Valdyk savo pinigus

Artėjanti žiema gyventojams kelia vis daugiau klausimų: kiek teks mokėti už šildymą, degalus, elektrą ir ar nesusidursime su kai kurių išteklių trūkumu ar atleidimų vajumi? Apie galimus išbandymus ir kaip gyventojams sutaupyti šiandien laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuosime kartu su Vilniaus universiteto ekonomistais – Andriumi Jaržemskiu ir Tomu Karpavičiumi. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 105,5 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 8,1 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Vien rugsėjį įregistruota 12,6 tūkst. NT sandorių – 15,1 proc. daugiau nei prieš metus (11 tūkst.) ir 3,7 proc. daugiau nei rugpjūtį (12,2 tūkst.), trečiadienį pranešė Registrų centras.

Vieniems darbuotojams dėl vienos darbo vietos tenka varžytis su dešimtimis ar net šimtais kitų kandidatų, o kitų specialistų darbdaviai taip stokoja, kad yra pasirengę siūlyti net didesnį atlyginimą, nei šie patys tikisi. Lietuvos darbo rinkoje ryškėja vis didesni skirtumai tarp profesijų. Kai kurių specialistų atlyginimai siekia 3,5–4,5 tūkst. eurų, tačiau kitose srityse darbuotojų lūkesčiai jau traukiasi.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žada stiprinti kontrolę ir kovoti su šešėliu. O tam ruošiamasi ir aktyviau pasitelkti dirbtinį intelektą (DI). Naujasis VMI vadovas Martynas Endrijaitis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė, kad vienas pagrindinių jo tikslų – sumažinti šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį. „Pirmoji kryptis – kova su šešėliu ir PVM atotrūkio mažinimas.

Įsibėgėjant rudeniui, gyventojų laukia ne tik vėsesni orai, bet ir didesnės išlaidos už šildymą. Iki šiol neaiškia kryptimi juda ir prekių bei paslaugų kainos.  Tad tokiu metu ypač svarbu įsivertinti savo finansinę padėtį ir pasirūpinti santaupomis nenumatytiems atvejams. Ekonomistai sako, kad finansinė pagalvė gali tapti vienu svarbiausių saugiklių, ypač tada, kai žmogus planuoja prisiimti didesnių įsipareigojimų.

Mirus žmogui, kuris iki tol tvarkė šeimos pinigus, artimiesiems gali tekti ne tik gedėti. Staiga gali paaiškėti, kad nežinoma, kur yra sąskaitos, kokios paskolos liko ar už ką kiekvieną mėnesį dar reikia mokėti. Tačiau tam galima pasiruošti iš anksto.

Vaiko priežiūra šeimai gali tapti nemaža finansine našta, ypač jei nėra galimybės vaiko leisti į darželį, o tėvams reikia grįžti į darbą. Tokiais atvejais viena iš galimybių – valstybės kompensacija samdant vaiką prižiūrintį žmogų. Šeimos gali susigrąžinti dalį auklei išleidžiamų pinigų, tačiau tam reikia atitikti nustatytas sąlygas. Svarbu ne tik tai, ar vaikas lanko ugdymo įstaigą, bet ir kaip įforminamas jį prižiūrinčio žmogaus darbas.

Finansų ministrui paskelbus, kad šalį nusiaubusios audros padariniai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kainuos apie 17 mln. eurų, ministras Taurimas Valys sako, kad jei įmonei neužteks savo lėšų, jų gali būti skirta iš valstybės biudžeto. „Bus bandoma kompensuoti iš įmonės resursų, bet jei matysime, kad resursų trūksta, ypač kalbant apie prevencines priemones, neišvengiamai gali būti ir papildomos valstybės lėšos“, – LRT televizijai sakė T. Valys.

Prasidėjus naujiems mokslo metams šeimų išlaidos gali gerokai išaugti – tenka pasirūpinti ne tik mokyklinėmis priemonėmis, bet ir kitais vaikų poreikiais. Tačiau dalį šios finansinės naštos gali palengvinti valstybės parama, o skirtingomis jos formomis gali pasinaudoti tiek mažesnes pajamas gaunančios, tiek ir kitos vaikus auginančios šeimos. Vis dėlto valstybės parama šeimoms neapsiriboja vien pagalba prasidėjus mokslo metams.

Užlietas būstas, ant automobilio užvirtęs medis ar po elektros sutrikimo sugedusi buitinė technika gali atsieiti šimtus ar net tūkstančius eurų. Tačiau po nelaimės itin svarbu ne tik įvertinti patirtus nuostolius – vienas skubotas veiksmas gali vėliau gerokai apsunkinti bandymą atgauti pinigus.

Ekspertai įspėja apie augančią ekonominio neapibrėžtumo bangą, galinčią stipriai paveikti gyventojų perkamąją galią ir finansinį saugumą. Nerimaujant dėl galimų rinkų sukrėtimų, finansų analitikai ragina nelaukti krizių pradžios ir jau dabar peržiūrėti savo išlaidas. Kaip tinkamai pasiruošti? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Artea“ banko vyriausiąja ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene ir Vilniaus universiteto docentu Andriumi Jaržemskiu.

Netikėtai sugedo automobilis, netekote darbo ar atsirado kitų nenumatytų išlaidų – tokiais atvejais gelbėti gali iš anksto sukauptos santaupos, vadinamoji finansinė pagalvė. Tačiau kiek pinigų iš tiesų reikėtų turėti „juodai dienai“? ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, nuo ko priklauso reikalingas finansinės pagalvės dydis ir kokią klaidą žmonės daro bandydami jį apskaičiuoti.

Nuo rugpjūčio 1-osios pirmąjį būstą perkantiems gyventojams atsirado galimybė jį įsigyti sukaupus mažesnį pradinį įnašą. Vietoje anksčiau taikytų 15 proc. dabar tam tikrais atvejais gali pakakti 10 proc. būsto vertės. Pavyzdžiui, perkant 200 tūkst. eurų kainuojantį būstą, skirtumas siekia 10 tūkst. eurų. Toks pokytis gali būti ypač svarbus gyventojams, kuriems būtent santaupų pradiniam įnašui sukaupimas iki šiol buvo didžiausia kliūtis įsigyti nuosavą būstą.

Naujasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Martynas Endrijaitis pirmąja iš keturių pagrindinių savo veiklos krypčių vadina šešėlinės ekonomikos mažinimą – jis žada kasmet analizuoti šešėliui jautriausius verslo sektorius, labiau tikrinti apskaitos paslaugas teikiančias buhalterines bendroves. Kokiems pokyčiams ruoštis? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su VMI vadovu Martynu Endrijaičiu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Būsto kainoms išliekant aukštoms, dalis gyventojų gali svarstyti, ar dabar tinkamas metas įsipareigoti keliems dešimtmečiams, ar geriau dar palaukti. Ypač kai būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose skiriasi. Tačiau sprendžiant, ar pirkti būstą dabar, svarbi ne vien jo kaina. Reikėtų įvertinti ir tai, kiek laiko jame planuojama gyventi. Tuo metu rinkoje kainos nebūtinai visur juda vienodai.

Nebenešiojami drabužiai, išaugti vaikų batai, senas telefonas ar nebereikalingi baldai vis dažniau atsiduria interneto skelbimuose. Tačiau ne kiekvienas toks pardavimas laikomas prekyba. VMI aiškina, kad ribą tarp paprasto savo daiktų išpardavimo ir individualios veiklos lemia ne tik per metus gauta suma. Ne mažiau svarbu ir tai, ar žmogus parduoda sau pirktus, bet nebereikalingus daiktus, ar prekes specialiai įsigyja tam, kad jas perparduotų ir uždirbtų.

Moteris galėjo likti ir be buto, ir be už jį gautų pinigų. Tariami policijos pareigūnai ją įtikino, kad jos bankas įveltas į nusikalstamą schemą, o jai priklausantis būstas jau pardavinėjamas. Esą vienintelis būdas apsaugoti savo turtą – pačiai kuo skubiau ir pigiau parduoti butą. Tad baimės apimta moteris pakluso sukčių nurodymams.

Oficiali statistika rodo tūkstančius laisvų darbo vietų, tačiau paprastiems ieškotojams durys atsidaro toli gražu ne taip lengvai, kaip anksčiau. Darbdaviai tyliai kelia kartelę, o reikalavimų sąrašuose šalia profesinio diplomo vis dažniau atsiranda universalūs įgūdžiai bei gebėjimas valdyti dirbtinį intelektą. Tuo metu darbo rinkoje ryškėja ir kita tendencija – vienų specialistų darbdaviai ieško itin aktyviai, o už rečiausias kompetencijas yra pasirengę mokėti ir 6–7 tūkst.

Net banko darbuotojų paklausta, ar jos neįtikino sukčiai, moteris savo sprendimu nė nesuabejojo. Ji jau buvo dalimis išgryninusi 8–9 tūkst. eurų ir ketino pasiimti visus sąskaitoje likusius pinigus. Pastebėjus, kad moteris dalimis grynina dideles pinigų sumas, jos buvo paprašyta atvykti į banką ir paaiškinti, kam jų reikia. Darbuotojai mėgino ją perspėti, tačiau moteris tvirtino turinti teisę su savo pinigais elgtis taip, kaip nori, ir į kalbas nesileido.

Darbdavys siūlo vietoje darbo sutarties registruoti individualią veiklą, nes taip abiem pusėms liks daugiau pinigų? Iš pirmo žvilgsnio toks pasiūlymas gali atrodyti patrauklus. Tačiau pakeistas sutarties pavadinimas darbo santykių nepanaikina. Jeigu žmogus ir toliau dirba vienam vadovui, jo nustatytomis sąlygomis ir naudojasi įmonės suteiktomis priemonėmis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali vertinti ne dokumento pavadinimą, o tai, kaip darbas vyksta iš tikrųjų.

Lietuvos darbo rinkoje darbuotojų poreikis išlieka didelis – vien birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Kai kuriose srityse darbuotojų trūkumas ypač ryškus – pavyzdžiui, pavasarį gamybos sektoriuje laisvų darbo vietų skaičius du mėnesius iš eilės viršijo 3 tūkst. Vis dėlto didelė darbo pasiūla nereiškia, kad kiekvieną patraukliai atrodantį skelbimą verta vertinti vienodai.

Lietuvos darbo rinkoje jaunų žmonių poreikis tik auga – šiuo metu kas trečias dirbantis žmogus šalyje yra 50–64 metų amžiaus. Prognozuojama, kad ateityje vyresnių darbuotojų dalis dar didės, todėl, specialistų teigimu, jaunimo atėjimas į darbo rinką tampa ne tik pageidautinas, bet ir būtinas. Darbo pasiūlymų jau dabar netrūksta – vien birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų.

Vasara daliai gyventojų tampa ne tik poilsio, bet ir papildomo uždarbio sezonu. Vieni parduoda pačių surinktas uogas, grybus ar vaistažoles, o kiti atsikrato namuose nebereikalingų daiktų. Tačiau ne visi žino, kad už pačių surinktas miško gėrybes per metus galima gauti iki 3 tūkst. eurų, nemokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir šių pajamų nedeklaruoti. Vis dėlto ne visada lengva suprasti, kada pavienis pardavimas jau laikomas veikla, kurią reikia įregistruoti.

Vaikų finansinis raštingumas prasideda šeimoje, tačiau vien teorinių žinių tam nepakanka – svarbu leisti jiems patiems priimti sprendimus ir mokytis iš klaidų. Specialistai akcentuoja, kad kuo anksčiau vaikas praktiškai susipažins su pinigais, tuo lengviau ateityje gebės planuoti išlaidas, taupyti ir atpažinti rizikas.

Finansinius sprendimus priimame kone kasdien – nuo apsipirkimo parduotuvėje iki taupymo, investavimo ar pensijos kaupimo. Vis dėlto pakankamų finansinių žinių vis dar stinga – minimalų finansinio raštingumo lygį pasiekia tik 34 proc. suaugusiųjų, o vidutinis finansinio raštingumo rezultatas siekia 60 balų iš 100. Tokius duomenis atskleidė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinis suaugusiųjų finansinio raštingumo tyrimas, kuriame dalyvavo 39 šalys ir ekonomikos.