Apie tai laidoje diskutavo Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkė, demokratė Jekaterina Rojaka, Seimo konservatorė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Kauno technologijos universiteto profesorius Rytis Krušinskas.
Kodėl dabar kalbama apie deficito viršijimą?
Kas įvyko per tuos tris mėnesius? Jeigu prieš tai buvo tarsi žadama laikytis visų taisyklių, elgtis atsakingai, o dabar tarsi leidžiama sau nuo tų taisyklių nukrypti, pavyzdžiui, biudžeto deficitui viršyti 3 proc.
J. Rojaka: Iš anksto nenumatyto papildomo gynybos finansavimo poreikio mes tikriausiai negalime atmesti. Jam reikėtų ruoštis iš anksto, bet turėtume planuoti ir suprasti visą situaciją. Lietuva kitais metais pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Mes kalbėsime apie Europos saugumą, atsparumą ir konkurencingumą. Todėl turime ypač aiškiai kalbėti ir apie savo biudžetą – kiek skolinamės, kam skolinamės ir kaip tą skolą valdysime.
Reikia suprasti, kad net ir Europos Komisijos leidimas arba taikoma išlyga nėra bendras leidimas tiesiog auginti bet kokias išlaidas. Reikės skaičiais labai konkrečiai įrodyti, kuri deficito dalis iš tiesų yra susijusi su gynyba, o kuri kyla dėl visiškai kitokių įsipareigojimų – pensijų, išmokų, viešojo sektoriaus atlyginimų didėjimo ar kitų politinių sprendimų.
Dar vienas aspektas – Europos Komisija iš tiesų gali pateisinti deficito viršijimą, bet ji neapmokės mūsų ateities skolos. Tą irgi reikėtų suprasti, nes praktiškai kiekvienas procentinis deficito punktas kitais metais yra beveik milijardas eurų. Man, žvelgiant iš ekonominės pusės, kaip Ekonomikos ir inovacijų komiteto narei, pagrindinis klausimas būtų, iš ko mes galiausiai generuosime tas pajamas.
Kalbant apie gynybą, nemaža dalis yra importuojama. Ne kiekvienas euras, kurį šiandien investuojame į gynybą, augina Lietuvos ekonomiką. Tą irgi reikia labai aiškiai suprasti. Jeigu būtų tiesioginis sąryšis, galėtume sakyti, kad tuo pačiu auginame ir ekonomiką, o ateities ekonomika bus dar didesnė ir stipresnė.
Turime užtikrinti saugumą, bet kartu turėtume atsižvelgti į dabartines realijas, kurios iš tiesų labai smarkiai pasikeitė. Mano manymu, pirmininkaudami Europos Sąjungai turime rodyti, kad mokame suderinti saugumą su atsakomybe už valstybės finansus.
Ar teisingai suprantu, kad esate kritiška tam, jog būtų peržengta 3 proc. riba?
J. Rojaka: Šiandien negaliu patvirtinti skaičių, nes nemačiau scenarijaus, bet tikrai labai atsargiai kalbėčiau apie galimybę nepagrįstai didinti deficitą. Kaip ir minėjau, bet kokios išlygos galimos tik gynybos biudžetui. Šiai dienai neturiu skaičių, kurie galėtų pagrįsti net ir dabartinio gynybai skirto biudžeto panaudojimą.
Mes turime tik birželio pabaigos skaičius ir, mano žiniomis, buvo išmokėta maždaug 30 proc. šiems metams gynybai suplanuotų lėšų. Tai nereiškia, kad visa likusi suma yra laisva – yra sudaromos sutartys, mokėjimų grafikai ir panašiai. Tačiau šiandien patvirtinti, kad visiškai drąsiai galime sau leisti turėti didesnį nei 3 proc. deficitą, būtų pernelyg rizikinga ir pernelyg išankstinė nuomonė.
Kaip galėtų reaguoti Europos Komisija?
Ką, jūsų manymu, pasakytų Europos Komisija, pamačiusi tokius mūsų prašymus – uždegtų žalią ar raudoną šviesą?
G. Skaistė: Egzistuoja labai paprastos taisyklės. Jos yra aprašytos mūsų dokumentuose: jeigu šalis pažeidžia fiskalinę drausmę, pažeidžia biudžeto deficito ribą, tokiu atveju įsijungia visos mūsų taisyklėse numatytos procedūros. Tai reiškia ir baudas, ir Europos Sąjungos paramos stabdymą, ir galiausiai tiesiog brangesnį skolos refinansavimą.
Baudos už deficito viršijimo procedūrą galėtų siekti daugiau kaip 90 mln. eurų per metus. Sulaikyta Europos Sąjungos parama taip pat galėtų sudaryti apie 200 mln. eurų per metus. Ilgainiui, jeigu taip elgsimės ir toliau, mūsų skolos refinansavimas, tikėtina, pabrangtų šimtais milijonų eurų. Tai yra brangus socialdemokratų pasirinkimas.
Šiandien man tiesiog keista, kad visi atrodo nustebę, nes tai, kad programoje įrašyti labai brangūs pažadai, nepadengti jokiais finansiniais šaltiniais, buvo akivaizdu nuo pirmos dienos. Todėl mes pakankamai intensyviai klausėme premjero ir finansų ministro, ar bus laikomasi fiskalinės drausmės.
Tuo metu visi linksėjo ir sakė: taip, fiskalinės drausmės laikysimės. Šiandien visi atrodo nustebę, kad nutiko kažkas, ko nebuvo galima nuspėti. Priminsiu, kad šiandien jau turime didesnį nei 5 proc. gynybos finansavimą, o biudžeto deficitas neviršija 3 proc. Tai kas iš esmės pasikeitė?
Kitais metais, tikėtina, gynybai skirsime tuos pačius 5 proc., bet biudžeto deficitą kažkodėl planuojame viršyti. Akivaizdu, kad visi tie brangūs socialdemokratų pažadai, šeimos paketai, didesnės pensijos ir visi kiti gražūs dalykai, tiesiog susiveda į daug didesnius skaičius ir didesnes išlaidas.
Kas mūsų lauktų ateityje?
Kaip jūs matote – vis dėlto daugiau rizikų yra peržengiant 3 proc. deficito ribą? Galima pacituoti ir prezidento patarėją poną Augustinavičių, kuris „Žinių radijui“ sakė: „Prezidento nuomone, geriau turėti laikiną, tam tikrose proto ribose fiskalinį deficitą, negu turėti saugumo deficitą.“
R. Krušinskas: Manau, kad išlaidos savaime nėra blogis. Blogai yra neatsakingai leisti pinigus. Šioje situacijoje tai tikriausiai buvo gana neatsargiai paleista frazė, kurią būtų galima įvardyti taip: pasakius A, reikia pasakyti ir B, C, D bei visas kitas abėcėlės raides.
Manau, kad tai yra papildomos finansinės rizikos, kurias šiek tiek amortizuoja supratimas, jog iki Mastrichto kriterijaus, numatančio 60 proc. nuo BVP, Lietuvai dar trūksta maždaug 15 procentinių punktų. Todėl mes galime tai daryti.
Galbūt per tuos tris mėnesius ne tik vasara pasibaigė, bet turėjome ir realią karinę grėsmę Lietuvoje. Dėl to sustiprėja argumentas dėl gynybos, galvojant, kad galbūt ir Europos Komisija šiek tiek atlaidžiau žiūrės į valdžią. Bet kokiu atveju skolas reikės grąžinti.
Jeigu apie skolų grąžinimą negalvojama per ateinančius 2027–2028 metus, skolų kupra auga ir persikelia į kitus metus, kitaip tariant, ateities kartoms arba tiems, kurie susidurs su naujais iššūkiais. Naujų pensijų didinimo reikės ir 2029-aisiais, 2030-aisiais bei vėliau.
Todėl šioje situacijoje, pasakius A, reikia pasakyti ir kitas raides, ypač susijusias su efektyviu lėšų panaudojimu. Mes kalbame apie dvigubą paskirtį, kai pinigai skiriami ir karinėms, ir kitoms reikmėms, bet labai norėtųsi matyti, kad tie pinigai būtų įsukami į ekonomiką, įdarbinant ir Lietuvos pramonę, ir taip prisidėtų prie ateities skolų grąžinimo. O to kol kas nematyti.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
