Visuomenės veikėjas, disidentas, žinomas sąjūdininkas Petras Cidzikas tvirtina, jog Lietuvai gresia užėmimas. Neva šalies valdžia apie tai žino, bet nuo visuomenės slepia.
„Prieš penkerius metus buvo pasirašytas antrasis Ribentropo-Molotovo paktas, pagal kurį Vokietijai turi atitekti Klaipėdos kraštas ir buvusi Prūsija, o Rusija susigrąžins Pabaltijį“, - įsitikinęs P. Cidzikas.
Oficialios Lietuvos institucijos viešai platinamos P. Cidziko nuomonės arba nekomentuoja, arba pataria į ją rimtai nereaguoti.
Buvo koridorius?
P. Cidzikas savo prognozes išdėstė Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Klaipėdos skyriaus steigiamajame susirinkime. Jo nufilmuota kalba patalpinta interneto portale „Youtube“.
Visuomenininkas tvirtina, kad 2002 metais Lenkijoje buvo kilęs skandalas, kai Rusijos kariuomenės vadai Baltarusijoje susitarė su Lenkijos vaivada, kad šis praleis rusų kariuomenę iš Baltarusijos per Suvalkų kraštą smogti Lietuvai maždaug tarp Lazdijų ir Vištyčio ežero.
„Pramušus koridorių“ į Karaliaučių turėjo būti užimta dalis Dzūkijos, Sūduvos, o taip pat Klaipėda ir jos kraštas. Tuometinė Lietuvos valdžia šį pavojų žinojo, bet nieko nedarė“, - teigia P. Cidzikas.
Šis skandalas, anot jo, buvo garsus ir kitose valstybėse, tačiau Lietuvos žiniasklaida ir politikai iki šiol šį faktą nutylėjo. „Tik buvęs kariuomenės vadas generolas Jonas Kronkaitis buvo išreiškęs susirūpinimą dėl Lietuvos savanorių ir šaulių būrių bei Vartelių užkardos sumažinimo“, - sako vyriškis.
„Ribentropo-Molotovo aktas 2“
Lemtingas, anot P. Cidziko, buvo 2005 metais Kaliningrado srityje įvykęs tuometinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio ir Prancūzijos prezidento Žako Širako susitikimas.
Oficiali informacija apie šį susitikimą - gana skurdi. Pranešama, kad valstybių vadovai daugiausia dėmesio skyrė bendradarbiavimo su Europos Sąjunga klausimui, įskaitant supaprastintų vizų režimą ir Baltijos valstybių sienos sutartį su Rusija. Buvo aptarti ir „Maskvos, Paryžiaus ir Berlyno tarpusavio sąveikos tarptautinėje arenoje prioritetai“.
„Po šio susitikimo Lenkijoje buvo kalbama, kad pasirašytas antrasis Ribentropo-Molotovo aktas, įvyko teritorijų pasidalinimas. Vokiečiai pretenduoja į Lietuvos pamarį ir buvusią Prūsiją, o rusai - į Pabaltijį“, - aiškina P. Cidzikas ir primena, kad netrukus po šio susitikimo į Lietuvą įskrido ir prie Šakių sudužo Rusijos karinis lėktuvas. Visuomenininkas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu Lietuvoje dislokuoti NATO narės Vokietijos naikintuvai „Phantom F4“ sugebėjo atskristi tik į jau įvykusios nelaimės vietą.
„Rusijos kariuomenė ir šiandien mums graso. Paruoštos 6 divizijos - apie 100 tūkstančių karių. Buvo gautos žinios, kad rusai nori paimti Prūsiją iš Lenkijos pusės ir atiduoti Vokietijai. Žinoma, kad Vokietija už tai jau sumokėjo, tačiau Rusija niekaip negali to klausimo išspręsti...“ - kalba P. Cidzikas videoįrašuose.
„Kam man meluoti?“
Paprašytas aiškiau pakomentuoti savo teiginius, P. Cidzikas telefonu patikino, jog grėsmė Lietuvai yra vieša paslaptis.
„Vilniuje daug kas apie tai žino. Aš pats dariau apklausą Seime ir dauguma parlamentarų patvirtino, jog laukia rusų.
Nebūkite naivi, kad Lietuvą saugo narystė Europos Sąjungoje ir NATO. Tai yra tik vieša propaganda. Aš turiu gyvenimo patyrimo ir sakau jums, jog mūsų valdžioje kagėbistai ir jie ruošiasi invazijai. Kam man meluoti?“ - klausė pokalbininkas.
Anot P. Cidziko, jei nebūtų naudotos ypatingos priemonės, jau seniai Lietuva būtų užimta. Paklaustas, kokios tos ypatingos priemonės, jis atsakė: „Yra tokių priemonių dvasinio pobūdžio. Jos labai galingos“.
P. Cidzikas patikino tęsiąs savo žygius, kuriais kažkada žadino Lietuvos tautinį atgimimą. „Deja, mano darbai nepripažįstami, dvasinio atgimimo Lietuvai nereikia. Todėl nesistebiu nei krizėmis, nei ekonominėmis problemomis“, - kalbėjo P. Cidzikas.
Paklaustas, iš kur gaunąs informacijos apie grėsmes ir ar galįs įrodyti savo žodžius, P. Cidzikas pareiškė negalįs išduoti informacijos šaltinių.
Nuomonės niekas neklauso
Mažosios Lietuvos tautinės tarybos pirmininkas Vytautas Šilas viešas P. Cidziko kalbas vertina skeptiškai.
„Tai samprotavimai be įrodymų. Išvadas jis daro remdamasis istorija ir savo asmenine patirtimi. P. Cidzikas savo laiku buvo įtakingas ir dabar turi bendraminčių. Aš manau, kad tai tėra jo nuomonė“, - sakė V. Šilas.
Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Linas Julijonas Jankus yra linkęs tikėti autoritetingo žmogaus įžvalgomis.
„Taip pat niekas netikėjo, jog kada nors subyrės Tarybų Sąjunga, vienintelis P. Cidzikas garsiai kalbėjo apie Sąjūdį“, - pastebėjo L. J. Jankus.
Oficialios Lietuvos institucijos viešai platinamos P. Cidziko nuomonės arba nekomentuoja, arba vadina kliedesiais. Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos atstovai pareiškė, jog nekomentuos P. Cidziko išsakytų samprotavimų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kanceliarijos darbuotoja patikino, jog ir jie buvo gavę P. Cidziko kreipimąsi, tačiau jis svarstytas nebuvo.
„Rimtai reaguoti nereikia“
Arvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas:
Į Petro Cidziko kalbas rimtai reaguoti nereikėtų, nes jis - „žmogus, ne visai savyje“. Lietuva, kaip ir kitos valstybės, grėsmės atveju yra paruošusi gynybos veikslų planą. Žinoma, pagrindines saugumo garantijas mums teikia narystė NATO ir Europos Sąjunga, tačiau šalis yra pasirengusi gintis ir pati. Be to, po Rusijos ir Gruzijos karo suaktyvėjo NATO šalių veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti savo saugumą.
P. Cidziko biografija
*
Gimė 1944 m. Šeštokuose, jis yra pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijai dalyvis.
*
1973 m. vasario 16 d. KGB buvo suimtas ir 4 metus laikytas specialiajame psichiatriniame kalėjime Černiachovske. Vėliau dar kelis kartus suimtas, dukart teistas ir trumpai kalintas Lietuvoje.
*
P. Cidzikas yra 1979 m. 45 pabaltijiečių memorandumo signataras.
*
Jis inicijavo ir su kitais bendraminčiais 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, surengė pirmąjį mitingą, kuriame viešai pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas.
*
Per 1989 m. vasario 16 d. mitingą prie Arkikatedros jis pirmąkart paskelbė apie Mažosios Lietuvos sovietinį genocidą.
*
1989 m. buvo vienas Mažosios Lietuvos reikalų tarybos steigėjų.
*
1988-1990 m. jis rengė pasninko akcijas dėl politinių kalinių paleidimo, dėl Lietuvos dvasinio atgimimo ir Mažosios Lietuvos išlaisvinimo.
*
1990 m. rugsėjį - spalį organizavo kryžiaus žygį į Maskvą. 2,5 m dydžio kryžių Lietuvos trispalvių apsuptyje jis su palyda iškilmingai nešė per Rusijos miestus ir miestelius, per Maskvą iki šalia KGB būstinės Lubiankoje stovėjusios bažnytėlės. Vėliau surengė 2 dienų žygį Vilniuje aplink KGB pastatą.
*
1993 m. rugpjūtį surengė pasninko akciją dėl Rusijos kariuomenės išvedimo.
*
1998 m. jam paskirtas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius už narsą, pasiaukojimą ir ištvermę, kovojant dėl tautos laisvės bei ginant žmogaus teises okupuotoje Lietuvoje. Taip pat jam įteiktas Lietuvos nepriklausomybės medalis kaip neginkluoto pasipriešinimo dalyviui už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę.
„Įsiveržtų per keletą minučių“
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, praėjusiais metais duodamas interviu vokiečių dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“, pažymėjo, kad įvykiai Gruzijoje tebuvo ilgalaikių Rusijos planų įgyvendinimo pradžia, nes dabartiniai Rusijos lyderiai tebesiilgi didelės rusų ar sovietinės imperijos.
Šie planai, jo manymu, susiję pirmiausia su Krymu, paskui - su Baltijos šalimis, dar vėliau - su Pietų Kaukazu.
„Jei pamišėliai Rusijoje suplanuotų įsiveržimą į mūsų šalį, jie galėtų mus užimti per keletą minučių“, - konstatavo Lietuvos prezidentas, kartu išreikšdamas viltį, kad pasaulis pasipriešintų tokiems Rusijos užmojams.
Karinė kooperacija
Maždaug nuo 2003 m. vidurio pradėtas karinių pajėgų, pavadintų Rusijos ir Baltarusijos regionine karine grupuote (RKG), kūrimo procesas tebevyksta iki šiol: tobulinama RKG priklausančių sausumos dalinių sąveika, plėtojama grupuotės užnugario aprūpinimo sistema, įgyvendinamos ginkluotės unifikavimo ir modernizavimo programos, rengiami bendri kariniai mokymai. Taip pat kuriama bendra Rusijos ir Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos, įgyvendinama suderinta reforma karo aviacijos srityje ir kita.
Jeigu karas kiltų
2004 m. RAND korporacija paruošė studiją „Assuring Access in Key Strategic Regions. Toward a Long-Term Strategy“, kurioje detaliai analizuojamas galimo karinio konflikto tarp Rusijos ir Baltijos valstybių (NATO) scenarijus. Studijoje prognozuojama, kad tokio pobūdžio konfliktas gali įvykti 2012 m. ir viena iš potencialių jo priežasčių gali tapti rusų tautinės mažumos klausimas. RAND analitikai rimtai vertina Rusijos galimybes. Studijoje sakoma, kad Rusijos kariuomenė greitai užimtų Baltijos valstybes ir įsitvirtintų Lietuvos pasienio su Lenkija placdarme, virš užimtos teritorijos būtų sukurta vieninga oro gynybos sistema, o Rusijos Baltijos laivynas užblokuotų įėjimą į Baltijos jūrą. Pralaužti šitą gynybinę sistemą, autorių nuomone, gali būti sunku, bet tikrai įmanoma. Jų išvada yra ta, kad svarbesnis yra ne karinis, o politinis aspektas.
Teigiama, kad potencialiai NATO yra stipresnis už Rusiją, bet daug kas priklausytų nuo atskirų Aljanso narių, pirmiausia nuo Vokietijos ir Prancūzijos, entuziazmo priešintis Maskvos agresijai. Jeigu šis entuziazmas nebūtų didelis (būtų veikiama lėtai), kova užsitęstų ir tuo mažiau šansų išlikti nepriklausomos turėtų Baltijos valstybės.
Jurga Petronytė
