Naujausia žinia dėl išpuolio Lenkijoje: suimtas trečiasis Ukrainos pilietis
Lenkijos prokuratūra apkaltino Ukrainos pilietį Volodymyrą B., kad jis prisidėjo ir bendrininkavo vykdant sabotažo veiksmus geležinkelių infrastruktūroje lapkričio 15–16 d. ir veikė Rusijos žvalgybos interesais.
Pasak tyrėjų, jis talkino ir padėjo tiesioginiams sabotažo vykdytojams Oleksandrui K. ir Jevhenijui I., atliko tokius veiksmus kaip vietovės žvalgymas ir tolesnių sabotažo veiksmų rengimas, pranešė Lenkijos prokuratūra.
Teigiama, kad jo pagalba apėmė logistinę paramą planuojant ir vykdant sabotažo veiksmus 7-ojoje geležinkelio linijoje Rytų Lenkijoje. Surinkti įrodymai, kad rugsėjį Volodymyras B. nuvežė Jevhenijų I. į planuojamų sabotažo operacijų zoną netoli Mikos ir Golabo bei sudarė sąlygas žvalgyti teritoriją ir parinkti vietas sprogmenims padėti, įrengti įrašymo įrenginį ir sumontuoti metalinį elementą ant bėgių.
Išaugusios taikos susitarimo dėl Ukrainos perspektyvos padėjo stabilizuotis naftos kainoms
Naftos kainos stabilizavosi po didžiausio savaitinio kritimo nuo spalio pradžios. Tai nutiko prekiautojams įvertinus Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimo perspektyvas, remdamasi portalo „Bloomberg“ informacija praneša Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“.
Naftos prekiautojų vertinimu, toks taikos susitarimas galėtų padidinti tiekimą į jau ir taip gerai aprūpintą rinką.
„Brent“ naftos kaina išliko virš 62 JAV dolerių už barelį atžymos, o „West Texas Intermediate“ (WTI) naftos kaina siekė beveik 58 JAV dolerius už barelį.
„Bloomberg“ straipsnyje pažymima, kad šiais metais naftos kainos smarkiai krito, o ateities sandoriai spalio mėnesį tikriausiai patirs nuostolius ketvirtą mėnesį iš eilės: tai būtų ilgiausias nuostolių laikotarpis nuo 2023 m. Nuostolius lėmė padidėjusi pasaulinė gamyba, įskaitant OPEC+ šalių, o Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja rekordinį perteklių 2026-aisiais.
Prekiautojai stebi, ar bus pasiektas susitarimas dėl Ukrainos ir panaikintos sankcijos Rusijai – tai galėtų padidinti pasiūlą, rašo „Bloomberg“.
„Jei pavyks pasiekti susitarimą, o tai yra labai didelis „jei“, pasaulinio pertekliaus situacija labai pablogės, kai sankcijos bus panaikintos“, – sakė „Westpac Banking Corp“ prekių tyrimų vadovas Robertas Rennie.
R. Rennie prognozuoja, kad „Brent“ naftos kainos nesieks 65 JAV dolerių už barelį ir mažės iki 2026-aisiais.
Be Rusijos ir Ukrainos karo, prekiautojai taip pat stebėjo įvykius Artimuosiuose Rytuose.
Izraelis pareiškė, kad per retą oro smūgį Beirute nužudė grupuotės „Hezbollah“ generalinio štabo viršininką Abu Ali Al Tabtabai ir antrą aukščiausią grupuotės pareigūną, o beveik metus galiojęs paliaubų susitarimas su Libano vyriausybe atrodo vis nestabilesnis.
Kai kurie atidžiai stebimi rodikliai rodo, kad sąlygos artimiausiam laikotarpiui tampa mažiau stabilios. WTI skirtumas tarp dviejų artimiausių sutarčių (angl. prompt spread) yra 25 centai už barelį atgaline data, o tai sudaro mažiau nei pusę prieš mėnesį buvusio skirtumo.
Žvelgiant į ateitį, pagrindiniai OPEC nariai ir jų sąjungininkai planuoja susitikti lapkričio 30 d. tolesnėms priemonėms aptarti. Grupė suaktyvino nenaudojamus pajėgumus, siekdama atgauti anksčiau turėtą rinkos dalį, tačiau signalizuoja apie pertrauką 2026 m. pirmąjį ketvirtį, teigiama ataskaitoje.
Kaip pranešė „Ukrinform“, penktadienį naftos kainos nukrito 1,5 proc. Tai buvo trečias iš eilės laikotarpis, per kurį kainos krito dėl JAV spaudimo pasiekti taikos susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos, kuris galėtų padidinti pasiūlą pasaulinėje rinkoje.
Prie Jungtinės Karalystės krantų sulaikyti du rusų laivai
Britų karinis jūsų laivynas sulaikė du rusų laivus – korvetę ir tanklaivį, skelbia CNN.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad Jungtinės Karalystės patrulinis laivas sulaikė Rusijos laivus sekęs juos per Lamanšo sąsiaurį.
Vokietija sveikina pažangą dėl Ukrainos po derybų Ženevoje
Vokietija pirmadienį pasveikino pažangą, padarytą siekiant susitarimo dėl karo Ukrainoje užbaigimo po Ženevoje vykusių derybų dėl JAV pateikto 28 punktų plano.
„Labai teigiamai vertiname tai, kad pagaliau vėl pasiekta pažanga, ir džiaugiamės, kad reikalai juda į priekį“, – žurnalistams Berlyne sakė vyriausybės atstovas spaudai Sebastianas Hille.
Praėjusią savaitę amerikiečių žiniasklaida paviešino JAV rengtą 28 punktų planą dėl karo Ukrainoje pabaigos. Kyjivas ir dalis Europos lyderių jį sukritikavo, pabrėžę, jog planas iš esmės atliepia Rusijos reikalavimus.
Po Ukrainos ir JAV delegacijų derybų Ženevoje prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino, jo teigimu, svarbius pasiektus žingsnius, tačiau sakė, kad norint užbaigti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją reikia dar daug nuveikti.
Nors Ukrainos delegacija sekmadienį Šveicarijos mieste taip pat susitiko su aukšto rango pareigūnais iš Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos, JAV planas buvo parengtas nedalyvaujant Ukrainos sąjungininkėms Europoje, kurios aktyviai stengėsi išsakyti savo nuomonę ir sustiprinti Kyjivo poziciją.
Rubio siūlo pratęsti Trumpo terminą Ukrainai dėl taikos plano pasirašymo
Prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytas lapkričio 27 d. terminas, iki kurio Ukraina turi pasirašyti JAV remiamą taikos planą, nėra galutinis ir gali būti atidėtas savaitei, teigia JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Apie tai remdamasi portalo „Bloomberg“ informacija pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“.
Nors D. Trumpas praėjusią savaitę pareiškė pageidaujantis, kad susitarimas būtų pasiektas iki ketvirtadienio, M. Rubio kalbėjo apie lankstesnį grafiką, kuris leistų surengti ir papildomas derybas.
„Žinote, ar tai bus ketvirtadienis, ar penktadienis, ar trečiadienis, ar kitas pirmadienis, mes norime, kad tai įvyktų greitai“, – sakė jis.
„Tai tikriausiai buvo produktyviausia diena, kokią turėjome šiuo klausimu, galbūt ir per visą mūsų bendradarbiavimo laikotarpį, bet tikrai per labai ilgą laiką. Tačiau darbas tęsiasi, ir kadangi tai tebėra darbo procesas, nenoriu skelbti pergalės ar galutinio sprendimo“, – po Ženevoje vykusių derybų su Ukrainos delegacija kalbėjo M. Rubio.
Pagal bendrą JAV ir Ukrainos pareiškimą abi pusės parengė „atnaujintą ir patobulintą taikos planą“ ir „susitarė artimiausiomis dienomis tęsti intensyvų darbą dėl bendrų pasiūlymų“.
Derybų metu pasiekto pažangos nei jis, nei Baltieji rūmai nekonkretizavo.
Pasak dviejų su šiuo klausimu susipažinusių šaltinių, JAV pareigūnai spaudžia Ukrainą priimti 28 punktų pasiūlymą dėl Rusijos karo pabaigos kaip derybų pagrindą ir apie tai viešai paskelbti.
Vieno iš šaltinių teigimu, JAV taip pat prašė Ukrainos patvirtinti, kad prie pasiūlymų rengimo prisidėjo ir ji, kai paaiškėjo, kad savo siūlymus planui pateikė Maskva.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėję šaltiniai taip pat sakė, kad JAV šiuo metu prieštarauja bendram Ukrainos ir Europos atstovų susitikimui taikos planui aptarti. Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje parengė alternatyvų pasiūlymą, kuriame atmetamos kelios plano nuostatos, įskaitant tas, kuriose reikalaujama išvesti Ukrainos pajėgas iš penkių Ukrainos regionų.
Jo tekstą paskelbė naujienų agentūra „Reuters“ ir pirmadienį išleido ELTA.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, JAV žiniasklaida atskleidė, kad D. Trumpo administracija surengė slaptas konsultacijas su Rusija, siekdama parengti naują planą karui Ukrainoje užbaigti. Pasak „Axios“, planą sudaro 28 punktai, suskirstyti į keturias plačias kategorijas: taika Ukrainoje, saugumo garantijos, saugumas Europoje ir būsimi JAV santykiai su Rusija bei Ukraina.
Pasak žiniasklaidos pranešimų, pagal pradinį JAV planą Kyjivas turėtų atsisakyti Ukrainos kontroliuojamų Donbaso teritorijų, sumažinti savo ginkluotąsias pajėgas ir atsisakyti didžiosios dalies savo ginkluotė. Jame taip pat numatoma perduoti likusias Donbaso teritorijas mainais už JAV saugumo garantijas Ukrainai ir Europai, nors šių garantijų mechanizmas nėra aiškiai apibrėžtas.
JAV įstatymų leidėjai sekmadienį teigė, kad jų pokalbio su valstybės sekretoriumi M. Rubio metu JAV taikos planą jis apibūdino JAV taikos planą kaip rusų „pageidavimų sąrašą“, o ne kaip tikrą Vašingtono pasiūlymą. M. Rubio vėliau tai neigė, pabrėždamas, kad „taikos pasiūlymą parengė Jungtinės Valstijos“.
Vokietijos UR ministras mato pažangą derinant JAV taikos Ukrainoje susitarimo sąlygas
Pirmadienį Ženevoje pasibaigus aukšto lygio deryboms su JAV atstovais, Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad derinant taikos plano, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje, sąlygas yra daroma pažanga.
Iš Jungtinių Valstijų pristatyto taikos susitarimo projekto buvo išbraukti Europos ir NATO klausimai, duodamas interviu radijo stočiai „Deutschlandfunk“ sakė J. Wadephulas.
„Tai yra svarbi pergalė, kurią pasiekėme vakar“, – pridūrė jis.
Šveicarijoje vykusios derybos, kuriose dalyvavo Jungtinių Valstijų, Ukrainos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Europos Sąjungos pareigūnai, buvo skubiai surengtos po to, kai praėjusią savaitę Vašingtonas pateikė naujausią pasiūlymą dėl konflikto užbaigimo.
Ukrainos sąjungininkai Europoje pirminę, Rusijai itin palankią plano versiją atmetė.
Pirminiame 28 punktų dokumente numatyta, kad Kijevas, be kita ko, turėtų atiduoti Rusijai didelius savo teritorijos plotus ir apriboti savo kariuomenės dydį.
Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Ženevoje buvo pasiekta „ženkli“ pažanga.
Iš Trumpo – nauja žinutė dėl Ukrainos: „Kažkas gero gali įvykti“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naują pareiškimą apie karo Ukrainoje sprendimą.
„Ar tikrai įmanoma, kad taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos pažengė taip toli? Netikėkite, kol nepamatysite, bet kažkas gero gali įvykti. DIEVE LAIMINK AMERIKĄ!“ – parašė jis be jokio papildomo konteksto.
Pusšimtis Europos politikų, įskaitant penkis Lietuvos politikus, laišku kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą teigdami, jog pataikavimas Rusijai ir bandymai spausti Ukrainą yra „moraliai smerktini ir prieštarauja žmogiškam padorumui“.
„Bet koks nuolaidžiavimas agresorei Rusijai, bet kokios pastangos daryti spaudimą Ukrainai, kaip šios agresijos aukai, yra morališkai smerktini ir pažeidžia žmogiškąjį orumą. Nusileisti Rusijai reiškia atsisakyti bendrų vertybių ir pasmerkti laisvą pasaulį anarchijai ir chaosui“, – teigiama laiške, kurį pirmadienį matė BNS.
Iš skandalingai pagarsėjusio vengrų ministro – dar vienas audringas pareiškimas dėl Europos
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peter Szijjarto socialiniuose tinkluose išsakė savo nuomonę apie 28 punktų JAV taikos planą, rašo „Sky news“.
Jis pareiškė, kad šis pasiūlymas yra „didžiulė galimybė“ užbaigti karą Ukrainoje, tačiau „kai kurie Vakarų Europos lyderiai“ esą bando jį blokuoti.
Volodymyras Zelenskis giria Ženevos susitikimo pasiektus žingsnius ir ragina žengti toliau
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį gyrė, jo teigimu, svarbius Ženevos viršūnių susitikime su JAV pasiektus žingsnius, bet sakė, kad reikia žengti toliau, norint užbaigti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją.
„Derinant veiksmus su JAV puse, mums pavyko išlaikyti itin jautrius punktus“, – sakė V. Zelenskis.
Tačiau jis pridūrė, kad norint pasiekti tikrą taiką Ukrainoje, reikia daugiau.
Savaitgalį aukščiausi JAV ir Ukrainos pareigūnai susitiko Ženevoje derybų dėl prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prieštaringai vertinamo 28 punktų plano dėl karo pabaigos.
D. Trumpas suteikė Ukrainai laiko iki lapkričio 27 dienos patvirtinti planą.
Zelenskis prabilo apie derybas dėl taikos: „Daug triukšmo, daug politinio spaudimo“
Ukraina yra „kritiniame taške“, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. Apie tai jis kalbėjo Krymo platformos viršūnių susitikimo Stokholme metu.
„Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Jungtinėmis Valstijomis, Europos partneriais ir daugeliu kitų šalių, nustatome veiksmus, kuriais siekiama užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą ir užtikrinti tikrą saugumą. Žiniasklaidoje daug triukšmo, daug politinio spaudimo.
Putinas nori, kad būtų teisiškai pripažinta tai, ką jis pavogė, kad būtų sulaužyti teritorinio vientisumo ir suvereniteto principai. Tai didžiausia problema, jūs visi suprantate, ką tai reiškia. Jis to nori ne tik iš Ukrainos, jis to nori iš viso pasaulio. Ir tai labai pavojinga“, – sako V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukraina su JAV suderino keletą žingsnių, kurie leidžia išlaikyti ant derybų stalo svarbiausius klausimus. Konkrečiai kalbama apie visišką visų Ukrainos kalinių išlaisvinimą pagal formulę „visi už visus“, taip pat civilių ir vaikų, kuriuos pagrobė Rusija.
„Tai svarbūs žingsniai, bet norint pasiekti tikrą taiką, reikia daugiau. Mes toliau dirbsime su savo partneriais, visų pirma su JAV, ieškodami kompromisų, kurie mus sustiprins, o ne susilpnins. Ir mes toliau aiškinsime, kaip pavojinga elgtis taip, lyg agresijos galima nepaisyti, lyg viskas savaime „nugalėta“, – priduria V. Zelenskis.
Po derybų dėl taikos Ukrainoje – Peskovo atsakas
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pakomentavo Ženevoje vykusias derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos, rašo „Sky news“.
Jis pareiškė, kad Kremlius negavo jokios informacijos iš derybų. D. Peskovas taip pat pridūrė, kad šią savaitę Rusijos ir JAV delegacijos neplanuoja susitikti.
Ukrainos premjerė: vyriausybė pradėjo gynybos sektoriaus auditą
Ukrainos ministrų kabinetas nusprendė atlikti sisteminį energetikos sektoriaus valdymo pertvarkymą ir pradėti gynybos sektoriaus auditą.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė šalies premjerė Julija Svyrydenko.
Ji pažymėjo, kad vyriausybės posėdyje buvo patvirtinti sprendimai, kurie buvo suderinti konsultuojantis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Tęsiame sisteminį energetikos sektoriaus valdymo pertvarkymą, be to, tokį procesą pradedame ir gynybos sektoriuje“, – pareiškė vyriausybės vadovė.
Audito metu bus tikrinama uždarosios akcinės bendrovės „Ukroboronprom“, įskaitant jos dukterines įmones, taip pat Gynybos pirkimų agentūros ir Valstybinio logistikos operatoriaus veikla.
„Mes reguliariai teiksime informaciją apie tarpinės peržiūros rezultatus“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
Be to, vyriausybė pradėjo atnaujinti bendrovės „Ukroboronprom“, jos dukterinių įmonių, Gynybos pirkimų agentūros ir Valstybinio logistikos operatoriaus stebėtojų tarybų sudėtį.
Kabinetas taip pat paprašė Apskaitos rūmų peržiūrėti praėjusio laikotarpio Turto susigrąžinimo ir valdymo agentūros (ARMA) bei Valstybės turto fondo veiklą.
Kaip pranešė „Ukrinform“, prezidentas V. Zelenskis neseniai surengė susitikimą su vyriausybės pareigūnais, kuriame buvo aptarti pagrindiniai finansinio stabilumo, paramos ukrainiečiams ir santykių su tarptautiniais partneriais klausimai.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 1 tūkst. 190 karių ir 41 artilerijos sistemos
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 24 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko apie 1 mln. 166 tūkst. 450 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 190 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 11 tūkst. 366 tankų (+3), 23 tūkst. 620 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 34 tūkst. 626 artilerijos sistemų (+41), 1 tūkst. 549 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 tūkst. 248 oro gynybos sistemų, 428 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 83 tūkst. 769 bepiločių orlaivių (+431), 3 tūkst. 981 kruizinės raketos, 28 laivų, vieno povandeninio laivo, 68 tūkst. 6 automobilių (+84) ir 4 tūkst. 3 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Skelbia visą 28 punktų sąrašą: štai kokias sąlygas taikai Ukrainai siūlo Europa
Europos šalys sekmadienį pasiūlė pakeitimus JAV taikos planui Ukrainai, kurie Kyjivo naudai žymiai sušvelnina keletą pagrindinių punktų.
Pagal šiuos pakeitimus Ukraina neturėtų atiduoti Rusijai jokių šiuo metu savo kontroliuojamų teritorijų, taip pat nėra planų pripažinti okupuotas Ukrainos dalis Rusijos de facto teritorija.
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 125 iš 162 bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 125 iš 162 bepiločių orlaivių, kuriais rusai lapkričio 23 d. vakarą puolė Ukrainą, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Nuo sekmadienio, lapkričio 23 d., 19 val. okupantai iš Kursko, Briansko, Oriolo, Milerovo, Primorsko Achrarsko (Rusija) ir Hvardijskės (laikinai okupuotas Krymas) krypčių atakavo Ukrainą 162 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo bepiločiais orlaiviais. Apie 80 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai. Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų kariai, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamos sistemos ir mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio, lapkričio 24 d., 9 val. oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 125 bepiločius orlaivius. 15-oje vietų fiksuoti 37 smogiamųjų bepiločių orlaivių smūgiai, o vienoje vietoje krito numuštų taikinių fragmentai. Labiausiai nukentėjo civilinės infrastruktūros objektai ir privatūs namų ūkiai Charkivo, Černihivo ir Dnipropetrovsko srityse. Yra nukentėjusių civilių.
Kilus skandalui dėl Trumpo plano – Zelenskio pareiškimas: atsakė, su kokiais taikos pasiūlymais dirbtų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina dirbs su tais taikos pasiūlymais, kurie „stiprina, o ne silpnina mus“. Apie tai jis kalbėjo vaizdo konferencijoje Krymo platformos viršūnių susitikime Švedijoje.
V. Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas toliau dirbs su savo partneriais dėl kompromisų dėl JAV pateiktų pasiūlymų, siekdamas stiprinti, o ne silpninti Ukrainą.
Rusija turi sumokėti už karą Ukrainoje, o sprendimas dėl jos įšaldytų lėšų panaudojimo yra labai svarbus bet kokiems taikos pasiūlymams, pridūrė jis.
Zelenskiui – kritinis momentas: ar atlaikys spaudimą?
Artėjalemiamas išbandymas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, rašo „The New York Times“. Šis išbandymas – JAV taikos Ukrainoje planas. Straipsnio autoriai kelia klausimą, ar atsidūręs sudėtingiausioje padėtyje V. Zelenskis sugebės su ja susidoroti.
Rusijos kariuomenė įvykdė penkių Ukrainos karo belaisvių egzekuciją
Rusijos kariai įvykdė egzekuciją penkiems Ukrainos karo belaisviams. Kaip informuoja leidinys „The Kyiv Independent“, apie tai lapkričio 22 d., šeštadienį, pranešė Ukrainos analitinė organizacija „DeepState“.
Filmuotoje medžiagoje, kurią paskelbė „DeepState“, tariamai užfiksuota akimirka, kuomet Rusijos kariai nušauna penkis ant žemės gulinčius Ukrainos kariškius. Organizacija pažymi, kad vis dar tiria, kada ir kur ši egzekucija buvo surengta, ir dar neįvardijo karo nusikaltimo įvykdymo vietos.
Tęsdamos karo veiksmus, Rusijos pajėgos reguliariai vykdo Ukrainos karių egzekucijas. Kyjivas jau tiria įrodymus, kad Rusijos pajėgos įvykdė egzekuciją mažiausiai 322 Ukrainos karo belaisviams, spalio 6 d. pranešė generalinė prokuratūra. Karo belaisvių egzekucijos yra karo nusikaltimas ir Ženevos konvencijų, draudžiančių kankinimus, smurtą ir egzekucijas be teisingo teismo proceso, pažeidimas.
Po skandalingojo Trumpo plano dėl Ukrainos – versijos, kas iš tikrųjų galėjo jį parašyti
Pareigūnams vedant derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos pasirodė teiginiai, kad skandalingasis 28 punktų planas dėl taikos Ukrainoje galėjo būti parašytas artimo Vladimiro Putino sąjungininko, rašo „Sky news“. Jis pats tai neigia.
Senatoriai, kritikuojantys JAV prezidento požiūrį į Ukrainą, sakė, kad kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, kuris jiems esą pasakė, kad planas yra rusų „norų sąrašas“, o ne pasiūlymas, atspindintis Vašingtono poziciją.
JAV valstybės departamentas šį teiginį pavadino „akivaizdžiai melagingu“, o M. Rubio sakė, kad senatoriai klysta ir kad už pasiūlymus atsakingas Vašingtonas.
28 punktų planas daugelį nustebino tuo, kad yra gana palankus Maskvai.
Respublikonų senatorius Mike‘as Roundsas yra vienas iš tų, kurie teigė, kad planas nebuvo parengtas Vašingtone.
„Ši administracija nėra atsakinga už šio plano paskelbimą jo dabartine forma. Jie nori jį panaudoti kaip atspirties tašką“, – sako jis.
„Iš pradžių atrodė, kad jis buvo parašytas rusų kalba“, – priduria jis.
Senatorius Angusas Kingas tikina, kad M. Rubio jiems sakė, jog planas „nėra administracijos planas“, o „iš esmės rusų norų sąrašas“.
Senatoriai sako, kad jie kalbėjosi su M. Rubio. „Reuters“ taip pat skelbia, kad kai kurie JAV pareigūnai nurodė, jog plane atsidūrė medžiaga, kurią JAV valstybės sekretorius anksčiau atmetė. Skelbiama, kad nei jis, nei kas nors iš valstybės departamento nežinojo apie planą prieš jo paskelbimą.
Ši informacija sukėlė sumaištį dėl to, kas iš tikrųjų dalyvavo rengiant planą.
„Būtų gerai žinoti, kas yra plano autorius ir kur jis buvo parengtas“, – sekmadienį parašė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Savo įraše „X“ M. Rubio tvirtino, kad „taikos pasiūlymą parengė JAV <...>, bet jis taip pat pagrįstas ankstesniais ir dabartiniais Ukrainos įnašais“.
Buvęs Vladimiro Putino patarėjas paneigė, kad Rusija stovi už taikos plano. Sergejus Markovas „Sky News“ sakė, kad „jis yra amerikietiškas“ ir kad punktai yra „labai geras pagrindas diplomatiniams deryboms“.
S. Markovas tvirtina, kad „Rusijoje yra tam tikrų teigiamų nuotaikų“, bet taip pat apkaltino Europą ir Ukrainą noru tęsti karą.
Pasak kelių šaltinių, susipažinusių su šiuo klausimu, JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoff‘as ir Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris spalio pabaigoje susitiko su Kirillu Dmitrijevu Majamyje dirbti prie pasiūlymų.
K. Dmitrijevas yra artimas Rusijos prezidento sąjungininkas. 2022 m. po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios jis buvo įtrauktas į JAV vyriausybės juodąjį sąrašą.
Paskelbtas vaizdo įrašas: Kryme atakuota gamykla, svarbi transformatorinė
Dronai atakavo Perekopo bromo gamyklą, esančią Krasnoperekopsko mieste, šiaurinėje Krymo dalyje, skelbia UNIAN.
Anot leidinio, tai patvirtino ukrainiečių karininkas Robertas „Madyaras“ Brovdi.
Žiniasklaida: Zelenskis ruošiasi į JAV
Vykstant deryboms dėl karo Ukrainoje pabaigos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarsto vykti į JAV, praneša „Reuters“.
Ukrainos ir JAV derybose – drama: amerikiečiai apkaltino ukrainiečius
JAV apkaltino Ukrainą nutekinus į amerikiečių spaudą „neigiamas detales“ apie Donaldo Trumpo taikos planą. Apie tai buvo kalbama derybose Ženevoje, skelbia „Axios“.
Šveicarijoje savaitgalį vyko derybos dėl pasiūlymo užbaigti karą Ukrainoje. Baltieji rūmai pareiškė, kad derybos buvo „svarbus žingsnis į priekį“, ir dar kartą patvirtino, kad bet koks galutinis susitarimas „visiškai užtikrins“ karo nuniokotos šalies suverenitetą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo davęs Ukrainai laiko iki lapkričio 27 d. patvirtinti jo prieštaringą 28 punktų planą.
Tačiau Kyjivas siekė pakeitimų projekte, į kurį buvo įtraukti įvairūs kategoriški Maskvos reikalavimai: pavyzdžiui, plane buvo reikalaujama, kad invaziją patyrusi šalis atiduotų dalį savo teritorijos, sumažintų kariuomenę ir įsipareigotų niekada nestoti į NATO.
Du šaltiniai „Axios“ pranešė, kad derybose amerikiečiai „apkaltino Ukrainos pareigūnus neigiamų detalių apie planą nutekinimu JAV žiniasklaidai“.
Šaltinių teigimu, ukrainiečiai sutiko, kad vienas iš jų derybininkų paskelbtų teigiamą pareiškimą, siekdamas išsklaidyti abejones.
Per Rusijos dronų smūgį Charkive žuvo keturi žmonės, dar 17 buvo sužeisti
Per Rusijos dronų smūgį antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive žuvo keturi žmonės ir 17 buvo sužeisti, pranešė miesto meras.
Ataka surengta, JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnams susirinkus Ženevoje aptarti pasiūlymo, kaip užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje, kuris prasidėjo Rusijai pradėjus plataus masto invaziją.
„Šiuo metu žinoma, kad buvo sužeista 17 žmonių. Keturi žmonės žuvo“, – platformoje „Telegram“ apie vakare įvykdytą smūgį pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Aplinkybės yra išties siaubingos, kai, nepaisant derybų, Rusijos kariai puola civilinius objektus, civilinę infrastruktūrą, gyvenamuosius pastatus, kai žūsta žmonės – tai siaubinga“, – teigė I. Terechovas.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas padėtį apibūdino kaip „masinę ataką“.
Gelbėjimo tarnybos pranešė, kad dronų smūgis dviejuose Charkivo rajonuose sukėlė gaisrus ir sugriovė pastatus.
„Degė trys gyvenamieji pastatai ir infrastruktūros objektas“, – teigiama pranešime.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Ukrainos delegacijos vadovas Andrijus Jermakas sekmadienį Ženevoje vykusiose derybose skelbė apie pasiektą pažangą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteikė Ukrainai laiko iki lapkričio 27 dienos patvirtinti planą karo užbaigimo.
Tačiau Kyjivas siekia, kad būtų pakeista dabartinė plano versija, kurioje įtraukiama daugelis griežtų Rusijos reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad Ukraina atiduotų teritorijų, sumažintų savo kariuomenę ir pasižadėtų niekada nestoti į NATO.
Trumpas Ukrainai buvo davęs kelias dienas: aiškėja, kas nuspręsta JAV ir Ukrainos derybose
Vašingtonas ir Kyjivas sekmadienį sekmadienį po konstruktyvių JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnų derybų Ženevoje pareiškė, kad bet koks galutinis susitarimas, kuriuo siekiama sustabdyti karą su Rusija, turi visiškai apsaugoti Ukrainos suverenitetą.
Po visą dieną trukusių susitikimų, sušauktų dėl JAV pasiūlymo, kuris buvo kritikuojamas kaip palankus Rusijai, derybininkai parengė „atnaujintą ir patobulintą taikos programą“, teigiama bendrame JAV ir Ukrainos pareiškime.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteikė Ukrainai laiko iki lapkričio 27 dienos patvirtinti planą karo užbaigimo. Jau praėjo beveik keturi metai, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Tačiau Kyjivas siekia, kad būtų pakeista dabartinė plano versija, kurioje įtraukiama daugelis griežtų Rusijos reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad Ukraina atiduotų teritorijų, sumažintų savo kariuomenę ir pasižadėtų niekada nestoti į NATO.
„Derybos buvo konstruktyvios, kryptingos ir pagarbios, pabrėžiant bendrą įsipareigojimą siekti teisingos ir ilgalaikės taikos“, – sakoma bendrame pareiškime.
„Jie (derybininkai) dar kartą patvirtino, kad bet koks būsimas susitarimas turi visiškai apsaugoti Ukrainos suverenitetą ir užtikrinti tvarią bei teisingą taiką“, – pabrėžiama pranešime, atkreipiant dėmesį į „reikšmingą pažangą“.
Abi pusės pažadėjo artimiausiomis dienomis toliau dirbti ties bendrais pasiūlymais.
Nors Baltieji rūmai atskirame pareiškime teigė, kad derybos žymi „reikšmingą žingsnį į priekį“, per Rusijos dronų smūgį Charkive žuvo keturi žmonės, pranešė miesto meras.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) po visą dieną Ženevoje vykusių derybų džiaugėsi didžiule pažanga. Ukrainos delegacijos vadovas Andrijus Jermakas žurnalistams taip pat teigė, kad šalys padarė „labai didelę pažangą“.
M. Rubio, kurio delegacijoje taip pat buvo D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris) ir diplomatinis pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas), žurnalistams sakė, kad darbas siekiant sumažinti skirtumus „labai reikšmingai“ pasistūmėjo į priekį.
„Galiu pasakyti, kad tie klausimai, kurie lieka neišspręsti, nėra neįveikiami“, – sakė jis ir pridūrė: „Nuoširdžiai tikiu, kad mums pavyks.“
M. Rubio pabrėžė, kad dėl bet kokio galutinio susitarimo „turėtų susitarti prezidentai, ir yra pora klausimų, tiek kuriais turime toliau dirbti“, prieš bandydami įtraukti Kremlių, kuris pradinį pasiūlymą įvertino palankiai.
„Akivaizdu, kad rusai gauna balsavimo teisę“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu kacapijoje prie maskvos visiškai sudegė šiluminė jėgainė, goida.
Slava Ukraini, smert kacapam!
jei nepasirašys... JAV...nutrauks karinę pagalbą
vadinasi reikia toliau kovoti
Ukraina nubrėžė raudonąsias linijas: štai kokių Putino reikalavimų Kyjivas niekada nepripažins
Ukrainos vadovai dar kartą pabrėžė raudonąsias linijas taikos deryboms su Rusija: Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas pareiškė, kad Kyjivas niekada nesutiks su okupuotų teritorijų pripažinimu ar bet kokiais apribojimais šalies gynybai ir būsimoms sąjungoms, o prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo – Vladimiro Putino reikalavimai kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui.
Aukščiausiosios Rados pirmininkas R. Stefančukas apibrėžė taikos susitarimo taisykles, kurių, jo žodžiais, „niekas negali pažeisti“.
Reaguodamas į Ukrainos prezidento V. Zelenskio kreipimąsi į Švediją, Ukrainos parlamento vadovas pareiškė, kad Ukraina nesutiks su Rusijos okupuotų teritorijų teisiniu pripažinimu, apribojimais Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ar suvaržymais dėl būsimų Ukrainos sąjungų, rašo BBC.
R. Stefančukas pabrėžė, kad šios taisyklės yra principai, kurių „niekas negali pažeisti“ taikos derybose. Jis taip pat pareiškė Švedijos parlamente, kad Ukrainos narystė ES ir NATO turi būti bet kokio taikos plano dalis.