Lietuviai vartojimui skolinasi vis daugiau. Lietuvos banko (LB) duomenimis, rugpjūčio pabaigoje dar negrąžintų vartojimo paskolų suma kredito įstaigose siekė apie 2,2 mlrd. eurų – 24,7 proc. daugiau nei prieš metus. Vien per rugpjūtį ši suma išaugo 2,6 proc.
Vis dėlto vien iš augančios paskolų sumos negalima spręsti, kad gyventojams skolų jau per daug.
LB Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stalilionienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, kad tam svarbu žiūrėti ir į tai, kiek paskolų įmokų vėluojama mokėti ilgesnį laiką.
Kas nutinka, jei paskolos nemokate ilgiau nei 90 dienų?
LB stebi vadinamąjį ilgalaikių pradelsimų rodiklį. Jis parodo, kokia dalis vartojimo paskolų yra pradelsta ilgiau nei 90 dienų.
„Šitas terminas yra svarbus dėl to, kad jeigu žmogus vėluoja mokėti įmokas ilgiau nei 90 dienų ir su juo yra išbandytos visos kitos galimos sutarties modifikavimo, pakeitimo priemonės tam, kad sutartis būtų išlaikyta, tai kreditorius tiesiog turi teisę vienašališkai ją nutraukti“, – komentavo ji.
Tačiau LB savo svetainėje informuoja, kad vartojimo kredito sutartis gali būti nutraukta ir anksčiau, jeigu įmoka vėluoja ilgiau nei mėnesį, o nesumokėta suma sudaro bent 10 proc. dar negrąžintos paskolos sumos. Arba, kita sąlyga – kai mokėjimai vėluoja ilgiau nei 3 mėnesius iš eilės.
Prieš nutraukiant sutartį žmogus taip pat turi būti informuotas apie skolą. Gavęs papildomą pranešimą, jis turi dar 2 savaites ją padengti.
Vadinasi, jei pavėlavote sumokėti paskolą ar jos įmoką, nėra taip, kad kreditorius iš karto nutrauks sutartį. Tačiau kuo ilgiau įmokos nemokamos, tuo arčiau žmogus priartėja prie gerokai rimtesnių pasekmių.
Kiek gali kainuoti pavėluota paskolos įmoka?
Vėluojant mokėti vartojimo paskolą gali tekti sumokėti ne tik pradelstą įmoką. LB aiškinimu, kreditorius gali skaičiuoti ir netesybas – papildomą sumą, kurią gali tekti sumokėti už pavėluotą įmoką. Jos negali viršyti 0,05 proc. pradelstos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną ir gali būti skaičiuojamos ne ilgiau kaip 180 dienų.
Pinigine prasme pasekmė gali būti panaši kaip valstybės skiriama bauda – už vėlavimą tenka gerokai plačiau praverti piniginę. Dar rimtesnė padėtis pasitaiko tada, kai dėl ilgai nemokamų įmokų kredito sutartis nutraukiama.
„Ir kas atsitinka po to? Nutraukus vienašališkai sutartį žmogus tampa skolingas. Ne tik tas pradelstas įmokas, bet visą kredito sumą, kuri buvo išmokėta ar negrąžinta“, – aiškino R. Stalilionienė.
Vadinasi, problema jau neapsiriboja keliomis nesumokėtomis mėnesio įmokomis – žmogui gali tekti grąžinti gerokai didesnę sumą. Be to, prasidėjus skolos išieškojimui gali prisidėti ir daugiau išlaidų. Pašnekovė įspėjo, kad užsitęsus tokiai situacijai žmogui iš jos išbristi gali būti vis sunkiau.
„Tokiu atveju žmogus tikrai patenka į labai liūdną skolų liūną“, – apgailestavo ji.
Kiek žmonių vėluoja mokėti paskolas ilgiau nei 90 dienų?
Taip, gyventojai skolinasi vis daugiau, bet naujausi LB duomenys kol kas nerodo, kad ilgalaikių vėlavimų daugėtų. 2026 metų pirmojo pusmečio vartojimo kredito rinkos apžvalgoje nurodoma, kad tarp ne kredito įstaigų vartojimo kredito davėjų ilgiau nei 90 dienų pradelstų kreditų dalis siekė 6,3 proc. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, ji sumažėjo 0,8 procentinio punkto.
Na, o procentinis punktas parodo skirtumą tarp dviejų procentinių dydžių. Jeigu rodiklis sumažėjo nuo 7,1 iki 6,3 proc., jis sumažėjo 0,8 procentinio punkto. Apie tą pačią tendenciją R. Stalilionienė šnekėjo ir laidoje.
„Noriu pasidžiaugti, kad paskutinius kelerius metus stebimas ilgalaikių pradelsimų rodiklis neauga, o svyruoja tarp 6–7 proc. Ir netgi stebint pirmąjį metų pusmetį buvo fiksuotas nežymus iki 1 procentinio punkto sumažėjimas“, – tikino ji.
Pasak pašnekovės, kol šalies ekonominė padėtis išlieka stabili ir nėra didesnių sukrėtimų, kurie paveiktų žmonių pajamas ar išlaidas, LB nesitiki, kad ilgalaikių vėlavimų daugės.
Vis dėlto, jeigu žmogus jau mato, kad artimiausios įmokos sumokėti nepavyks, laukti kelių mėnesių nereikėtų. Kuo anksčiau pradedama ieškoti sprendimo, tuo daugiau galimybių išvengti sutarties nutraukimo ir augančios skolos.
Nebegalite mokėti paskolos įmokų – ką daryti?
Jeigu žmogus mato, kad artimiausios įmokos sumokėti nebegalės, LB rekomenduoja nelaukti ir raštu kreiptis į kredito davėją. Įvertinęs konkrečią situaciją, kreditorius gali pasiūlyti keisti paskolos sąlygas.
Pavyzdžiui, pratęsus paskolos grąžinimo laiką galima sumažinti mėnesio įmoką. Tam tikrais atvejais galima prašyti ir vadinamųjų kredito atostogų – iki 3 mėnesių atidėti dalies paskolos įmokų mokėjimą.
Tokia galimybė gali būti suteikta, pavyzdžiui, žmogui ar jo sutuoktiniui netekus darbo, netekus bent trečdalio pajamų, nutrūkus santuokai, mirus sutuoktiniui ar tam tikrais darbingumo netekimo atvejais.
Tačiau kredito atostogos nereiškia, kad 3 mėnesius už paskolą visai nereikės mokėti. LB tvirtina, kad paprastai tuo metu vis tiek reikia mokėti palūkanas, nebent su kreditoriumi susitariama kitaip.
Atidėta paskolos dalis taip pat niekur nedingsta. Vėliau ji įtraukiama į naują mokėjimo grafiką, todėl gali pailgėti paskolos grąžinimo laikas arba pasikeisti būsimos įmokos. Dėl kredito atostogų reikia kreiptis raštu. Kredito davėjas sprendimą dėl tokio prašymo turi priimti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų.
Tačiau vien pateikus prašymą įmokų mokėjimas nesustoja. Kol kreditorius dar nėra priėmęs sprendimo, jas reikia mokėti pagal iki tol galiojusį grafiką.
Kur nemokamai pasitikrinti savo paskolas ir kitus įsipareigojimus?
Jeigu žmogus turi ne vieną paskolą, lizingą ar kitų kredito įsipareigojimų ir jau tiksliai nebežino, kiek jų turi, informaciją galima pasitikrinti LB Paskolų rizikos duomenų bazėje.
Joje kaupiama informacija apie žmonėms suteiktas paskolas, o pats žmogus gali nemokamai pasižiūrėti, kokie duomenys apie jo įsipareigojimus yra užfiksuoti. Prisijungti galima elektroniniu būdu per LB sistemą, patvirtinus savo tapatybę.
Taip žmogus gali vienoje vietoje pamatyti savo turimus kredito įsipareigojimus ir geriau įvertinti bendrą savo skolų situaciją.
Daugiau apie tai, kaip pasirinkti paskolą, lizingą ar pirkimą išsimokėtinai, nepermokėti už kreditą, ką būtina patikrinti prieš pasirašant sutartį ir kada skola jau gali tapti per didelė, sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
Apie ką kalbėjome:
00:00 Pradžia
00:48 Kodėl lietuviai vartojimui skolinasi vis daugiau?
02:32 Kada paskolų jau tampa per daug ir kas nutinka vėluojant mokėti ilgiau nei 90 dienų?
04:35 Kam lietuviai dažniausiai skolinasi ir dėl kokių pirkinių paskola gali būti rizikinga?
05:48 Paskola vestuvėms ar atostogoms – ar verta skolintis tokiems pirkiniams?
06:45 Automobilis lizingu ar su paskola – kuo šie pasirinkimai skiriasi?
10:12 Likutinė automobilio vertė – ką tai reiškia ir kiek dar gali tekti sumokėti lizingo pabaigoje?
11:34 Paskolų palyginimo platformos – ar jose matote visus pasiūlymus ir kaip juos palyginti?
14:01 Palūkanos, mėnesio įmoka ar BVKKMN – į kurį skaičių svarbiausia žiūrėti renkantis paskolą?
16:56 Dažniausios klaidos skolinantis – kodėl žmonės vėliau gailisi pasirašytų sutarčių?
19:24 0 proc. palūkanų – ar paskola iš tiesų nieko nekainuos?
21:15 Kokie papildomi mokesčiai gali prisidėti prie paskolos kainos?
23:14 Nuo lapkričio 20 dienos – svarbūs pokyčiai vartojimo paskoloms ir perkant telefonus išsimokėtinai.
27:42 Telefonas ar buitinė technika išsimokėtinai – kada toks pirkimas gali apsimokėti?
29:10 Turite lizingą, kredito kortelę ar kitą paskolą – kaip tai gali sumažinti galimybes gauti būsto paskolą?
31:22 Kur nemokamai pasitikrinti visus savo kredito įsipareigojimus?
31:36 Persigalvojote paėmę paskolą – kada dar galima jos atsisakyti?
33:55 Kaip išsirinkti naudingiausią paskolą ir neįklimpti į skolų liūną?
36:30 Pabaiga
„Valdyk savo pinigus“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
