Naujasis VMI vadovas Martynas Endrijaitis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė, kad vienas pagrindinių jo tikslų – sumažinti šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.
„Pirmoji kryptis – kova su šešėliu ir PVM atotrūkio mažinimas. Tai yra visuma priemonių paketo, kuris yra skirtas būtent mažinti šešėlinę ekonomiką, kuri, deja, Lietuvoje šiuo metu yra skaičiuojama apie 20 proc., kai tuo metu Europos Sąjungos vidurkis yra apie 15–18 proc. pagal tam tikrus skirtingus skaičiavimus.
Tai tikslas yra pirmiausia pasiekti Europos Sąjungos vidurkį, o dar tolimesnis tikslas – jį mažinti.
Kita kryptis – elektroninių paslaugų plėtimas. Ir šiuo metu tam tikros elektroninės paslaugos yra pakankamai patogios, tačiau nuolat bendraujame su verslu, su buhalteriais, su mūsų klientais, piliečiais ir tikrai sulaukiame dar įvairių pastebėjimų, patikslinimų, ką galėtume daryti dar geriau.
Viena iš pagrindinių elektroninių paslaugų krypčių – kad mokesčių inspekcija turėtų vieną sistemą, vieną platformą, o ne kaip dabar – kelias“, – komentavo M. Endrijaitis.
VMI vadovas išskiria ir likusias kryptis, kurioms bus skiriamas dėmesys.
„Trečia kryptis – kibernetinis saugumas. Tai taip pat priemonių planas ir sistemos, kad nebūtų kibernetinių incidentų.
O jeigu tam tikros atakos įvyksta, jų tikrai pasitaiko, tai kad jos būtų iš karto sustabdomos, identifikuojamos ir numatomos priežastys, kad daugiau jos ne tai, kad nepasikartotų, bet būtų minimizuojamos ir kuo greičiau atkuriamos sistemos joms įvykus.
Ir ketvirta kryptis nukreipta į mūsų vidinę kultūrą, į mūsų vertybes tam, kad mokesčių inspekcijos kolektyvas būtų verslui, klientams pagalbininkas, konsultantas, o ne kontrolierius“, – apie pagrindinius keliamus tikslus kalbėjo M. Endrijaitis.
Daugiausiai dėmesio – rizikingiausiems sektoriams
Pasak VMI vadovo, institucija kasmet peržiūrės sritis, kuriose matoma didžiausia šešėlinės ekonomikos rizika. Todėl konkretus prioritetinių sektorių sąrašas bus kintantis.
Šiuo metu tarp tokių sričių yra ne viena, pavyzdžiui, turizmo, statybos, dalis apdirbamosios pramonės, paslaugų sektoriai, taip pat kai kurios didmeninės ir mažmeninės prekybos sritys.
Anot jo, VMI neketina apsiriboti vien rizikos vertinimo sistemomis. Planuojama tam tikrais atvejais taikyti ir atsitiktinę kontrolę.
Kitaip tariant, įmonės būtų tikrinamos ne vien tada, kai iš anksto nustatoma konkreti rizika.
„Tai tikrai nereiškia, kad mokesčių administratorius dabar bus neprognozuojamas. Ateis, pradės tikrinti neaišku ką.
Pagrindinė kryptis yra tikrai ten, kur yra tie pagrindiniai sektoriai, šešėlis. Tačiau tam tikrais epizodiniais atvejais mes taikysime ir tikslinę kontrolę“, – pridūrė jis.
Pasitelks dirbtinį intelektą, bet atleidimų nebus?
M. Endrijaitis pabrėžė, kad tam tikros automatizuotos sistemos VMI jau naudojamos, tačiau ateityje DI galėtų atlikti gerokai daugiau funkcijų.
Tačiau, pasak VMI vadovo, bus siekiama, kad dirbtinis intelektas (DI), siekiant nustatyti galimus pažeidimus, būtų naudojamas aktyviau.
„Dirbame, kad DI priemonės būtų taikomos. Pavyzdžiui, Europos Komisijos jau yra pristatyta DI priemonė, kuria gali būti nustatomos įmonės, kurios turi mažą pridėtinę vertę.
Maža pridėtinė vertė PVM prasme, paprastai tariant, yra tokios įmonės, kurios, palyginti su kitomis rinkos sąlygomis tame sektoriuje ar toje teritorijoje veikiančiomis įmonėmis, generuoja didesnį pelną ir pajamas, ir naudą ekonomikai mokesčių prasme. O tos mažos pridėtinės vertės įmonės – jos yra mažesnės.
Tai ta DI priemonė – vienas iš būdų, leidžiantis nustatyti tokias įmones ir tai rodo ženklą, kad galimai čia yra nemokamas PVM mokestis“, – paaiškino M. Endrijaitis.
Pašnekovas vardija, kad DI galėtų padėti konsultuoti gyventojus. Tiesa, VMI vadovas žada, kad etatų mažinimo įstaigoje dėl DI plėtros neplanuojama.
„Etatų mažinimo dėl DI būtent konkrečiai neplanuojame. Bet taip pat atkreipiu dėmesį, kad visada mokesčių administratoriaus tikslas yra efektyviau, racionaliau, naudingiau, su mažesniais resursais padaryti daugiau. Tai tiesiog tam tikrus žmones, intelektinį potencialą mes naudosime kitose kryptyse“, – sakė jis.
Daugiau dėmesio – įmonių automobiliams
VMI jau kurį laiką skiria dėmesį atvejams, kai įmonių automobiliai naudojami darbuotojų privatiems poreikiams. Tokiais atvejais turi būti tinkamai apskaičiuojamos ir deklaruojamos pajamos natūra.
M. Endrijaičio teigimu, šioje srityje situacija gerėja – įmonės tvarkingiau deklaruoja automobilių naudojimą privatiems poreikiams.
Tačiau ateityje kontrolė gali tapti dar labiau paremta duomenimis.
VMI vadovas neatmeta galimybės pasitelkti automatizuotus sprendimus ir DI, kurie galėtų analizuoti skirtingą informaciją apie transporto judėjimą ir padėti įvertinti, ar automobilis naudojamas darbo, ar asmeniniais tikslais.
„Ateityje galima ir DI priemones [panaudoti], kurios gebėtų matyti pagal, tarkime, kelių tam tikrus transporto judėjimo duomenis, informaciją iš savivaldybių, ar automobilis juda grynai privačiais interesais“, – kalbėjo M. Endrijaitis.
Vis dėlto VMI vadovas pabrėžia, kad pagrindinis tikslas nėra bausti. Institucija esą pirmiausia nori informuoti ir konsultuoti, kad verslas suprastų, kada ir kaip turi būti apskaičiuojamas pajamų mokestis.
Įspėja apie griežtas priemones, bet primenama ir apie lengvatas
M. Endrijaitis sąžiningiems mokėtojams žada mažiau biurokratijos. Tačiau tiems, kurie reikalavimų nesilaiko ir mokesčių nemoka, įspėja ir apie galimas griežtesnes priemones.
Pavyzdžiui, nesumokėta suma gali būti išieškoma, o kraštutiniais atvejais, pavyzdžiui, nesureagavus į įspėjimus, atliekami ir mokestiniai patikrinimai.
„Kalbant apie atsakomybę, Mokesčių administravimo įstatymas numato, kad yra apskaičiuojama trūkstama mokesčio suma, mokestiniai delspinigiai yra skaičiuojami ir taip pat mokestinės baudos yra taikomos, kurios atitinkamais atvejais tikrai gali būti nemažos, palyginus pagal tai, kokia yra situacija. Ir taip pat tam tikrais atvejais yra taikomas Administracinių nusižengimų kodeksas“, – sakė VMI vadovas.
VMI primena, kad pelno mokesčio lengvata gali būti susijusi su išmokomis, kuriomis leidžiama mažinti apmokestinamąjį pelną.
Pavyzdžiui, gamybinei įmonei, kurioje dirba riboto darbingumo asmenys. Įmonei, kurios pajamos už pačios pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų ir kuriose dirba riboto darbingumo asmenys, leidžiama mažinti apskaičiuotą pelno mokestį.
Taip pat Laisvosios ekonominės zonos įmonei, kurios vidutinis darbuotojų skaičius ir kapitalo investicijos atitinka įstatymu nustatytus dydžius, nustatytą metų skaičių leidžiama nemokėti pelno mokesčio ir po to dar taikyti sumažintą pelno mokesčio tarifą.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
