Tačiau ar visada verta kuo greičiau grąžinti pasiskolintus pinigus bankui ar vis dėlto geriau juos investuoti, laikyti kaip finansinę pagalvę ar panaudoti kitur?
Paaiškino, ar visada verta kuo greičiau grąžinti paskolą
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ paliestas ir kitas visuomenei aktualus klausimas: ar verta bankui įmokas sumokėti greičiau nei numatyta sutartyje?
Pavyzdžiui, jei bankui esate įsipareigoję mokėti įmokas už pasiskolintus pinigus būsto įsigijimui 30 metų, ar vėliau, sukaupus didesnę finansinę pagalvę, verta atsikratyti ir finansinių įsipareigojimų bankui.
Štai gyventojams nusprendus pasitraukti iš kaupimo II pensijų pakopos ir atsiimti sukauptus pinigus, dalis jų nusprendė įnešti didesnę dalį įmokų ir taip sumažinti paskolos dalį.
Vis tik Vilniaus universiteto ekonomistas Andrius Jaržemskis sako, kad kad ne visais atvejais toks sprendimas yra finansiškai racionaliausias. Pasak jo, tokiu atveju būtina įvertinti visas aplinkybes.
„Ar geriau turėti paskolą ir ją reguliariai mokėti, ar geriau čia ir dabar, atsiėmus pinigus, ją išmokėti, ekonomikos teorija sako, kad pinigai laikui bėgant nuvertėja ir, kaip sakoma, palūkanos suvalgo paskolą.
Kitaip tariant, paskola sąlyginai mažėja, nes tie pinigai, kurie bus sumokėti vėliau, yra pigesni negu pinigai šiandien“, – vertino ekonomistas.
Vis tik, jo teigimu, pats principas vengti finansinių įsipareigojimų, jeigu yra galimybė grąžinti skolą, yra „toks nacionalinis Lietuvos žmogaus bruožas“.
„Tai yra visiška priešingybė amerikiečiams, kurie gyvena kreditinių kortelių pasaulyje ir kuriems ekonominė krizė ar darbo netekimas iš tikrųjų reiškia katastrofą, išėjimą į gatvę jau kitą dieną.
Lietuvaičiai šiuo požiūriu yra daug konservatyvesni. Matyt, istoriškai taip susiformavo. Todėl esu pakankamai ramus dėl mūsų žmonių, kad jie susitvarkys su krizėmis.
Padidėjo bazinė palūkanų norma
Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas padidinti palūkanų normas yra susijęs su energijos kainų šoku, kuris skatina infliacijos spaudimą, o tai, kad kainų augimas yra užsitęsęs, kelia nerimą, dar rugsėjį sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Indėlininkams ir bankams svarbią bazinę palūkanų normą ECB padidino nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc.
„Man akivaizdu, kad infliacijos rizikos yra aiškiai padidėjusios. Neramina (ne tik – ELTA) dabartinis infliacijos lygis – vien 3,3 proc. mėnesinė infliacija euro zonoje, kuri dar turėtų padidėti metų eigoje – bet ir tai, kad infliacijos periodas yra užsitęsęs. Naujos prognozės rodo, kad infliacija išliks aukštesnė už infliacijos tikslą reikšmingu prognozių horizonto laikotarpiu, o grynoji infliacija, kuri skaičiuojama be maisto ir degalų kainų, prognozių laikotarpio pabaigoje (2028 metais – ELTA) viršys tikslinį infliacijos lygį ir sieks 2,3 proc.“ – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.
„Mane neramina aukšta infliacija, (…) ir kuo ilgiau trunka aukštos energijos kainos, akivaizdu, kad tuo ilgiau didėja infliacijos spaudimas“, – tikino jis.
Anot LB vadovo, priimdamas sprendimą dėl palūkanų dydžio ECB vertino energijos kainų infliacijos rodiklius, kurie rugpjūtį siekė 14 proc. ir išaugo, lyginant su liepa, kai sudarė 10 proc.
G. Šimkaus teigimu, kainų spaudimas euro zonoje greičiausiai išliks didelis, o Lietuvoje šiuo metu ją labiausiai didina energijos ir paslaugų kainos.
„Energijos kainų šokas kuria nuolatinį infliacijos spaudimą. (…) Jeigu pasižiūrėtume į (…) grynąją infliaciją, ji šiek tiek sumažėjo, bet ten įvyko toks truputį persiskirstymas viduje, kad prekių kainos šiek tiek padidėjo, bet paslaugų infliacija sumažėjo“, – pažymėjo jis.
„Matome, kad infliacijos prognozės yra kilstelėtos aukštyn, ir, be jokios abejonės, pagrindinė energijos infliacija šiuo metu yra bendrosios infliacijos pagrindinė dedamoji ir varomoji jėga“, – teigė G. Šimkus.
Pasak jo, nors Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad ECB ir euro zonos pinigų politika gali paveikti energijos kainų augimą, taip nėra – savo sprendimais bankas siekia sušvelninti poveikį kitų prekių kainoms.
„Fokusas yra, kad energijos kainų šokas, (…) išaugusios energijos kainos nepersimestų į platesnį prekių paslaugų judėjimą, kai atskirų prekių, tokių kaip degalų, kainų augimas netaptų visuotinu plačiu beveik visų prekių paslaugų augimu ir neužsisuktų atlyginimų ir kainų augimo spiralė“, – akcentavo G. Šimkus.
Pasak jo, darbo rinka išlieka aktyvi, nedarbo lygis išlieka rekordinėse žemumose – siekia 6,4 proc.
Taip pat, anot G. Šimkaus, fiksuojamas gamybos augimas, didesnės investicijos į gynybą ir infrastruktūrą, stiprėjantis vartotojų pasitikėjimas.
„Ekonomika yra atsparesnė, negu manyta iki tol, tai palengvina (procesą – ELTA), kai (…) kainų augimo persikėlimas į platesnį prekių ir paslaugų kainų augimą galėtų būti lengvesnis“, – pridūrė jis.
Jau skelbta, kad rugpjūtį vartotojų kainos euro zonoje buvo 3,3 proc. didesnės nei prieš metus – infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. rugsėjo ir gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. vidutinės trukmės tikslinį rodiklį.
Anksčiau šiemet ECB Valdančioji taryba visas tris pagrindines palūkanų normas didino birželį.
Kiti ECB Tarybos susitikimai šiemet suplanuoti spalį ir gruodį.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
