Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, kada parduodant savo nebereikalingus daiktus individualios veiklos registruoti nereikia, iki kokios sumos tokios pajamos neapmokestinamos ir kokiais atvejais daiktų pardavimas jau laikomas individualia veikla.
Jeigu žmogus retkarčiais parduoda jam nebereikalingus daiktus, vien dėl to individualios veiklos registruoti nereikia. Pasak R. Virvilienės, toks pardavimas nelaikomas individualia veikla – savo daiktus žmogus gali tiesiog parduoti.
Svarbiausia, kad daiktai būtų buvę įsigyti asmeniniam naudojimui, o ne perpardavimui, ir kad jų pardavimas nebūtų nuolatinis pajamų šaltinis. Vien tai, kad žmogus parduoda savo nebereikalingus daiktus, dar nereiškia, kad jis vykdo prekybos veiklą.
Iki 2,5 tūkst. eurų – be pajamų mokesčio
Parduodant savo nereikalingus daiktus reikšminga tai, kiek pajamų iš viso gaunama per kalendorinius metus.
„Yra nustatyta lengvata, kad iki 2,5 tūkst. eurų gauta pajamų suma yra apskritai neapmokestinama. Tai yra atsitiktinė, be versliškumo ir ekonominės naudos siekimo veikla. Nieko nereikia daryti“, – aiškino R. Virvilienė.
Ši lengvata taikoma, kai žmogus nevykdo individualios veiklos, o bendra per metus už neregistruotinus daiktus gauta suma neviršija 2,5 tūkst. eurų. Tai yra bendra visų pardavimų riba, o ne atskira 2,5 tūkst. eurų suma kiekvienam daiktui.
Neregistruotinais vadinami daiktai, kurių nereikia registruoti valstybės registruose, pavyzdžiui, drabužiai, batai, telefonai, kompiuteriai, baldai ar buitinė technika. Automobiliams, nekilnojamajam turtui ir kitam registruojamam turtui taikomos kitos taisyklės.
Viršijus ribą mokestis skaičiuojamas ne nuo visos sumos
Net jeigu per metus už parduotus daiktus gauta daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų, tai dar nereiškia, kad pajamų mokestį reikės mokėti nuo visų gautų pinigų.
Pirmiausia iš bendros pardavimo sumos atimama dokumentais pagrįsta daiktų įsigijimo kaina, privalomos su pardavimu susijusios išlaidos ir 2,5 tūkst. eurų neapmokestinama suma. Įprastu atveju 15 proc. gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas tik nuo likusios sumos.
Pavyzdžiui, žmogus per metus savo daiktus pardavė už 5 tūkst. eurų, o dokumentais pagrįsta jų įsigijimo kaina siekė 1 tūkst. eurų. Iš 5 tūkst. eurų atėmus 1 tūkst. eurų įsigijimo kainą ir 2,5 tūkst. eurų lengvatą, liktų 1,5 tūkst. eurų apmokestinama suma. Pritaikius 15 proc. tarifą, reikėtų sumokėti 225 eurus.
Todėl vertėtų išsaugoti čekius, sąskaitas, elektroninių užsakymų patvirtinimus ar kitus dokumentus, įrodančius, kiek parduoti daiktai kainavo.
Jeigu skirtumas tarp per metus gautų pardavimo pajamų ir daiktų įsigijimo išlaidų neviršija 2,5 tūkst. eurų, šių pajamų deklaruoti nereikia. Jeigu skirtumas didesnis, pajamas reikia deklaruoti pasibaigus metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos.
Perpardavinėjimas siekiant uždirbti – jau kita situacija
Kitaip vertinama situacija, kai žmogus ne išparduoda savo naudotus daiktus, o specialiai perka prekes tam, kad jas perparduotų brangiau. Anot R. Virvilienės, jeigu žmogus galvoja, kad perpardavinėdamas galėtų ir norėtų uždirbti, jau reikia vertinti, ar jis nevykdo individualios veiklos.
Pavyzdžiui, žmogus nuolat ieško pigiau parduodamų drabužių, telefonų, baldų ar kitų prekių, jas nuperka, įkelia skelbimus ir parduoda už didesnę kainą. Jis skaičiuoja uždarbį ir planuoja prekybą tęsti.
Tokiu atveju tai jau gali būti ne savo daiktų išpardavimas, o individuali prekybos veikla. Jai 2,5 tūkst. eurų lengvata, taikoma atsitiktiniam asmeninių daiktų pardavimui, netaikoma.
Tačiau nėra vienos pajamų sumos, kurią pasiekus pardavimas automatiškai tampa individualia veikla. Ją gali tekti registruoti ir nepasiekus 2,5 tūkst. eurų ribos, jeigu prekės specialiai perkamos perpardavimui, pardavimai kartojasi ir siekiama iš jų uždirbti. Tokiais atvejais VMI vertintų visas veiklos aplinkybes.
Keturi požymiai parodo, kada pardavimas tampa veikla
R. Virvilienė išskyrė keturis požymius, pagal kuriuos galima atskirti atsitiktinį savo daiktų pardavimą nuo nuolatinės prekybos siekiant uždirbti.
„Individuali veikla yra versliškumas, sistemiškumas, savarankiškumas ir ekonominės naudos siekimas“, – įvardijo VMI Teisės departamento vadovė.
Versliškumas reiškia, kad žmogus elgiasi kaip prekybininkas, tai yra, ieško prekių, jas reklamuoja, nustato kainas ir ieško pirkėjų. Tuo metu sistemiškumas rodo, kad pardavimai nėra atsitiktiniai – jie kartojasi arba yra planuojami iš anksto.
Savarankiškumas reiškia, kad žmogus pats sprendžia, ką pirkti ir parduoti, kokias kainas nustatyti ir kaip vykdyti prekybą. Na, o ekonominės naudos siekimas paprasčiausiai reiškia norą uždirbti – prekę nupirkti pigiau, parduoti brangiau ir gauti pelno.
„Jeigu yra visi šie keturi požymiai, tai reiškia, kad žmogus vykdo individualią veiklą ir turėtų ją registruoti“, – pabrėžė R. Virvilienė.
Vien keli per trumpą laiką parduoti panašūs ar vienodi daiktai savaime dar nieko neįrodo. Taigi, reikėtų pasitikrinti, ar jie buvo pirkti asmeniniam naudojimui, ar specialiai perpardavimui, ir ar žmogus planuoja prekybą tęsti.
30 pardavimų ir 2 tūkst. eurų – ne mokesčių riba
Interneto platformose prekiaujantys žmonės kartais painioja dvi skirtingas taisykles – 2,5 tūkst. eurų mokestinę lengvatą ir DAC7 nustatytą 30 sandorių bei 2 tūkst. eurų ribą.
Pagal DAC7 platformos operatorius neprivalo pateikti VMI duomenų apie prekėmis prekiaujantį žmogų, jeigu jis per metus sudarė mažiau kaip 30 sandorių ir gavo ne daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Abi sąlygos turi būti įvykdytos kartu.
Tačiau tai nėra riba, iki kurios visais atvejais nereikia mokėti mokesčių ar registruoti individualios veiklos. Ji tik nustato, kada platformos operatorius gali neteikti VMI informacijos apie pardavėją.
Todėl ir mažiau kaip 30 pardavimų atlikęs žmogus gali vykdyti individualią veiklą, jeigu prekes specialiai perka perpardavimui ir siekia uždirbti.
Kita vertus, vien tai, kad platforma perdavė žmogaus duomenis VMI, dar nereiškia, kad jis pažeidė taisykles ar būtinai turi mokėti mokestį. VMI vis tiek vertina, ką žmogus pardavinėjo, kodėl tai darė ir ar siekė nuolat uždirbti. Tai išplaukia iš skirtingų DAC7 duomenų teikimo ir pajamų apmokestinimo taisyklių.
Paprasčiausias skirtumas toks, kad savo nebereikalingų daiktų pardavimas nėra verslas, tačiau jeigu žmogus prekes tyčia perka tam, kad jas perparduotų ir uždirbtų, tai jau gali būti laikoma individualia veikla.
Daugiau apie tai, kada papildomas uždarbis jau laikomas individualia veikla, kaip pasirinkti tinkamiausią jos formą, kokių klaidų vengti, kuo skiriasi individuali veikla, verslo liudijimas ir mažoji bendrija bei kaip legaliai nepermokėti mokesčių, sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
„Valdyk savo pinigus“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
