• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva privalo sparčiai ruoštis priimti daugiau NATO karių, taip teigia prezidentas Gitanas Nausėda. O jų ties rytinėmis sienomis, taigi, ir mūsų šalyje, gali padaugėti du-tris kartus. Prieš pat NATO viršūnių susitikimą į Valstybės gynimo tarybą susirinkę Lietuvos vadovai tikina siekiantys, kad Aljansas peržiūrėtų Baltijos šalių gynybos strategiją.

Lietuva privalo sparčiai ruoštis priimti daugiau NATO karių, taip teigia prezidentas Gitanas Nausėda. O jų ties rytinėmis sienomis, taigi, ir mūsų šalyje, gali padaugėti du-tris kartus. Prieš pat NATO viršūnių susitikimą į Valstybės gynimo tarybą susirinkę Lietuvos vadovai tikina siekiantys, kad Aljansas peržiūrėtų Baltijos šalių gynybos strategiją.

REKLAMA

Su partijų lyderiais susitikęs prezidentas kartoja, kad Lietuva turi pasirengti ir visuotinei totalinei gynybai. Konservatoriai norėtų, kad į kariuomenę būtų šaukiamos būtų ir merginos. Tiesa, tam žalią šviesą dega ne visos politinės jėgos.

Dabar mūsų padangėje patruliuojantys NATO sąjungininkų naikintuvai vykdo oro policijos misiją. Tačiau Lietuva su Latvija bei Estija siekia, kad ji taptų oro gynybos misija. Tai reiškia, kad, reikalui esant, pajėgos galėtų ne tik nuvyti Rusijos lėktuvus nuo NATO oro erdvės, bet ir kautis. O ir pačių pajėgų mūsų regione turėtų atsirasti gerokai daugiau. Dabar Lietuvoje dislokuoti 3,5 tūkst. NATO sąjungininkų ir daugybė vienetų technikos.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes tikrai turėsime sprendinius, kurie galbūt padvigubins, galbūt patrigubins NATO buvimą Rytų flange, taip pat – ir Baltijos šalyse. Tiek sausumos pajėgų, tiek oro gynybos prasme“, – teigia komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

REKLAMA

Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Kasčiūno, panašiai tiek pajėgų gali padaugėti ir Lietuvoje. Prieš pat NATO viršūnių susitikimą Briuselyje Lietuvos vadovai ir kariuomenės vadas rinkosi į Valstybės gynimo tarybą. NATO pajėgų stiprinimą regione Gitanas Nausėda vadina „ypatingos svarbos“ reikalu.

„Lietuva pasiruošusi atlikti visus namų darbus – skyrėme papildomą biudžetą, plėtosime infrastruktūrą, statysime naujus poligonus. Situacija tokia, kad privalome tai daryti labai greitai, nes laikas – ne mūsų sąjungininkas“, – sako G. Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, kariuomenės vadas aiškina, kad skaičiai savaime reiškia mažai.

„Ne skaičiuose esmė. Esmė pajėgume“, – kalba kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Pasak Rupšio, iki karo Ukrainoje sąjungininkai su savo technika mūsų šalyje buvo pasirengę treniruotis, o dabar viskas keičiasi.

„Tam, kad galėtų kovoti, jis turi turėti kitus elementus, kurie įgalina kovoti. Šiandien galiu pasakyti, kad tiek Amerikos tankų batalionas turi visas priemones, jeigu reiktų ne tik atgrasyti, bet ir ginti“, – tikina V. Rupšys.

O visos šios priemonės kartu sudėjus apibendrina tikslą, kurį Lietuva kelia NATO viršūnių susitikime.

„Pagrindinis siekis – kad būtų peržiūrėta Baltijos šalių gynybos strategija. Nebūtinai svarbu įvardyti tikslius pajėgumus, bet įvertinti visiškai pasikeitusią saugumo padėtį“, – sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Esminė žinutė – kad turime turėti tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą regione, kad testuoti Baltijos šalių ir NATO erdvės Rusija neišdrįstų“, – teigia L. Kasčiūnas.

O prezidentas susikvietė ir politinių partijų lyderius – aptarti Lietuvos saugumo strategiją. Prezidentas kartoja, kad Lietuva turi rengtis totalinei visuotinei gynybai, organizuoti ir pilietinį pasipriešinimą. Tokį projektą, dar be tikslaus plano, Seime registravo ministras Anušauskas, o konservatoriai mano, kad Lietuva po trejų metų turėtų įvesti ir visuotinį šaukimą į kariuomenę. Dešiniųjų vizijoje mokytis ginti tėvynę turėtų ir merginos. Tiesa, opozicinės partijos nemato tam reikalo.

REKLAMA

„Pasisakytume už visuotinį jaunuolių šaukimą, bet skeptiškai žiūrime, kad šaukiamos turėtų būti ir moterys, merginos“, – kalba „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Neužtenka pasakyti, kad šaukiam. Reikia infrastruktūros, įrangos, aprangos. Taip pat reikia žinoti ir visuomenės nuomonę šiuo klausimu“, – sako valstietis Jonas Jarutis.

Partijos ketina pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl gynybos, jo tekstas turėtų atsirasti per mėnesį. Tiesa, ginčų kyla ne tik dėl visuotinio šaukimo, bet ir dėl užsienio politikos, ypač – santykių su Kinija.

„Yra takoskyra, bet nemanau, kad tai bus toks ledkalnis, kuris sugriautų visą dokumento pasirašymą“, – teigia prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.

REKLAMA

O Lietuva toliau tiekia ir karinę paramą Ukrainai. Jos šiandien perdavė į Kijevą nuvykęs ir su gynybos ministru Reznikovu susitikęs krašto apsaugos ministras Anušauskas. Paramos bus ir daugiau.

„Apsisprendėme tam skirti ne mažiau kaip 10 mln. eurų, tačiau ta suma gali būti ir didesnė. Mūsų konkreti pagalba priklauso ne nuo to, kiek pinigų esame apsisprendę skirti, bet nuo gamybos pajėgumų“, – kalba G. Nausėda.

Savo valstybę nuo Rusijos invazijos ginantys ukrainiečiai gaus Lietuvos įmonių gaminamos įrangos – naktinio matymo prietaisų, priešo dronams naikinti skirtos ginkluotės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų