tačiau šios „nuolaidos“, kaip jas supranta J. Vance‘as, labiau primena miražą, skirtą suklaidinti Baltuosius rūmus, o ne tikrą kompromisą, rašo „The Telegraph“.
Pasak JAV viceprezidento, Vladimiras Putinas tikina nebeturįs maksimalistinių planų nuversti Ukrainos vyriausybę ir pakeisti ją Maskvai palankesne administracija.
Sybiha po derybų su JAV atskleidė Ukrainos poziciją: „Esame pasirengę tolesniems žingsniams“
Rugpjūčio 25 d. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio surengė derybas su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha bei Europos diplomatais. Apie tai pranešė JAV Valstybės departamentas, rašo „Unian“.
A. Sybiha pakomentavo pokalbį savo paskyroje „X“.
„Dalyvavau svarbiame JAV surengtame susitikime, skirtame taikos ir saugumo garantijų Ukrainai klausimams. Esu dėkingas valstybės sekretoriui Rubio už jo pastangas ir prezidentui Trumpui už jo taikdarišką lyderystę“, – rašė jis.
Kaip toliau klostysis karas Ukrainoje? Įvardijo 4 scenarijus
„Bild“ vyriausiasis redaktorius Paulas Ronzheimeris mano, kad Donaldas Trumpas vargu ar galės užbaigti karą Ukrainoje, nes Vladimiras Putinas iki šiol nėra sutikęs su nė viena JAV prezidento iniciatyva. Po dviejų viršūnių susitikimų dėl Ukrainos, vykusių Aliaskoje ir Vašingtone, ėmė ryškėti keturi galimi įvykių scenarijai.
Jo nuomone, pirmasis scenarijus yra tas, kad karas tęsis, nes tokią prielaidą daro ir patys ukrainiečiai. P. Ronzheimeris pabrėžia, kad šis scenarijus šiuo metu atrodo labiausiai tikėtinas: „Apie tai kalba tiek Ukrainos, tiek Europos vyriausybių pareigūnai.“
Antrasis scenarijus – JAV prezidentas D. Trumpas siekia taikos Ukrainoje. Tačiau vyriausiasis redaktorius šį variantą įvertino kaip labai mažai tikėtiną, nes Rusijos prezidentas V. Putinas iki šiol nesutiko su nė viena D. Trumpo iniciatyva. Rusija reikalauja, kad visas Donbasas atitektų jai.
„Dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybinių įtvirtinimų Rusijos pergalė Donbase įmanoma tik po 3–4 metų kovų su didžiausiais nuostoliais“, – teigia žurnalistas ir priduria, kad tik tuo atveju, jei D. Trumpas sugebėtų susitarti dėl kompromiso, pavyzdžiui, dėl dabartinės fronto linijos įšaldymo, taika taptų reali.
Pagal trečiąjį scenarijų D. Trumpas užgrius V. Putiną sankcijomis. „Bild“ žurnalistas svarsto, kad antrinės sankcijos iš tiesų galėtų smogti Kremliui, tačiau jos turėtų rimtų ekonominių pasekmių ir JAV.
Būtent todėl Baltieji rūmai kol kas nesiryžo jų įvesti. Vis dėlto P. Ronzheimerio šaltinis iš D. Trumpo aplinkos sakė, kad „sankcijos vis dar įmanomos, jei Putinas atsisakys derybų“.
Tačiau daugelis Europos analitikų netiki, kad D. Trumpas ketina imtis griežtų sankcijų, nes jis pernelyg dažnai jas žadėjo, bet realių veiksmų nesiėmė.
Vienas Europos diplomatas, pageidavęs likti anonimu, žurnalistui sakė: „Jei Trumpas būtų rimtai ketinęs įvesti sankcijas, jis turėjo tai padaryti ne vėliau kaip po Putino atsisakymo susitikti su Zelenskiu.“
Pagal ketvirtąjį scenarijų JAV suteikia Ukrainai naujų ginklų. Amerikiečiai galėtų tiekti Ukrainai modernią ginkluotę, jei Rusija ir toliau nesutiktų daryti nuolaidų – pavyzdžiui, tolimojo veikimo raketas, kurių finansavimą prisiimtų kitos NATO narės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
kacapės mėgsta šūdiną analinį
Zelenskis kreipėsi į sąjungininkus dėl saugumo garantijų: paragino dirbti greičiau
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas ir jo sąjungininkai turėtų spartinti darbą dėl saugumo garantijų Ukrainai nustatymo, rašo „Sky news“.
„Turime maksimaliai intensyvinti savo darbą ir užtikrinti aiškumą ir skaidrumą visais su saugumo garantijomis susijusiais klausimais“, – sakė jis po susitikimo Kyjive su Didžiosios Britanijos gynybos štabo vadu Tony Radakinu.
Šį mėnesį Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas surengė derybas Aliaskoje, tačiau nesusitarė dėl karo Ukrainoje pabaigos. Abu lyderiai kalbėjo spaudos konferencijoje, bet nė vienas iš jų neminėjo paliaubų.
Putinas apibūdino derybas kaip „išsamias ir konstruktyvias“ ir sakė, kad Rusija „rimtai suinteresuota užbaigti“ karą.
Po susitikimo Vašingtone tarp V. Zelenskio ir Europos lyderių D. Trumpas sakė, kad paskambino V. Putinui, kad aptartų galimą V. Zelenskio ir V. Putino susitikimą.
Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas V. Zelenskiui sakė, kad JAV padės užtikrinti Ukrainos saugumą bet kokiame susitarime dėl karo pabaigos, tačiau nepatikslino, kokie tai bus susitarimai.
JAV prezidentas nesiūlė siųsti į Ukrainą kareivių. Tačiau paklaustas, ar JAV saugumo garantijos Ukrainai galėtų apimti ir amerikiečių kariuomenės buvimą šalyje, D. Trumpas atsakė, kad Europa yra „pirmoji gynybos linija“, bet „mes taip pat dalyvausime“.