Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau seniai tvirtina, kad JAV ir Europa privalo įsipareigoti sulaikyti Rusijos agresiją ateityje. Šių įsipareigojimų forma gali turėti įtakos Europos saugumo architektūrai ateinančiais dešimtmečiais, skelbia leidinys.
Ukrainą skaudina 1994 m. Budapešto memorandumo nesėkmė, pagal kurį Rusija, JAV ir Jungtinė Karalystė suteikė saugumo garantijas – įsipareigojo gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir susilaikyti nuo karinės jėgos panaudojimo – mainais už tai, kad Kyjivas atsisakys branduolinių ginklų, paveldėtų iš žlugusios Sovietų Sąjungos.
Tačiau Rusija šiuos įsipareigojimus pažeidė.
V. Zelenskis norėtų, kad Ukraina galiausiai taptų NATO nare ir kad jai būtų suteiktos saugumo garantijos pagal penktąjį straipsnį. Tačiau tam priešinasi Rusija – V. Putinas nenori, kad Ukraina taptų NATO nare.
Nors Baltųjų rūmų pareigūnai teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra atviras „5 straipsnio tipo“ susitarimui, Kremlius nepatvirtino, kad taip iš tikrųjų yra. D. Trumpas pareiškė, kad tikisi, jog Europos šalys prisiims didžiąją dalį atsakomybės už Ukrainos saugumo užtikrinimą, o JAV „padės joms“.
Ką sako NATO penktasis straipsnis?
NATO penktasis straipsnis sako, kad ginkluotas puolimas prieš vieną Aljanso narę „bus laikomas puolimu prieš visas aljanso nares“.
Penktasis straipsnis nustato, kad NATO narės padės puolamai Aljanso narei, veikdamos atskirai arba kartu su kitomis narėmis, jei jos sutiks, kad situacija tai pateisina. Kiekviena šalis imsis veiksmų, „kuriuos laiko būtinais“. Šis įsipareigojimas skirtas atgrasyti agresorius.
Penktasis straipsnis dar nebuvo taikytas reaguojant į valstybės karinį puolimą ir iki šiol buvo panaudotas tik vieną kartą – po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių JAV. NATO narių atsakas apėmė lėktuvų siuntimą patruliuoti JAV oro erdvėje ir laivų dislokavimą.
Ukraina jau seniai nori tapti Aljanso nare. Dabartinė NATO pozicija yra tokia, kad ji remia Ukrainą jos „negrįžtamame kelyje“ į narystę. NATO teigia, kad pakvies Ukrainą įstoti „kai sąjungininkai susitars ir bus įvykdytos sąlygos“ – ši formuluotė nenurodo jokio termino ir neaiškiai apibrėžia kriterijus, kuriuos Ukraina turi įvykdyti.
Norėdama įstoti į NATO, šalis turi būti vienbalsiai priimta esamų narių. Vengrija ir Slovakija šiuo metu prieštarauja Ukrainos priėmimui. Vokietija sako, kad karas turi būti pasibaigęs, o D. Trumpas Ukrainos įstojimą į NATO šiuo metu yra pavadinęs neįmanomu.
Ką galėtų reikšti 5 straipsnio tipo apsauga Ukrainai?
2025 m. pradžioje Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pasiūlė Ukrainai NATO saugumą be faktinės narystės. Ši idėja vėl iškilo, kai JAV ir Europos sąjungininkai pradėjo diskutuoti apie galimas saugumo garantijas.
G. Meloni planas pripažįsta, kad Ukrainos narystė NATO dabar yra neįmanoma, tačiau siūlo kolektyvinės pagalbos mechanizmą kaip antrą geriausią variantą, sako „Bloomberg“ šaltiniai.
Pagal šį pasiūlymą, šalys, kurios jau yra sudariusios dvišalius susitarimus su Ukraina, greitai susitartų dėl atsako į kitą Rusijos puolimą. Jos per 24 valandas nuspręstų, ar teikti pagalbą Ukrainai. Pagalba galėtų apimti greitą ir ilgalaikę gynybos paramą, Ukrainos kariuomenės stiprinimą, ekonominę pagalbą ir sankcijų Rusijai įvedimą.
Kokią apsaugą Ukrainai galėtų suteikti narystė ES?
ES turi savo savitarpio gynybos sąlygą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalyje. Jei viena iš valstybių narių tampa ginkluotos agresijos auka, kitos ES šalys „privalo jai padėti ir teikti pagalbą visomis savo turimomis priemonėmis“.
Tai stipresnė formuluotė nei 5 straipsnyje, kuris įpareigoja NATO nares imtis veiksmų, kuriuos jos laiko būtinais.
Kaip ir NATO kolektyvinės gynybos susitarime, ES valstybių teikiama pagalba nebūtinai turi būti susijusi su ginkluotosios jėgos panaudojimu. Yra išlyga, leidžianti tokioms šalims kaip Austrija ir Airija reaguoti taip, kad nebūtų pažeista jų neutraliteto politika.
ES savitarpio gynybos nuostata taip pat buvo panaudota tik vieną kartą – po 2015 m. teroro aktų Paryžiuje.
Kadangi Ukrainos narystės NATO perspektyvos atrodo vis tolimesnės, ES narystė tapo pagrindine ilgalaike šalies saugumo garantija. Tačiau integracija į ES yra sudėtingas, daug metų trunkantis procesas, ir nors Ukrainai suteiktas „kandidatės statusas“, jos narystės procesas sustabdytas dėl Vengrijos.
Ar yra kitų gynybos susitarimų?
Kita galimybė būtų Ukrainos pasitikėjimas dvišaliais savitarpio gynybos susitarimais. Labiausiai reikšminga atgrasymo priemonė būtų susitarimas su JAV, atsižvelgiant į jos karinę ir finansinę įtaką, tačiau tai mažai tikėtina, kol prezidentu yra D. Trumpas.
Japonija tokį susitarimą su JAV pasirašė 1951 m. Jis suteikia JAV teisę dislokuoti karines pajėgas Japonijoje mainais už pažadą ginti šalį, jei ji bus užpulta.
Ši sutartis sukėlė D. Trumpo pyktį jo pirmosios prezidento kadencijos metu. 2019 m. jis pasmerkė sutartį kaip vienpusę, nes ji žada JAV pagalbą, jei Japonija kada nors bus užpulta, bet neįpareigoja Japonijos kariuomenės ginti Amerikos.
Ar Ukrainos sąjungininkai pasirengę siųsti karius?
Anksčiau šiais metais Prancūzija ir Jungtinė Karalystė ėmėsi iniciatyvos suformuoti vadinamąją norinčiųjų koaliciją, kurią dabar sudaro apie 30 šalių. Jos parengė planus – ir juos pateikė JAV – dėl daugianacionalinių „saugumo pajėgų“, kurios, pasibaigus dabartiniams karo veiksmams Ukrainoje, atliktų taikos palaikymo funkcijas, padėtų atstatyti šalį ir palengvintų normalios ekonominės veiklos atnaujinimą.
Pasak su šiuo klausimu susipažinusių šaltinių, tokias pajėgas būtų pasirengusios skirti apie dešimt šalių. D. Trumpas atmetė galimybę siųsti JAV sausumos pajėgas, bet kaip galimybę paminėjo oro paramą.
Ukrainos sąjungininkai vis dažniau nurodo, kad pagrindinė šalies apsauga yra jos pačios ginkluotosios pajėgos. NATO ir ES stengėsi stiprinti Ukrainos kariuomenę rengiant mokymus ir tiekiant ginklus, ir pažadėjo tai daryti toliau.
Ar Rusija sutiks su saugumo garantijomis Ukrainai?
Nors JAV pareigūnai po rugpjūčio 15 d. Aliaskos viršūnių susitikimo tarp D. Trumpo ir V. Putino teigė, kad Rusijos lyderis yra atviras „5 straipsnio tipo“ saugumo garantijoms Ukrainai, Kremlius viešai nepatvirtino, kad V. Putinas priėmė tokį įsipareigojimą.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija turėtų turėti balsą sprendžiant Ukrainos saugumo klausimus ir kad į juos galėtų būti įtraukta ir Kinija.
Dar nėra aišku, kas padengs su garantijomis susijusias išlaidas, o kai kurios šalys gali būti nelinkusios skirti lėšų.
Kita didelė kliūtis – nėra paliaubų. Nors D. Trumpas į susitikimą su V. Putinu Aliaskoje vyko siekdamas susitarimo dėl paliaubų, jis grįžo su nuomone, kad derybos turėtų vykti apeinant paliaubas ir pereiti tiesiai prie taikos susitarimo.
Kol tęsiasi kovos, fronto linija yra nestabili, todėl karo planuotojams sunku numatyti, kur, pavyzdžiui, jie galėtų dislokuoti taikos palaikymo pajėgas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
