Nuo kitų metų šalies rezervatuose ir 5 kilometrų atstumu aplink rezervatus draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), kultūras, augalus ir jų sėklas. GMO, kultūras, augalus ir jų sėklas auginti ir dauginti draudžiama ir gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, valstybiniuose parkuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose.
Tai nutarė Seimas, ketvirtadienį priėmęs Seimo nario Dailio Alfonso Barakausko inicijuotas Saugomų teritorijų įstatymo pataisas. Už tokį sprendimą balsavo 68, susilaikė 3 Seimo nariai.
Įstatyme numatytas draudimas taikomas ir teritorijose, esančiose 5 kilometrų atstumu aplink draustinius, paveldo objektų teritorijas, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetiniuos sklypus, gamtinių rezervatų buferines apsaugos zonas, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas.
Seimo nario D. A. Barakausko teigimu, kol Lietuvoje ir Europoje nėra vieningos nuomonės bei neginčytinų tyrimų dėl GMO poveikio žmonių sveikatai ir natūraliai gamtai, būtina taikyti atsargumo principą ir bent Lietuvos saugomose teritorijose bei 5 km atstumu nuo jų ribų uždrausti išleisti į aplinką, auginti, dauginti GMO, kultūras, augalus bei jų sėklas.
5 km atstumas grindžiamas mokslinių tyrimų išvadomis, kad bitės bei kiti vabzdžiai ieškodami medingų plotų gali nuskristi pirmyn atgal iki 7 km. Taip pat, parlamentaro nuomone, reikia atsižvelgti ir į tai, kad net be vabzdžių pagalbos GMO gali išplisti, pavyzdžiui, vėjui pernešant žiedadulkes. Pasak D. A. Barakausko, sukurtas stiprus ir atsparus genetiškai modifikuotas augalas gali užvaldyti ir keisti natūraliai besidauginančius augalus ir pažeisti saugomose teritorijose nusistovėjusią ekosistemą.
Parlamentaro duomenimis, panašius apribojimus taiko Bulgarija, kuri draudžia auginti genetiškai modifikuotus augalus 30 km atstumu nuo valstybės saugomų teritorijų.
